Šios dienos citata: rašytojas Kurt Vonnegut apie skruzdes ir pasaulio valdymą, karus bei nesantaiką

 

„Ar žinote, kad jei į stiklainį įdėsite 100 juodų ir 100 raudonų skruzdėlių, nieko neįvyks? Bet jei stipriai pakratysite stiklainį, skruzdėlės pradės žudyti viena kitą. Raudonosios skruzdėlės mano, kad juodosios yra jų priešai, o juodosios skruzdėlės mano, kad raudonosios yra jų priešai. Tikrasis priešas yra tas, kas purto stiklainį. Tas pats vyksta ir žmonių visuomenėje. Todėl prieš užpuldami vieni kitus, turėtume pagalvoti, kas purto stiklainį!“ Kurt Vonnegut (1922-2007)

 

Taigi, kai einame ginti amžinai vargšės tėvynes, pirmiausia manome, kad iš savo patriotinio jausmingumo, nes kas kitas, jeigu nemes? Kažkas iš to puikiausiai uždirbs, kratydamas pasaulio pakraščius ir toliau skatins ginkluotis. Argi ne taip yra šiandien?

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Rytinis šou" / "The Morning Show" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tęsiu savo atsirinktų serialų peržiūras ir vienas iš tokių šį rudenį tapo populiarus amerikiečių serialas „Rytinis šou“ (angl. The Morning Show). Serialas debiutavo prieš pat pandemiją, 2019 metais, iškart po to, kai per pasaulį nuaidėjo #metoo skandalai, kalbantys apie seksualinius moterų išnaudojimo ir prievartos atvejus įvairių institucijų darbo vietose. Serialas remiasi amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Brian Stelter 2013 metais pasirodžiusi romanu „Top on the Morning“. #metoo itin populiari tema, į kurią ne visi norėjo atkreipti dėmesį, tačiau prasidėję susivienijusių moterų liudijimai šį procesą pavertė grėsminga kalnų sniego lavina, staiga visi ėmė apie tai kalbėti, o kinas ir serialai – ne išimtis. Europoje, deja, apie tai nelabai kalbama, įtariu, kad taip pat galingose korporacijų įmonėse, politikoje, žiniasklaidoje moterys taip pat patiria panašius dalykus.

 

Taigi serialas pasakoja apie itin populiarų nacionaliniu lygmeniu „Rytinis šou“ laidą, kuri tikriausiai atitiktų mūsų „Labas rytas!“, rodomą per LRT. Amerikos visuomenė itin mėgsta parodomąjį veidą, viešuosius žmones su nepriekaištinga reputacija, geru humoro jausmu ir puikiais asmeniniais šeiminiais santykiais. Neduok Dieve, Amerikoje būti žinomu ir viešai patirti nuopuolio skandalus, apie tai mes puikiai žinome iš geltonosios spaudos. Vienas pagrindinių veikėjų pirmajame sezone – „Ryto šou“ žymusis vedėjas Mičas Kesleris (aktorius Steve Carell) jau 15 metų drauge su savo kolege Aleks Live (aktorė Jennifer Aniston) veda populiariausią TV rytinę laidą. Charizmatiškas, malonus ir visų mėgstamas vyras, gyvenime auginantis kelis mažus vaikus, iš tikrųjų ilgą laiką darė darbe savo kolegėms seksualinį spaudimą, mezgė slaptus romanus, kurie, prasidėję #metoo judėjimui, sunaikino ir paties Mičo karjerą. Mičas vieną rytą tiesiog buvo pašalintas iš laidos, o vietoj jo įdarbinta liberaliųjų pažiūrų maištingoji reporterė Bredli Džekson (aktorė Reese Witherspoon).

 

Serialas rodo senbuvės Aleks ir naujokės Bredli sunkiai besiklostančius darbinius santykius, intrigas. Kol Mičas bando nuplauti savo skandalus ir kaip nors sugrįžti į eterį, studijoje perteikiami vidaus galios žaidimai, persitvarkymai. Dėmesio centre – Bredli ir Aleks nesutarimai dėl laidos formato ir eksperimentavimo. Akivaizdu, jog serialo draminis fonas nori atkreipti dėmesį į tai, kad tokios panašios laidos kaip „Rytinis šou“ yra labai gerai ir politkorektiškai apgalvotas žaidimas, kurį valdo iš esmės žiniasklaidos kompanijos magnatai, palaikydami galingus politikus ir iš žinių darydami pelną. Kitaip sakant, juk tai istorija, kaip moterys griauna ir pertvarko patriarchalinius galios žaidimus, pačios klysdamos ir bandydamos atrasti naują vaidmenį besikeičiančiame pasaulyje. Atsiradusi Bredli, kuri tiesioginiame eteryje neapsikentusi ištaria, kad penkiolikos metų turėjo pasidaryti abortą, sukelia tikrą audrą. Moterys vėl matomos, nors sulaukia ir pasmerkimo, tačiau visas serialo centras sukasi apie tai, kiek kiekviena moteris viešai pasisakydama ir kalbėdama apie asmenines patirtis prisideda prie visuomeninio pokyčio, dažnai atiduodamos galgi net savo karjeras ir asmeninio gyvenimo ramybę.

 

Nors serialas turi tris pagrindinius veikėjus (Mičą, Aleks ir Bredli), tačiau sezone plėtojamos ir šalutinės istorijos, pavyzdžiui, akcentuojama dirbti pasilikusių moterų psichologija, traumos ir emocinės būsenos po Mičo skandalo, kurios turėjo intymių santykių su juo. Taip pat išskirčiau ir vyrų žaidimų reikalus. Novatoriško šelmio Korio (aktorius Billy Crudup) ir Čipo (aktorius Mark Duplass) bandymai išsiveržti iš kieto kompanijos savininko kontrolės. Sezone nemažai įtampos tarp stovyklų pasiskirstymo, kas palaiko senbuvę Aleks, o kas novatoriškąją Bredli, bandoma organizuoti vidinius politinius pačios laidos pokyčius, griaunant nustatytus standartus ir politkorektiškumo ribas.

Kadrai iš pirmojo sezono "Rytinis šou".

 

Serialas buvo pastebėtas ir įvertintas įvairių prestižinių apdovanojimų, pelnė daug nominacijų, tačiau šiame sezone mane labiausiai nustebino kultinio serialo „Draugai“ aktorė Jennifer Aniston, kuri šiaip jau labiau laikoma komedijos žanro aktore (turint galvoje, kiek nemažai ji nusifilmavo romantinių komedijų filmuose), tačiau jos draminius sugebėjimus galėjome įvertinti jos pasirodyme „Pyragas“ 2015, kada ji pirmąkart buvo nominuota kaip draminė aktorė „Oskarui“ (beje, geras filmas, rekomenduočiau). Šiame seriale, manau, ji iš naujo atgaivino savo kaip aktorės vardą ir pelnė SAG apdovanojimą kaip geriausia draminė aktorė. Jos Aleks personažas sudėtingas, moteris su ryškiais karjeristės bruožais, narcizė staiga susvyruoja, nebežino, kas ji tokia, griūna jos santuoka, dukra nusisuka, ji pikta darbe, bet drauge pamažu „išsilukštena“ ir išsigrynina, evoliucionuoja kaip veikėja, todėl šiuo atveju man jos personažė visame sezone buvo pats įdomiausias reikalas. Visi kiti maždaug nuspėjami, tipažiniai, tačiau, kiek žinau, kituose sezonuose bus galimybė atsiskleisti ir kitiems personažas, kurie net bus įvertinti „Emmy“ apdovanojimu.

 

Noriu pasakyti, kad man patiko šis serialas. Įtraukė, suintrigavo. Galbūt tikėjausi netgi šiek tiek lengvesnio ir į pramogą linkusį istorijos toną, daugiau komiškų situacijų, tačiau ne, serialas išties dramatiškai sudėliotas, scenarijus labai geras, o sezone pasirodo visas pulkas puikiai pripažintų aktorių. Visgi momentais serijose pagaudavo didaktinio elemento patosas, toks visgi teisingumo perteikimo troškimas, pvz., kai veikėjai lyg ir turėtų savanaudiškai kibti vienas kitam į atlapus, visgi tam tikrais momentais drėgnomis akelėmis, žiūrėdami vienas į kitą, atveria prie taurės vyno sielas, nors ateina rytojus ir vėlei tenka konkuruoti, grumtis, dalyvauti viename didžiuliame industriniame intrigų dvare. Klausimų kilo ir dėl aštuntos serijos, kuri „išgriebta“ iš retrospekcijos, pasakoja apie Mičo praeitį iki skandalo. Matomai, kad toji serija buvo pilotinė ir nufilmuota anksčiau, nes dar nesusiformavęs Aleks personažas. Toji serija išties pristabdo sezono pagreitį, bet iš esmės ir paruošia tramplynui – paskutiniosioms dvi, kurios užbaigia sezono #metoo probleminį epicentrą.

 

Kiek jau peržiūrėjau šiemet nematytų serialų pirmųjų sezonų, šis ir dar „Sekso terapija“ yra tie, prie kurių, manau, tikrai drąsiai grįšiu anksčiau ar vėliau, tačiau norisi dar keliems nematytiems serialams suteikti progą. „Rytinis šou“ paliko išties neblogą įspūdį.

 

Jūsų Maištinga Siela

Žalias estiškas ir suomiškas vanduo Baltijos jūroje – poetiški pamintijimai

 

Labas,

 

Šią nuotrauką radau archyve.

Prisiminiau dainą: „Žalias vynas – ne vanduo, ne vanduo, o studentas – ne piemuo!“

Nuotrauka daryta 2024 metų gegužę iš laivo, paliekant Taliną ir plaukiant link Suomijos.

Nustebino iš po laivo kylantys turbinų sukelti purslai ir smaragdinio vandens srovės.

 

Nuo Talino turėjo būti kokie 5 kilometrai.

 

Vieną akimirką netyčia nutaikiau. Neplaningai... ir štai –

Akimirka prieš jus.

 

Ne kartą tuo keliu ir vandenimis palieku Taliną. Naktis virš Baltijos.

Visada kajutėje prieš užmiegant mąstau apie tai, kas jūros dugne,

Ką praplaukiame paviršiumi ir kas niekada nebus iškelta.

 

Visus tuos ledynmečio paskendusius riedulius,

Kai Baltija buvo Joldija,

Kai prasiverdavo ir užsiverdavo; visus tuos

Dūlančius griaučius, senus laivus, karo paliktas nuolaužas, žuvis,

Kurias manėme esant išnykusias.

 

Ramu ir gera tame kokone, tame žinojime

Žinoti, kad netapsi nuskendusia relikvija.

 

Žali sapnai žalioje jūroje.

Ponia Bovari buvo palaidota su svajonėmis žalio aksomo karste.

 

Aš ne Bovari, aš bandau neturėti svajonių, nes jos netikros.

Geriausi dalykai nutinka net nežinant,

Tarsi kas gyvenimo turbina išverstų žalią pasaulį į šviesą

Ir staiga nutiktų nesuvokiant

Svajonė be svajojimo.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytojas Ignas Šeinius (Jurkūnas) apie pasaulio įvairovę ir vienodumą

 

Sveiki,

 

„Dievas sukūrė įvairius pasaulius, jis nori, kad ir kiekvienas pasaulis būtų įvairus. Visa ko vienodumas nėr gyvenimas. Ir žmonės, kurie kuria, jie atlieka didžiausią Aukščiausiojo Kūrėjo pavestą uždavinį. Jie įturtina pasaulį, jie daugiau gyvenimo ir noro gyventi jam suteikia. Jie irgi kovoja su medžiagos palinkimu suvienodinti, aprimti, amžinai nutilti.“ Ignas Šeinius (Jurkūnas) (1889-1959).

 

Ignas Šeinius! Ir net gyvenęs prieš tiek laiko, žymiausias mūsų impresionistas, netgi pasitraukęs iš Lietuvos ir visada dirbęs tik Lietuvos labui suprato žmonių įvairovę kaip būtinybę išgyventi ir skleistis tolerantiškam Kūrėjo sumanymui. O ką bando padaryti mūsų šiuolaikiniai radikalūs nacionalistai su visokiais neaiškiais Gražuliais, prisidengę burnas savo krikščioniškais postringavimais? Ogi suvienodinti, atimti iš pasaulio įvairovės pripažinimą ir iš esmės, sakyčiau pagal I. Šeinių, paneigti Aukščiausiąjį Kūrėją.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytoja Sandra Bernotaitė apie subkultūrų reikšmę ir jaunimo maištą

 

Sveiki,

 

„Subkultūrai gyvybiškai reikalinga įtampa, kurios tikrieji ženklai – aplinkinių dėmesys, pašaipa, bambėjimas („Sudeginsiu kelnes!“). Laikinai tapusi pagrindine kultūros formuotoja, subkultūra liaujasi būti subkultūra, jos maištas netenka prasmės ir slopsta. Subkultūra tampa tradicine, o tai – oksimoronas. Taigi kaskart patenkinus maištautojų poreikius – pvz., įvedus potvarkį, kad kirpyklose visų plaukai būtų dažomi mėlynai, – būtų sunaikinta galimybė dėl to maištauti. Tačiau būtent galimybė išsiskirti ir pats maištas yra svarbiausios subkultūros dalys. Taip skleidžiasi jaudinantis, trapus jaunystės laikinumas“. Sandra Bernotaitė

 

Manau, kad anksčiau subkultūrų buvo daugiau. Šiandien nelabai. Tai leido ne tik išsiskirti, bet ir ideologiškai pagal požymius grupuotis į tam tikras bendruomenes, pvz., gotai, emo, rokeriai, pankai, „treninginiai“ ir kt. Dabar visi tiek suvienodėję arba priešingai – suindividualėję, paskendę psichoterapijoje, savęs ieškojime, savo geriausios versijos kūrime, kad tai, rodos, kas buvo suvokiama kaip subkultūra deformavosi į kažin ką kitą. Bet yra donaldtrampistai ir teilorsviftininkai, kurių plika akimi praeinančių neatskirsi.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 72: pirmoji 7 šaukštų grikių mitybos diena

 

Sveiki,

 

Eksperimentas su mityba! Pirmoji diena su 7 grikių šaukštais. Kadangi esu daręs organizmo valymus su kelių dienų badavimu, tai šįkart nusprendžiau išbandyti dėl dar geresnės fizinės savijautos grikių mitybą. 7 šaukštai be jokių pipirų ir druskos, vien tik kruopos visą dieną. Ryte keli šaukštai grikių, grįžus iš darbo – keli šaukštai grikių, vakarienei – likučiai.

 

Pirmoji diena, laikantis saikingos grikių mitybos (net nesakau, kad dieta), praėjo sklandžiai. Buvo, žinoma, pagundų pavakariais pasišildyti skanios gruzdintos vištienos, kitaip sakant, nusižengti, tačiau sąmoningai to nedariau, nes žaisti mitybą ir valyti organizmą iki penktadienio vakaro yra smagus žaidimas. Valios ir kantrybės, nes ne kūnas valdo mane, o aš kūną – to nereikia pamiršti. Ar buvau labai jau alkanas? Pavakariais taip, bet ne kaip žvėris. Tai visada mano alkio piko metas, norisi lįsti į šaldytuvą, bet sakau NE. Keli grikių šaukštai numalšina alkį ir vėl viskas gerai, nes kimbu į darbus, knygos skaitymą, buitinius apsikuopimus ir pabaigsiu šiandien žiūrėti serialą, kurį norisi rytoj pristatyti ir jums.

 

Viskas sustyguota, proporcingai mankšta ir sportas, poilsis. Kol kas jaučiuosi gerai. Pirmasis grikių šios dienos efektas yra pagerėjusi uoslė. Žiūrėsiu, kaip bus rytoj.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Jonas Valonis apie knygynus

 

„Nesvarbu, kokioje vietoje būtų knygynas, nesvarbu, kuriame amžiuje, – dėsniai, apibrėžiantys lankytojus, lieka nekintantys. Knygų lankytojai bet kur ir bet kada pasaulyje buvo ir yra vienodi. Pavyzdžiui, jei kur atsidaro knygynas, jame būtinai pradės lankytis rašytojai. Jo nieku gyvu neaplenks keistuoliai. Šie turi tokią unikalią uoslę, kad knygyną rastų ir Marse. Esu tikras – kai Marse atsidarys pirmasis knygynas, tą pačią dieną jame prisistatys keistuolis, nors patekimas į bredberišką planetą bus griežtai kontroliuojamas. Lietingą vakarą į knygyną visada užsuks vienišas keleivis, lydimas ištikimo šuns. Keleivis prisės, šuo priguls. Sušils ir lietui lyjant vėl išeis. Jei viso to nenutiktų, knygynas būtų pasmerktas užsidaryti. Tai dėsnis“. Jonas Valonis

 

Retsykiais užsuku Vilniuje į „Mint Vinetu“ knygyną. Kvepia popieriumi ir knygomis. Galiu tik įsivaizduoti, kaip kartais atrodau juokingai ir nykiai, kai stebi skaitytų knygų pardavėjų akys. Toji filosofija iš stebinčiojo man suprantama ir empatiška, nors niekada nedirbau jokiame knygyne. Studijų metais bandžiau. Nepriėmė.

 

Jūsų Maištinga Siela