Restoranas-kavinė "Nidos Kuršis": meniu, kainos, atsiliepimai, užeigos istorija (Adresas: Naglių g. 29, Nida)

 

Sveiki, skaitytojai!

Ko visi nori atvykę į Nidą? Ogi šviežios ir skanios žuvies. Gastronominis taškas bet kurioje naujoje vietoje yra tikriausiai jau neatsiejamas žingsnis, norint ne tik pailsėti ir pažinti, bet ir patirti naujų pojūčių. Šį savaitgalį ieškojau kur pavalgyti Nidoje. Daugelis rekomendavo „Nidos Kuršis“ užeigą, nors jis ir neturėjo aukščiausių žvaigždučių, tačiau čia visi plūdo ir rikiavosi į eilę, o tai jau daug ką pasako...

Užsisakėme, žinoma, žuvies. Bene brangiausių patiekalų iš meniu ir, nors lenkų turistinė grupė susėdo lauke ir viduje taip, kad vietos nebeliko, tačiau laukti daugiau nei 20 minučių nereikėjo. Vienas iš mūsų paėmė sterką su baravykų padažu, o kitas – upėtakį su krienais. Abu patiekalai skanūs, tačiau juos užbaigę visgi pripažinome, kad iki pilnos laimės visgi kažko šiems patiekalams trūko. Gal skonio intensyvumo, netikėtumo? Tai tarsi šiek tiek greitesnis naminis variantas, tik upėtakis su krienais buvo pagardintas dėl grilio poskonio, o sterkas dėl baravykų. Nusprendėme, kad sterkas buvo šiek tiek skanesnis.

Upėtakis su krienais vertiname 7.5 balų.

Sterkas su baravykų padažu - apvalų 8.

Labai patogu vėliau susimokėti bet kuriuo metu, nuskenavus apmokėjimo kodą nuo butelio. Priešingai nei daug kur, ši sistema „Nidos Kuršyje“ veikė. Palikome ir arbatpinigių.

Nidos širdyje, adresu Naglių g. 29, jau daugiau nei du dešimtmečius veikia kavinė-restoranas „Nidos Kuršis“, tapęs neatsiejama kurorto kulinarinio žemėlapio dalimi. Įsteigta kaip jauki šeimos užeiga, bėgant metams ši vieta evoliucionavo į modernią, bet tradicijas išlaikiusią maitinimo įstaigą, kuri išlieka viena iš nedaugelio Nidos vietų, lankytojus priimančių ne tik vasaros sezono įkarštyje, bet ir ištisus metus. Pagrindinė restorano koncepcija ir idėja sukasi aplink žvejišką Kuršių nerijos dvasią, svetingumą bei namų šilumą – čia siekiama, kad kiekvienas svečias jaustųsi jaukiai, o pavalgytų sočiai ir skaniai.

Ši vieta itin populiari tiek tarp vietinių gyventojų, tiek tarp Nidos svečių, o vasarą čia nuolat verda gyvenimas, mat lankytojus vilioja ne tik erdvios vidaus patalpos, bet ir didelė lauko terasa. Restorano meniu pasižymi išskirtine įvairove: čia galima rasti ir tradicinių lietuviškų patiekalų, tokių kaip cepelinai ar bulviniai blynai, ir firminių žuvies valgių, atspindinčių Kuršių marių regiono identitetą. Svečiai „Nidos Kuršį“ vertina už nuoseklią maisto kokybę, žvejišką interjero atmosferą ir itin gausias porcijas, kurios per daugelį metų tapo savotiška šios šeimos kavinės vizitine kortele.

Maištinga Siela

Dailė: Artūras Šlipavičius ir jo tapyti paveikslai (Paroda Energetikos ir technikos muziejuje)

 

Artūras Šlipavičius-Šlipas – išskirtinis ir universalus lietuvių menininkas, tapytojas bei avangardinės muzikos grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ įkūrėjas, kurio kūryba pasižymi galingu garsų ir vaizdų sintezės pojūčiu. Jo tapybos darbai išsiskiria monumentaliomis, ekspresyviomis kompozicijomis, sodriu ir drąsiu koloritu bei giliais filosofiniais, mitologiniais ir istoriniais motyvais. Šlipavičiaus drobėse dažnai skleidžiasi siurrealistiniai siužetai ir mistiški personažai, o pats kūrybos procesas neretai susijungia su muzika – menininkas kuria paveikslų ciklus, kuriems pats komponuoja muzikinius kūrinius, taip paversdamas savo tapybą daugiadimensiu, vizualiniu ir garsiniu potyriu, nepaliekančiu žiūrovo abejingo.

Maištinga Siela

Dienos citata: Gerhard Richter apie meną ir viltį

 

Sveiki!
 
Patti Smith knygoje „Angelų duona“ aptikau šią įsimintiną menininko Gerhard Richter citatą: „Menas – tai aukščiausia vilties formą“. Man belieka tik sutikti, kad šiais laikais (nors ar buvo kada kitaip?), kai visi rėkiame, spiegiame, kovojame ir priešinamės, belieka tik meno forma byloti apie pačius svarbiausius dalykus – viltingą gyvenimą, kuris ir tampa pačia aukščiausia būties forma.
 
Gerhardas Richteris (Gerhard Richter) gimė menininkų vokiečių šeimoje 1932 metais Dresdene. Jis išgarsėjo savo unikaliu sugebėjimu meistriškai nardyti tarp visiškai skirtingų stilių – nuo fotorealizmo iki grynosios abstrakcijos. Richterio vizitine kortele tapo išsiliejusio vaizdo technika, kai jis nutapo itin tikslų vaizdą pagal nuotrauką, o vėliau jį švelniai išplauna teptuku ar braukikliu, taip sukurtas „rūko“ efektas kvestionuoja pačios fotografijos ir atminties tikrumą. Pabėgęs iš Rytų Vokietijos į Vakarus prieš pat Berlyno sienos statybas, jis visą gyvenimą tyrinėjo vaizdo prigimtį, istorines traumas ir tiesos reliatyvumą, tapdamas tikra šiuolaikinio meno ikona.
 
Garsiąją citatą „Menas – aukščiausia vilties forma“ Richteris užrašė 1982 metais, rengdamas katalogą prestižinei šiuolaikinio meno parodai „Documenta 7“ Kaselyje, Vokietijoje. Tuo metu menininkas jau aktyviai kūrė didelio formato abstrakčius kūrinius ir šiuo teiginiu kreipėsi į visą meno pasaulį bei visuomenę. Tai buvo laikas, kai pasaulyje vis dar tvyrojo Šaltojo karo įtampa, o pats Richteris nuolat kovojo su abejonėmis dėl tapybos ateities ir prasmės po Antrojo pasaulinio karo katastrofų.
 
Ši citata reiškia gilią menininko filosofinę nuostatą, kad menas atlieka tam tikrą dvasinį ar netgi religinį vaidmenį moderniame, sekuliariame pasaulyje. Richteris ne kartą yra užsiminęs, kad tradicinė religija nebėra pakankama priemonė patirti transcendenciją, todėl menas perima šią funkciją ir suteikia paguodą. Kai kūrėjas stovi priešais drobę be jokio išankstinio plano ar garantijų, o žiūrovas žvelgia į kūrinį ieškodamas prasmės, abu jie atlieka tikėjimo ir vilties aktą. Menas tampa vilties forma todėl, kad net pačiame didžiausiame chaose, nežinioje ir neviltyje jis bando suteikti pasauliui formą, grožį ir prasmę, primindamas apie žmogaus dvasios kūrybinę jėgą ir gebėjimą judėti pirmyn.
 
Maištinga Siela

Das Thomas-Mann-Museum in Nida, Litauen: Die Geschichte des Hauses, Innenansichten und Eindrücke (Das Thomas-Mann-Haus in Nidden)

 

Liebe Leserinnen und Leser!
 
Ich habe das Thomas-Mann-Museum in Nida (Nidden) bereits zum dritten Mal besucht. Es befindet sich in dem Sommerhaus, das sich der Schriftsteller einst selbst erbauen ließ. Mein erster Besuch liegt etwa 18 Jahre zurück – das muss im Sommer 2008 gewesen sein. Damals war das Museum noch nicht vollständig erschlossen und ich habe einiges anders in Erinnerung. Umso schöner war es, nun zum dritten Mal hierher zurückzukehren und alles in einem neuen Licht zu sehen.
 
In diesem Beitrag möchte ich meine persönlichen Eindrücke, zahlreiche Fotos und die bewegte Geschichte dieses Hauses mit Ihnen teilen.
 
ÜBER THOMAS MANN
 
Thomas Mann (1875–1955) war einer der bedeutendsten deutschen Schriftsteller, Essayisten und Intellektuellen des 20. Jahrhunderts. Weltweiten Ruhm erlangte er durch seine tiefgründigen psychologischen Romane und seine meisterhafte Prosa. Geboren in Lübeck als Sohn einer wohlhabenden Kaufmannsfamilie, wandte er sich früh der Literatur zu. In seinen Werken thematisierte er mit feiner Ironie und komplexer Symbolik den Verfall des europäischen Bürgertums, den Konflikt zwischen Kunst und Leben sowie die Krisen des menschlichen Geistes. Damit wurde er zu einem unvergänglichen Klassiker der literarischen Moderne.
 
Sein größter literarischer Erfolg wurde 1929 mit dem Nobelpreis für Literatur gewürdigt – vor allem für seinen monumentalen Debütroman Buddenbrooks, der den Verfall einer Kaufmannsfamilie schildert. Weitere Meisterwerke erlangten ebenfalls weltweite Anerkennung: Der Zauberberg, der sich mit Krankheit, Zeit und dem Zustand der europäischen Zivilisation vor dem Ersten Weltkrieg auseinandersetzt, sowie die Novelle Der Tod in Venedig, eine feinsinnige Erkundung von Schönheit und Vergänglichkeit. Neben seinem literarischen Schaffen trat Mann als engagierter Humanist hervor. Während des Zweiten Weltkriegs kritisierte er aus dem US-amerikanischen Exil heraus in seinen berühmten Radioansprachen den Nationalsozialismus und wurde so zur Stimme des „anderen“, demokratischen Deutschlands.
 
Für Litauen hat Thomas Mann eine ganz besondere Bedeutung aufgrund seiner engen Verbindung zu Nida. In den Sommern der Jahre 1930 bis 1932 lebte er in seinem eigens erbauten Sommerhaus auf dem Schwiegermutterberg (Uošvės kalnas). Fasziniert von der rauen Schönheit der Kurischen Nehrung, fand er hier nicht nur Erholung, sondern arbeitete auch intensiv an seiner Romantetralogie Joseph und seine Brüder. Heute dient das Sommerhaus als Thomas-Mann-Gedenkmuseum und Kulturzentrum. Jedes Jahr findet hier das Internationale Thomas-Mann-Festival statt, das die humanistischen Ideen des Schriftstellers und den kulturellen Dialog lebendig hält.
 
ÜBER DIE SOMMERRESIDENZ UND DAS MUSEUM IN NIDA
 
Der Bau des Sommerhauses in Nida begann, nachdem Thomas Mann und seine Familie im Sommer 1929 zum ersten Mal die Kurische Nehrung besucht hatten und von der Landschaft und der dortigen Stille vollkommen verzaubert waren. Er entschloss sich, hier ein Grundstück auf dem Schwiegermutterberg zu erwerben, von dem aus sich ein spektakulärer Panoramablick auf das Haff bietet. Das Haus wurde von dem jungen Architekten Herbert Reissmann im Stil der lokalen Fischerhäuser entworfen und 1930 fertiggestellt. Es war ein eleganter Holzbau mit Reetdach, gestrichen in den traditionellen Farben der Region: Ochsenblutrot und Blau.
 
Drei Sommer verbrachte Mann hier schreibend und erholend. Doch nach der Machtergreifung der Nationalsozialisten im Jahr 1933 war der Schriftsteller zur Emigration gezwungen. Sein Besitz in Nida wurde beschlagnahmt und von der NS-Elite als Erholungsheim genutzt, das später den Namen „Elchwald“ erhielt.
 
Nach dem Zweiten Weltkrieg war das Gebäude stark beschädigt und dem Verfall preisgegeben. Nach einer kurzen Phase der Vernachlässigung wurde es staatlichen Behörden und später der öffentlichen Bibliothek von Klaipėda unterstellt. In der Sowjetzeit, einige Jahre nach dem Tod des Schriftstellers, entstand die Idee, diese historische Stätte wiederzubeleben. Das Verdienst für die Bewahrung des Andenkens an Thomas Mann in Nida gebührt litauischen Intellektuellen, Kulturschaffenden und Architekten. Sie restaurierten das Gebäude 1967 und richteten die erste Gedenkausstellung ein. Nach der Wiedererlangung der litauischen Unabhängigkeit wurde das Sommerhaus in den Jahren 1995–1996 erneut umfassend restauriert. Gleichzeitig wurde das Thomas-Mann-Kulturzentrum gegründet, das seither von litauischen Intellektuellen und deutschen Partnern gemeinsam getragen und gefördert wird.
 
Heute fungiert das historische Gebäude als Thomas-Mann-Museum und ist zusammen mit dem Kulturzentrum ein lebendiger Ort der Begegnung. Besucher können das originalgetreu rekonstruierte Arbeitszimmer des Schriftstellers besichtigen, das mit zeitgenössischen Möbeln ausgestattet ist. Durch das Fenster blickt man auf das Kurische Haff – eine Aussicht, die Thomas Mann einst bewundernd als „Italienblick“ bezeichnete. Die Ausstellung zeigt einzigartige Archivdokumente, Briefe des Schriftstellers, Erstausgaben seiner Bücher, Manuskripte und persönliche Gegenstände. Eine moderne, interaktive Präsentation ermöglicht es den Besuchern zudem, tiefer in die Biografie des Autors, sein Werk und das Familienleben in Nida einzutauchen.
 
Das Haus und das Museumsgelände zählen zu den meistbesuchten Orten auf der gesamten Kurischen Nehrung und ziehen jährlich Tausende Gäste aus aller Welt an. Besonders viele deutsche Touristen, Literaturwissenschaftler und Kulturbegeisterte aus Litauen und dem Ausland kommen hierher. Jeden Sommer wird das Haus samt seiner Terrasse zum Schauplatz des Internationalen Thomas-Mann-Festivals. Es bringt Künstler aus Musik, Literatur und Film sowie Intellektuelle zusammen, um über die kulturelle Zukunft Europas zu diskutieren. Das Haus ist längst kein gewöhnliches Museum mehr – es ist ein lebendiger Raum für Begegnung, Humanismus, Toleranz und den Dialog zwischen den Nationen.
 
Ich lade Sie ein, das Museum in meiner folgenden Fotostrecke zu entdecken.

 

Thomo Manno muziejus Nidoje: Thomo Manno namo istorija, muziejaus vidaus nuotraukos, įspūdžiai

 

Sveiki, mieli skaitytojai!
 
Thomo Manno muziejuje, įkurtame jo paties pastatytame vasaros rezidencijoje Nidoje lankiausi jau trečią kartą. Pirmąkart – prieš maždaug 18 metų, atrodo, 2008 metų vasarą. Tada ne viskas dar buvo atidaryta, pamenu kai kuriuos dalykus kitaip, tad šįkart buvo smagu trečiąkart grįžti į Thomo Manno rezidenciją ir viską pamatyti kitaip. Gausiai šįkart dalijuosi savo padarytomis nuotraukomis ir šio namo istorija.
 
APIE THOMĄ MANNĄ
 
Tomas Manas (Thomas Mann, 1875–1955) buvo vienas iškiliausių XX amžiaus vokiečių rašytojų, eseistų ir visuomenės veikėjų, pelnęs pasaulinę šlovę dėl savo gilių psichologinių romanų bei intelektualiosios prozos. Gimęs Liubeke, pasiturinčio pirklio šeimoje, jis anksti pasinėrė į literatūrą ir sugebėjo meistriškai aprašyti Europos buržuazijos nuosmukį, menininko ir visuomenės konfliktą bei žmogaus dvasios krizes. Jo kūrybai būdinga subtili ironija, sudėtinga simbolika ir gilus filosofinis kontekstas, dėl kurių jis tapo neatsiejama moderniosios Vakarų literatūros klasikos dalimi.
 
Didžiausias jo kūrybinis pasiekimas buvo įvertintas 1929 metais, kai rašytojui buvo paskirta Nobelio literatūros premija, daugiausia už jo monumentalų debiutinį romaną „Budenbrokai“, kuriame vaizduojama vienos giminės žlugimo istorija. Ne mažesnio tarptautinio pripažinimo sulaukė ir kiti jo šedevrai, tokie kaip „Užburtas kalnas“, nagrinėjantis ligos, laiko ir Europos civilizacijos būklę prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bei novelė „Mirtis Venecijoje“, tyrinėjanti grožio ir mirties estetiką. Be grožinės literatūros, Manas aktyviai reiškėsi kaip humanistas ir antifašistas: Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas emigracijoje Jungtinėse Valstijose, jis garsiai kritikavo nacizmą savo radijo laidose ir straipsniuose, tapdamas „kitos“, demokratiškos Vokietijos balsu.
 
Lietuvai Tomas Manas yra ypač artimas dėl jo ryšio su Nida, kur jis 1930–1932 metų vasaromis gyveno paties pasistatytame vasarnamyje ant Uošvės kalno. Sužavėtas Kuršių nerijos gamtos grožio, rašytojas čia ne tik ilsėjosi, bet ir intensyviai dirbo, rašydamas savo garsiąją romanų tetralogiją „Juozapas ir jo broliai“. Šiandien šis vasarnamis veikia kaip Tomo Mano memorialinis muziejus ir kultūros centras, kuriame kasmet vyksta jo vardo tarptautinis festivalis, tęsiantis rašytojo puoselėtas humanizmo idėjas bei kultūrinį dialogą.
 
APIE THOMO MANNO VASAROS REZIDENCIJĄ IR MUZIEJŲ NIDOJE
 
Tomo Mano vasarnamio statybos Nidoje prasidėjo po to, kai rašytojas su šeima 1929 metų vasarą pirmą kartą apsilankė Kuršių nerijoje ir liko visiškai pakerėtas vietos kraštovaizdžio bei ramybės. Nusprendęs čia įsigyti būstą, jis pasirinko sklypą ant Uošvės kalno, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į marias. Namą pagal vietos žvejų trobų stilių suprojektavo jaunas architektas Herbertas Reissmannas, o statybos buvo baigtos 1930 metais. Tai buvo elegantiškas medinis pastatas su nendriniu stogu, nudažytas tradicine žvejo namų spalva – mėlyna ir ruda. Tris vasaras Manas čia praleido kurdamas bei ilsėdamasis, tačiau 1933 metais, Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, rašytojas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas Nidoje buvo konfiskuotas ir paverstas nacių elito poilsio baze, vėliau pavadinta „Briedžių giria“.
 
Po Antrojo pasaulinio karo apgriautas ir nuniokotas pastatas kurį laiką buvo apleistas, tačiau netrukus buvo perduotas valstybinėms žinyboms, o vėliau – Klaipėdos viešajai bibliotekai. Sovietmečiu, praėjus keleriems metams po rašytojo mirties, kilo idėja atkurti šį istorinį objektą. Didžiausi nuopelnai atkuriant rašytojo atminimą Nidoje priklauso lietuvių šviesuoliams, kultūros darbuotojams ir architektams, kurie 1967 metais pastatą restauravo ir įrengė pirmąją memorialinę ekspoziciją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1995–1996 metais vasarnamis buvo dar kartą kapitaliai restauruotas, o jame įkurtas Tomo Mano kultūros centras, kurį kartu su lietuvių intelektualais aktyviai puoselėjo ir Vokietijos partneriai.
 
Šiandien šiame istoriniame pastate veikia Tomo Mano memorialinis muziejus, kuris kartu su kultūros centru atlieka gyvo kultūrinio židinio vaidmenį. Muziejaus lankytojai gali išvysti autentiškai atkurtą rašytojo darbo kambarį, kuriame stovi ano meto baldai, o pro langą matosi tas pats vaizdas į marias, kurį pats Manas vadino „Italijos vaizdu“. Ekspozicijoje saugomi unikalūs archyviniai dokumentai, rašytojo laiškai, pirmieji jo knygų leidimai, rankraščiai ir asmeniniai daiktai. Modernizuota paroda taip pat pristato interaktyvius sprendimus, leidžiančius giliau pažinti rašytojo biografiją, jo kūrybą bei šeimos gyvenimo Nidoje akimirkas.
 
Namo aplinka ir pats muziejus yra viena labiausiai lankomų vietų visoje Kuršių nerijoje, pritraukianti tūkstančius lankytojų iš viso pasaulio. Čia ypač gausiai lankosi vokiečių turistai, literatūros tyrinėtojai bei kultūros mylėtojai iš Lietuvos ir užsienio. Kiekvieną vasarą šiame name ir jo terasoje vyksta Tomo Mano tarptautinis festivalis, suburiantis muzikos, literatūros ir kino kūrėjus bei intelektualus diskusijoms apie Europos kultūrinę ateitį. Tai jau nebe šiaip muziejus, o gyva susitikimų erdvė, kurioje puoselėjama humanizmo dvasia, tolerancija ir dialogas tarp skirtingų tautų.
 
Siūlau pasidairyti po muziejų mano fotoreportaže.

Thomo Manno darbo kabinetas, labai mažas, tačiau čionai rašytojas ilgai užsidaręs rašydavo. Šiandien ant sienos – projektoriumi sukurta jo atvaizdą būtent iš to paties kambario.

Thomo Manno biblioteka.

Thomo Manno pagrindinė svetainė su židiniu.

Atminimo lentelė ant namo.

Audio, kuris papildomai nieko nekainuos, galėsite išklausyti 26 trumpas istorijas apie rašytoją, jo gyvenimą ir šio namo istoriją įvairiomis kalbomis.

Vienas žymiausių Thomo Manno romanų „Užburtas kalnas“, kurį galite įsigyti kasoje lietuviškai, kaip ir kitus kūrinius apie Thomą Manną už priimtiną kainą. Šįkart pasipildžiau savo namų biblioteką šituo.

Trumpas reportažas iš pagrindinio kambario.

Maištinga Siela