Šios dienos daina: Kylie Minogue – Padam Padam [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki,

 

Prieš kelias dienas garsi australų dalininkė Kylie Minogue atšventė 55 savo gimtadienį, tačiau galvoti apie poilsį neketiną ir kaip tik po nemažos pertraukos pristatė naujausią singlą „Padam Padam“ (tai ne nuoroda į Editos Piaf dainą!). Tiesą sakant, man labai patiko jos paskutinis albumas „Disco“ (2020), kuris buvo prisodrintas svaiginančiai lengvų ir pozityvių garsų su disco stiliaus niuansais. Naujasis singlas iš būsimojo jau šešioliktojo solo albumo „Tension“, kuris oficialiai išleidžiamas šių metų rugsėjo 22 dieną.

 

Pirmieji muzikos kritikai perklausę dainą pasitiko pozityviais vertinimais. Vieni teigė, kad nors atlikėja debiutavo 1988 metais, ji neabejotinai išlaiko pusiausvyrą tarp to, kas populiaru 2023 metais ir susikurto anų laikų savitumo. Dar kiti teigė, kad daina turi užburiantį chorą ir šokio muzikos sintezę ir po tokios dainos dar ilgai skambės jos melodija ir ritmas. Dar kiti – tai šokio muzikos ir pop muzikos tikras džemas! Aišku, perfrazuoti šie vertinimai iš įvairių šaltinių išrankioti tik pozityvūs, nors pirmąkart išgirdęs dainos priedainį turėjau priekaištų, jog jos tiesiog neįsiminsiu, nors Kylie visada yra lengva, gaivi, šiek tiek prognozuojama ir eksperimentuojanti labai saugiai tiek muzikoje, tiek savo vokalu. Bet ją mėgsta visas pasaulis! Visgi „Padam, Padam“ turėtų būti ir vėl hitas (didesnis ar mažesnis), bet senųjų klausytojų ji nenuvilia, o tęsia tai, ką pradėjusi.

 

Australijoje debiutavo 39 vietoje, Airijoje 36, Britanijos šokių reitinge kol kas 8 vietoje.

 

Pasiklausykime ir pasižiūrėkime vaizdo klipą:

Kylie Minogue – Padam Padam

Lyrics / žodžiai

 

Padam

Padam

Padam

You look like fun to me (padam)

You look a little like somebody I know (padam)

And I can tell your heart is set (padam)

I'll be in your head all weekend (padam)

Shivers and butterflies (padam)

I got the shivers when I look into your eyes (padam)

And I can tell that you're all in (padam)

'Cause I can hear your heart beating

Padam

Padam

Padam, padam

I hear it and I know

Padam, padam

I know you wanna take me home

Padam

And get to know me close

Padam, padam

When your heart goes

Padam, padam

I hear it and I know

Padam, padam

I know you wanna take me home

Padam

And take off all my clothes

Padam, padam

When your heart goes

Padam

This place is crowding up

I think it's time for you to take me out this club

And we don't need to use our words

Wanna see what's underneath that T-shirt

Shivers and cold champagne

I got the shivers every time you say my name

And I can tell that you're all in (all in)

'Cause I can hear your heart beating (padam)

'Cause I can hear your heart beating (padam)

Padam, padam

I hear it and I know

Padam, padam

I know you wanna take me home

Padam (ah-ah)

And get to know me close

Padam, padam

When your heart goes (ah-ah)

Padam, padam

I hear it and I know

Padam, padam

I know you wanna take me home

Padam

And take off all my clothes (and take off all my clothes)

Padam, padam

When your heart goes

Padam

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Zita Kelmickaitė apie pasitikėjimą savimi, šviesą ir meilę

 Sveiki

 

„Aš sakau: turi būti šviesa akyse ir meilė širdyje. Tada daugiau pasieksi negu bambėdamas, verksnodamas, nuolatos keiksnodamas. Su šviesiomis akimis ir meilės kupina širdimi gali kalnus nuversti. Tiesa, dar svarbu ir tikėjimas tuo, ką darai, – norėk tai padaryti ir visada padarysi.“

 

Maniau, nedarysiu šio įrašo, nes visur tiek daug ir įvairiai šiomis dienomis rašoma, prisimenama, kad galima pagalvoti, jog kuriasi kažkoks naujas mirusių asmenų kultas, bet, šunys matė, prisiminkime tai, kas šviesu. Gal ir ne visiems priimtinas buvo Zitos Kelmickaitės (1951-2023) maksimalus degimas ir perfekcionizmas bei atvirumas, tačiau daug tokių moterų televizijoje ir neturime. Tarp santūrių arba perdėtai arogantiškų žurnalistų Kelmickaitės asmenybė atrodė ir ryški, ir šiek tiek įžūli, nes choleriška sangvinikė, bet nebanali.

 

Bandau prisiminti, kada pirmąkart aš apie ją sužinojau? Gal tai buvo kokie 2004 ar 2005 metai (beveik prieš 20 metų!), kai anuomet pamačiau kažkokią per LRT laidą apie etnokultūrą, kada žurnalistė ėmė iš audėjos interviu. Nepamenu tiksliai nei apie ką ten buvo šnekėta, bet pamaniau: dar niekas šitaip su tokia aistra ir interesais neklausinėjo, nečiupinėjo audėjų audinių ir neatskleidė taip įdomiai ir paprastai. Taigi nuo tada Zitos Kelmickaitės savitumas buvo mano akiratyje, ar tai būtų TV šou, ar radijo pokalbių laidos, ar Dainų šventės aptarimai, nors, tiesa, sąmoningai jos niekada nesekiau ir specialiai negaudžiau jos laidų. Visur jos buvo po truputį savitoje kultūrinėje erdvėje ir pati buvo kultūros dalis.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Vydūnas apie kūrybą, gyvenimo prasmę ir pastangas

 Sveiki,

 

Vydūnas yra pasakęs: „Dievas visuomet skandina tą, kuris plaukti galėdamas neplaukia.“ Tai man asocijuojasi su matytu vaizdeliu per Youtubę, kuriame buvo įrašas, kaip slapta kamera užfiksavo gandrą lizde atrinkinėjantį iš jauniklių, kuriuos pasilikti ir išmaitinti, o kuriuos išmesti iš lizdo ir pasmerkti pražūčiai. O kas žino, kaip mes patys plaukiame ir kas daro tas atatrankas? Negi Dievas? „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas.“ Paguodžia tik iš dalies kūryba, kad ir slapta, retsykiais visiškai nevykusi, bet visgi... Dabar kūryba yra bet kas, net ir šiukšlių maišas ant galvos, tai, vadinasi, kiekvieną minutę, kai nesėdi ant suoliuko, o kuri, esi jau geriausiame savo grožio variante. Žinoma, pokštauju, bet yra tuose Vydūno pasakymuose nemažai tiesos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Salomėja Nėris: simbolistinis paveikslas "Šaulys" (ciklas "Zodiakas") ir poetės eilėraštis

Sveiki,

 

Vakar buvau pas pažįstamą bibliotekininkę vienoje iš miesto bibliotekų. Klausiu, ką vėl čia naikini? Nes jau įprasta, kad sovietmečio literatūrą meta kalnais, jos niekas nebeskaito, kasdien nurašomi šimtai pačios įvairiausios lektūros. Kas beskaito Sluckio, Bubnio ar Mieželaičio kūrybą? Ogi niekas! Ji, man regis, net universitete nebestudijuojama, niekas neberašo iš jų jokių darbų, o mokyklinėje programoje minimi kaip kontekstiniai autoriai. Vartau prie makulatūros padėtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Salomėjos Nėries bendrą leidinį, kuriame dailininko reprodukcijos siejamos temomis su poetės eilėmis. Štai iš ciklo „Zodiakas“ paveikslas „Šaulys“ – kiti jau išvogti, nuplyšę. Kad ir kaip keikdavome sovietinius laikus, dabar pagalvojus, vis tiek toks anuot šviesus ir konceptualus leidinys buvo išleistas ne kartą, ieškant menų sintezės. Kažkaip su pagarba vartydavo žmonės tuos leidinius, o dabar jie praktiškai nusenę ir beverčiai. Kaip greitai sensta popierius ir idėjos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Monika Liu – Kodėl tu čia? [vinyl, LP] (2023)

 
Informacija apie albumą:  Monika Liu – Kodėl tu čia? [vinyl, LP] (2023)

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: poetas Aidas Marčėnas apie buvimą sovietiniame beprotnamyje

 

Sveiki,

 

Daugelis paskutinį sovietiniame laikotarpyje užgimusių rašytojų pasižymi savitu pasaulio reginiu, bendravimo forma, tikriausiai išlavėjusia dėl Ezopinės kalbos. Tiesą sakant, kai kalba koks Parulskis, Marčėnas ir kiti to meto vyrai literatai, atrodo, jog jie apie savo biografinius faktus ir šiaip gyvenimą kalba su puse šypsenos lūpose, tarsi nerimtai, pokštaudami. Jaunesnioji rašytojų karta man nepalyginamai per rimta, nes atrodyti gražiai ir etiškai (išskyrus kokį Martynenko ar Liutkevičių) yra rimtas reikalas. Visgi pas poetą Aidą Marčėną nemažai poezijoje ir pačiuose interviu yra ironizavimo, po kuriais slepiasi skaudžios patirtys. Viena iš jų – poeto bandymas išvengti sovietinės kariuomenės pabuvojus to laikotarpio beprotnamyje, kuriame vėlgi paradoksalu – sveikiausia apsisaugoti nuo traumuojančios beprotiškos tikrovės.

 

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: nukirstas šimtametis ąžuolas, čekių kaupikai, Šurajevo nevykęs bajeris, orkos puola laivus

 

Sveiki,

 

Šios dienos nuotraukoje – Vilniaus centre nukirstas ir nuvirtęs šimtametis ąžuolas. Galvojau, ką nors parašyti, tačiau pritrūkau žodžių, nes... Tai kažkoks negeras mūsų tautos biurokratizmo išvešėjimo simbolis. Kas ką nori, tas ir daro. Jeigu nėra licencijos neliesti, kaip teigia estų įmonės atstovas, vadinasi, galima. Tikriausia, jeigu nėra draudimo neliesti, tai ir žmogų galima užmušti, juk atsakinga galinga estų grupė išsisuks pašiepiančiais barsukų veideliais – galingi ir neliečiami.

 

Visgi galvoju apie žalio miesto ir medžio reikšmę. Dar prieš kokius 20 metų tikriausiai nė vienas nebūtų cyptelėjęs. Nebuvom tokie jautrūs nei kertamiems medžiams, nei skandinavams parduodami hektarais savus miškus, nei benamiams vaikams, besitrinantiems anuomet apie stoties rajoną, o medis tebuvo medis, vadinasi, jis tinka tik malkoms – toks išromytas sovietizacijos mentalitetas. Tos pasipylusios nuotraukos socialiniuose postuose su šiuo ąžuolu, sakyčiau, ne vien iš suvaidinto rūpesčio ir mados piktintis, bet tarp jų iš tikrųjų yra tų, kurie atjaučia ir jaučia, kad tas medis ne vien tik mūsų istorijos ir Vilniaus dalis, bet, norisi tikėti, yra atjauta ir gyvybei. Ir visai nebejuokinga, kai kas nors ciniškai pradeda kudakuoti, kad ir pomidoras turi jausmus, o agurkas teisę būti nesuvalgytas. Ką mes iš tikrųjų žinome apie medžius ar žolę, koks jų gyvenimas ir būtis? Gal jiems viena diena kaip mums ištisi metai ir jie laiką jaučia ir suvokia visiškai kitaip...

 

Aišku, leidžiuosi į filosofines fantazijas, tačiau neatimsi vieno: „legalūs vandalizmai“ dėl miesto plėtros, naujo pastato, stovėjimo aikštelės primena laukinį dešimtą dešimtmetį, kai mafijozai Šnipiškėse padeginėdavo senus medinius namus, kad iškiltų aukštas ir stiklinis pastatas su biurais. Argi kas nors labai nuo to laiko pasikeitė? Tik viskas truputį subtiliau, nes yra licencijos, ekspertų komisijos, pasakaitės apie šaknis, kurios draskė kanalizaciją ir vandens vamzdžius ir visas kitas gražus briedas, kurio nepatikrins joks paprastas žmogus, leidęs savo šuneliui po šiuo ąžuoliuku nusičiurkšti, nes nusiperki leidimus, porą parašiukų, keletą štampelių, susimoki ir valio – tu legaliai vykdai (nors šįkart pjovikai nė to nesiteikė susitvarkyti).

 

Pavyzdžiui, Andriaus Tapino Kauno tarybos narių medžioklė prasidėjusi su švietimo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės medžiokle (nelemta būti Jurgitoms ministrėms – jau antra, kuri krito). Metinės išlaidų ataskaitos pavirto piktais šunimis, o Tapinas susiruošė į medžioklę su varovais. Ar mane piktina, kad praktiškai beveik visi valdininkai vagia? Kodėl ne tiek, kiek tas ąžuolas? Čekiai, kurių ministrė netaupė, nes praktikoje niekas niekada jų nereikalaudavo, plūduriuoja kažkur kosmose. Aišku, Tapinas dabar sutvarkys šią kiaulidę ir iš gyvulių ūkio perkonstruos valdančiųjų tvartelį į civilizuotą ir lygiateisišką darbo stovyklą. Vogti blogai, tą suprantame, tačiau Linčo teismas ir tiesos paieškos, skandalų srutos, kuriose yra priversti maudytis kartu su kaltaisiais visa Lietuva, atrodo, kaip koks amžinas cirkprūdis, kuriame turškiasi lapės su vištomis.

 

Visame tame savaitės pradžios skandalų padaže it musė įpuolė komikas Olegas Šurajevas, kuris vienu metu iš kailio kone nėrėsi ir plaukus rovėsi rinkdamas aukas Ukrainai, bet kai drėbė neskanų juokelį apie Visvaldą Matijošaitį, tai ir pats apsidrėbė. Ir visai ne dėl to, kad Kauno meras būtų šio anekdoto nevertas, bet dėl šviesaus atminimo Almos Adamkienės. Ar reikia piktintis Tapino ir Šurajevo riteriškumu? Kai šiame pasaulyje viskas verčiasi ne metais, o valandomis, nespėsime didvyrių veidus perdažyti ir pakeisti atminimų lenteles, nes visa garbė ir šlovė gali pasikeisti nuo vienos papuvusios kaip obuolys Zamzos nugaroje antraštės. Katučius ir peace ženklus pakeisti nuo kolūkio užsilikusiomis šakėmis, kai dar mėžėm žalmargių mėšlą ir nevalgėm europinių picų ir skrudintų egiptietiškų bulvyčių už du eurus pem.

 

Vakar perskaičiau, kad orkos išmoko apversti ir paskandinti žmonių laivus. Labai sparčiai tai parodo draugams ir dabar orkos pamažu elgiasi pagal algoritmą. Viena orka gali netyčia pradėti elgtis teisingai, rinkti čekius, o tai, kaip matome, užkrečiantis pavyzdys.

 

Jūsų Maištinga Siela