Druskininkai – Lietuvos kultūros sostinė 2025 ir M. K. Čiurlionio 150-osios metinės

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kol Lietuvą skalauja liepos mėnesio nesustabdomos liūtys ir tvinsta gatvės, man dažniausiai šių liūčių pavyksta išvengti, ir šiandien, kol Vilniuje smarkiai lyja, svečiuojuosi Druskininkuose, kuris, pasirodo, dar ir yra 2025 metų Lietuvos kultūros sostinė. Nors visgi... aplink vieną dažniausiai lankomų objektų – Druskininkų vandens parką vis dar vyksta intensyvūs grindinio tvarkymo darbai (įdomu, kad nesuspėta iki Lietuvos sostinės pradžių?), tad tenka eiti ratais-kvadratais, bet šiaip aplinkui visur ramu, žmonių taip pat nemažai, ypač vaikų, besisukinėjančių aplink mažus prekybos centrus.

 

2025 metų Lietuvos kultūros sostine yra pasirinkti Druskininkai. Šis titulas kurortiniam miestui suteiktas Kultūros ministerijos sprendimu, atsižvelgiant į ekspertų komisijos rekomendacijas, kurios svarstė konkursui pateiktas paraiškas.

 

Pagrindinė priežastis, kodėl Druskininkai buvo pasirinkti Lietuvos kultūros sostine, yra glaudus miesto ryšys su iškiliu menininku Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. 2025 metai sutampa su M. K. Čiurlionio 150-osiomis gimimo metinėmis, ir tai suteikia Druskininkams išskirtinę galimybę atskleisti ir populiarinti šio genijaus kūrybą inovatyviomis formomis, įtraukiant ir jaunąją kartą. Pagrindinė 2025 metų Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų tema yra „Čiurlionio paliesti“, pabrėžianti kūrėjo įtaką ir kurorto įvaizdį.

 

Be M. K. Čiurlionio jubiliejaus, Druskininkuose 2025 metais taip pat bus minimos kitų žymių, su šiuo kraštu susijusių rašytojų – Vytauto Bložės, Nijolės Miliauskaitės ir Ričardo Gavelio – gimimo sukaktys. Šis titulas leidžia Druskininkams plačiau atskleisti savo kultūrinį potencialą, skatinti vietos gyventojų ir miesto svečių kultūrinį aktyvumą, plėtoti kūrybines iniciatyvas ir stiprinti kurorto įvaizdį kaip kultūros ir meno centro. Planuojama surengti daugiau nei 350 įvairių renginių, siekiant praplėsti kultūros renginių spektrą ir padaryti kultūrą dar labiau prieinamą. Bent jau tokią informaciją galima rasti internete.

Druskininkuose, šalia gydyklų ir kurorto centro, lankytojų žvilgsnius traukia unikalus fontanas su besisukančiu apvaliu akmeniu, dar žinomas kaip „Laikas“. Šis fontanas – tai ne tik vandens instaliacija, bet ir savotiškas meno kūrinys, simbolizuojantis nuolatinį judėjimą ir laiko tėkmę.

Druskininkuose, pačioje kurorto širdyje, stovi neįprastas statinys, kuris priverčia abejoti realybės suvokimu – geltonas apverstas namas. Tai ne tik architektūrinė įdomybė, bet ir unikali atrakcija, kviečianti lankytojus patirti, ką reiškia vaikščioti lubomis ir matyti pasaulį aukštyn kojomis.

 

Šio namo ypatumas slypi jo konstrukcijoje: jis yra pastatytas ant stogo, o visas interjeras – nuo baldų iki buitinių prietaisų vonioje ir virtuvėje – taip pat yra apverstas. Įėjęs vidun, lankytojas atsiduria ant antrojo aukšto lubų, ir nors fiziškai stovi ant žemės, rega kuria iliuziją, kad viskas aplinkui yra apversta. Tai sukelia keistą gravitacijos jausmą ir švelnią dezorientaciją, kuri priverčia kitaip pažvelgti į įprastą aplinką. Būtent dėl šio pojūčių iššūkio, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems pusiausvyros sutrikimų, patariama būti atsargiems ar net vengti lankymosi.

 

Geltonas apverstas namas yra itin populiarus tarp šeimų ir jaunimo, ieškančio originalių nuotraukų. Čia galima įamžinti išties smagių ir neįprastų kadrų, kuriuose atrodo, kad be vargo vaikštote lubomis ar kabote ant baldų. Tai ne tik architektūros stebuklas, bet ir žaisminga pramoga, kuri sužadina smalsumą ir leidžia pasijusti lyg pasakoje ar keistame sapne.

 

Šis Druskininkų traukos objektas yra pagamintas Lietuvoje, o jo statyba užtruko vos apie dvi savaites. Tai puikus pavyzdys, kaip kūrybiškumas ir netradicinės idėjos gali paversti paprastą statinį išskirtine pramoga. Apverstas namas yra lengvai pasiekiamas, esantis Vilniaus al. 14, todėl jį patogu įtraukti į bendrą Druskininkų lankytinų vietų maršrutą.

 

 

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Druskininkai yra neatsiejamai susiję. Druskininkai buvo didžiojo menininko namai nuo maždaug 1878 metų, kai jo tėvas, Konstantinas Čiurlionis, gavo vargonininko darbą Druskininkų bažnyčioje, ir visą likusį gyvenimą jam ši vieta išliko svarbiu kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Čia, šeimos namuose (dabartiniame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje), menininkas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, kūrė, ieškojo idėjų ir bendravo su artimaisiais. Šiandien Čiurlionio reprodukcijomis pasipuošęs miestas.

 

Jūsų Maištinga Siela

M. K. Čriulionis: paveikslai Zodiako ženklai (ciklas): avinas, jautis, dvyniai, vėžys, liūtas, mergelė, svarstyklės, šaulys, skorpionas, ožiaragis, vandenis, žuvys

SVARSTYKLĖS

LIŪTAS

JAUTIS

DVYNIAI

AVINAS

OŽIARAGIS

MERGELĖ

SKORPIONAS

ŠAULYS

VANDENIS

VĖŽYS

ŽUVYS

Sveiki,

 

M. K. Čiurlionio „Zodiako“ ciklas yra vienas iš reikšmingiausių ir originaliausių jo kūrinių, išsiskiriantis savo simbolizmu, filosofine gelme ir menine įvairove. Štai kuo jis ypatingas:

 

Kosminė vizija.

 

Ciklas ne tik atspindi 12 zodiako ženklų, bet ir perteikia visatos harmoniją, kosminius ritmus bei žmogaus vietą joje. Kiekvienas paveikslas yra tarsi langas į mistinį kosmosą.

Čiurlionis vaizduoja ne tik pačius ženklus, bet ir Saulės kelionę per zodiaką, taip sukuriant dinamišką ir gyvą visatos vaizdą.

 

Simbolizmas ir filosofija.

 

Kiekvienas ciklo paveikslas yra kupinas simbolių ir metaforų, atspindinčių Čiurlionio filosofines įžvalgas apie žmogaus būties prasmę, laiko tėkmę ir kosminę tvarką.

Čiurlionis derina mitologinius, astrologinius ir religinius simbolius, taip sukuriant savitą ir daugiasluoksnį meninį pasaulį.

 

Meninė įvairovė.

 

Cikle atsiskleidžia Čiurlionio gebėjimas varijuoti menine išraiška, naudojant skirtingas tapybos technikas, spalvas ir kompozicijas.

Kiekvienas paveikslas turi savo unikalią atmosferą ir nuotaiką, atspindinčią skirtingų zodiako ženklų charakteristikas.

 

Muzikalumas.

 

Čiurlionio tapyba yra glaudžiai susijusi su muzika, o „Zodiako“ ciklas – ne išimtis. Paveiksluose galima įžvelgti ritmą, harmoniją ir polifoniją, būdingą muzikos kūriniams.

 

Unikalumas.

 

Čiurlionis sukūrė savitą ir originalų zodiako ženklų interpretacijos būdą, kuris skiriasi nuo tradicinių vaizdavimo kanonų.

Jo ciklas yra unikalus reiškinys ne tik lietuvių, bet ir pasaulio dailės istorijoje.

 

Visumos idėja.

 

Čiurlionio „Zodiakas“ yra ne tik atskirų paveikslų rinkinys, bet ir vientisas ciklas, turintis savo vidinę logiką ir struktūrą. Ciklas atspindi Čiurlionio siekį sukurti sintezinį meno kūrinį, kuriame susijungtų tapyba, muzika ir filosofija. „Zodiako“ ciklas yra ne tik meno kūrinys, bet ir savotiška kosminė meditacija, kviečianti žiūrovą įsigilinti į visatos paslaptis ir žmogaus vietą joje.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: M. K. Čiurlionis apie muziką, jos prasmę (kūrinys "Jūra")

 

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.“ Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Kūrinys "Jūra"

Maištinga Siela

Filmas: "Angelų takais" (virtualios realybės filmas pagal M. K. Čiurlionio paveikslus)

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Apie režisierių ir virtualaus filmo „Angelų takais“ autorių Kristinos Buožytės, Vitalijaus Žuko darbą girdėjau labai seniai. Labai išreklamuotas ir po ranka pasiekiamas buvo man bet kada, tačiau, žinote, kaip nutinka? Tai, kas padėta po ranka ir prieinama, dažniausiai tampa neprieinama, o be reikalo. Eidamas į šį filmą, į kurį jau tikriausiai buvo nuėję, kas tik netingėjo, tikėjausi daug, daug ir gavau. Tai apskritai mano pirmas kartas, kai esu tokio formato meniniame filme, kuriame 3D akiniai ir 360 laipsnių sukamoji kėdė, filme iš tikrųjų pasijauti lyg kitoje visatoje. Ir ne bet kokioje, o būtent Mikalojaus Konstantino Čiurlionio visatoje, nulipdytoje iš jo pačių garsiausių ir įdomiausių paveikslų, kuriuos labai rekomenduočiau prieš einant į filmą pasižiūrėti, patyrinėti, nors nuo vaikystės visokiuose vadovėliuose jis buvo publikuojamas, tačiau verta vėl prisiminti. Tą padeda ir paruošti vizualūs supažindinimo stendai, kuriuos galite patyrinėti prieš pats seansą.

 

Bandau prisiminti „Angelų takais“ suteiktą patirtį. Tikriausiai atrodome juokingai besisukiodami ant savo kėdžių ir kilnodami bei sukiodami galvas, tačiau patirtis absoliučiai nejuokinga. Tai lyg būvimas tam tikra prasme kitoje planetoje, išbudinanti ir išlaisvinanti naujos būties formos ir potyrių pamoka. Filme tu beveik realiai gyveni, vaikštai, plauki ir net skraidai. Būtent skrydžio pojūtis pats efektyviausias ir nerealiausiais per visą seansą, ko vis norėjosi tik daugiau. Įspūdinga grafika, čiurlioniškosios spalvos, vizualumas, o pabaigos motyvas, kada išskrendi į kosmosą ir patyri čiurlioniškosios visatos struktūras, spalvas ir garsus sunkiai nusakomas. Filmas turi vieną labai didelį trūkumą – jis tiesiog per greitai baigiasi! 23 minučių trukmės kelionė man praėjo kaip 10 minučių.

 

Po filmo galvojau, kad tikriausiai po 100 metų visi filmai, įskaitant ir senąją klasiką, bus rekonstruoti būtent į tokį formatą, nes tai jau visiškai kitoks būtas patirti istoriją. Taip pat galvojau apie vargšą Čiurlionį, kurio gyvenimas buvo paženklintas liga ir skurdu, tačiau turėjo tiek daug potencialo ir gelmės, jo darbai šiandien, nors labai sukomercinti (rankinės, užrašų knygelės, filmas ir t. t.) visgi prikelia jo darbus kitam gyvenimui. Ar kada menininkas galėjo pagalvoti, kad vieną dieną jo darbai piešti ant prastoko popieriaus pastelinėmis akrilo spalvų kreidelėmis taps tokis įspūdingo projekto kaip „Angelų takais“ tąsa? Tikriausiai nė jokiame sapne nesapnavo. Nežinau, kaip jūs, bet aš jau laukiu kito filmo „Pasaulių sutvėrimas“, kuris kiek ilgiau leis vėlei pasibūti Čiurlionio pasaulyje.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 94: būk lengva(s) kaip M. K. Čiurlionio zodiako paveikslas Mergelė

 

M. K. Čiurlionis, „Mergelė“ iš ciklo „Zodiakas“, 1906-1907.

 

Sveiki,

 

Pastaruoju metu kylančios situacijos mane moko bet kokia kaina pakilti virš jų ir evoliucionuoti, neįsitraukti į žemas vibracijas, besiturkšti nereikalinguose aiškinimuose ir tiesos ieškojime. Matyt, žmogus sau turi pasakyti: manęs intrigos nedomina, aš esu laisvas, aš esu virš jų, aš esu kaip ši Mergelė iš Mikalojaus Konstantino Čiurliono ciklo „Zodiakas“ – beje, vienas mėgstamiausių, nors apskritai man Čiurlionio paveikslai pastaruoju metu yra neįtikėtini!

 

Šioji Mergelė žvelgia į dangų, į pavakario žvaigždes, apsupta gamtos, tamsėjančių mėlynų gėlių. Prisimenu savo vaikystės momentus, kada išlėkdavau vakarais į pievas ir taip pat stebėdavau, kaip pirmieji šikšnosparniai skraido ir skleidžia garsus, kaip nuo kalvų žemyn slenka saulė, kaip tamsėja rugių laukai... Ir taip, žinokite, buvo gera ir tebėra gera prisiminti tą išskirtinai paprastą lengvumą, kuris dingsta panirus tarp žmonių į socialinius vaidmenis ir kaukes.

 

Bet net ir ten būnant, reikia prisiminti, jog galima pakelti galvą į lubas ir tos galbūt tą akimirką sunkios akimirkos praeis ir tu vėlei pamatysi dangų, kuris užpučia, išblaivo, išgrynina, nuramina ir gydo. Lengvumo iš Čiurlionio svaigiųjų gelmių, iš jo paveikslų gelmių, kur viskas neaprėpiama, bet dėl to viskas aišku, kaip kad du kart du – keturi.

 

Jūsų Maištinga Siela

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Salomėja Nėris: simbolistinis paveikslas "Šaulys" (ciklas "Zodiakas") ir poetės eilėraštis

Sveiki,

 

Vakar buvau pas pažįstamą bibliotekininkę vienoje iš miesto bibliotekų. Klausiu, ką vėl čia naikini? Nes jau įprasta, kad sovietmečio literatūrą meta kalnais, jos niekas nebeskaito, kasdien nurašomi šimtai pačios įvairiausios lektūros. Kas beskaito Sluckio, Bubnio ar Mieželaičio kūrybą? Ogi niekas! Ji, man regis, net universitete nebestudijuojama, niekas neberašo iš jų jokių darbų, o mokyklinėje programoje minimi kaip kontekstiniai autoriai. Vartau prie makulatūros padėtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Salomėjos Nėries bendrą leidinį, kuriame dailininko reprodukcijos siejamos temomis su poetės eilėmis. Štai iš ciklo „Zodiakas“ paveikslas „Šaulys“ – kiti jau išvogti, nuplyšę. Kad ir kaip keikdavome sovietinius laikus, dabar pagalvojus, vis tiek toks anuot šviesus ir konceptualus leidinys buvo išleistas ne kartą, ieškant menų sintezės. Kažkaip su pagarba vartydavo žmonės tuos leidinius, o dabar jie praktiškai nusenę ir beverčiai. Kaip greitai sensta popierius ir idėjos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vilnius: Čiurlionio namai, Savičiaus g. 11 (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis)

 

Sveiki,

Kaskart, kai Vilniuje praeinu pro Savičiaus g. 11 ir pasitraukęs šioje siauroje gatvelėje į kitą pusę, kad galėčiau perskaityti „Čiurlionio namai“ ir mažame langelyje publikuojamą koncertų repertuarą, prisimenu Mindaugo Kvietkausko knygą „Uosto fuga“, kuriame jis aprašė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantatės-Čiorlionienės pasimatymus, man regis, taip visada ir bandau įsivaizduoti šį namą XX amžiaus pradžioje, tuos akmenis, ant kurių lipo pats Čiurlionis ir vis iš naujo ir iš naujo įsivaizduoti, kokiu žingsniu jis judėjo ir kurion pusėn dažniausiai pasukdavo.

Jūsų Maištinga Siela