Druskininkai. Druskininkų herbas: istorija, prasmė, reikšmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Druskininkų herbas – tai stilizuotas vaizdas, puikiai atspindintis vieno svarbiausių Lietuvos kurortų gamtinę aplinką ir kultūrinį paveldą. Herbo mėlyname lauke pavaizduotos trys stilizuotos sidabrinės pušys su trimis auksinėmis karūnomis virš jų. Mėlyna spalva simbolizuoja vandenį ir dangų, primindama apie Druskininkų mineralinius šaltinius ir šalia tekantį Nemuną, o sidabrinės pušys atspindi gausius, kurortą supančius miškus, kurie yra neatsiejama Druskininkų identiteto dalis. Auksinės karūnos virš pušų suteikia herbui kilnumo ir išskirtinumo, pabrėždamos Druskininkų, kaip „karališko“ kurorto, statusą.

 

Druskininkai, nors ir seni, miesto teises įgijo gana vėlai – tik 1953 metais. Ilgą laiką kurortas neturėjo oficialaus herbo. Pirmasis herbas, kurio autorius buvo dailininkas Arūnas Tarabilda, buvo sukurtas 1968 m. ir patvirtintas 1969 m. Jo kūrybai įtakos turėjo aplink miestą esantys miškai, Nemunas ir tai, kad čia XX a. gyveno ir kūrė garsusis lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Remiantis jo tapyba, herbe buvo pavaizduotos trys karūnuotos pušys. Deja, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų herbų, šis simbolis buvo panaikintas jau 1970 metais dėl sovietmečio ideologinių reikalavimų. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, Druskininkų herbas buvo atkurtas ir naujausią jo versiją pagal dailininko Agniaus Tarabildos projektą 1994 m. balandžio 19 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, taip sugrąžindamas miestui jo unikalų heraldinį simbolį.

 

Nors Druskininkų herbas buvo oficialiai patvirtintas 1994 m. pagal dailininko Agniaus Tarabildos projektą, jis ant Lietuvos pašto ženklo pasirodė kiek vėliau. 2005 metais „Lietuvos paštas“ išleido pašto ženklą su Druskininkų herbu, įtraukdamas jį į seriją, skirtą Lietuvos miestų heraldikai. Šis ženklas pavaizdavo stilizuotas sidabrines pušis su auksinėmis karūnomis mėlyname fone, puikiai atspindėdamas kurorto gamtos grožį ir jo, kaip išskirtinės vietovės, svarbą. Pašto ženklo išleidimas buvo ne tik įvykis filatelijos pasaulyje, bet ir prisidėjo prie Druskininkų vardo bei simbolikos populiarinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Maištinga Siela

Mažeikiai. Mažeikių herbas: istorija, reikšmė, prasmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Mažeikių herbas yra svarbus Mažeikių miesto ir Mažeikių rajono savivaldybės heraldinis atributas, kuris simbolizuoja šio krašto istoriją, gynybos dvasią ir energiją. Herbo centre, mėlyname skydo lauke, ryškiai išsiskiria aukštyn nukreiptas auksinis įtemptas lankas su auksine strėle žaibu. Mėlyna spalva dažnai siejama su ištikimybe, tiesa ir tyrumu, o auksinė – su turtu, klestėjimu ir verte.

 

Mažeikių miesto praeitis, išskyrus kelias hipotezes apie kaimo egzistavimą XVI a., yra menkai žinoma. Miestelis pradėjo sparčiai augti tik XIX a. antroje pusėje, nutiesus Liepojos-Romnų, o vėliau ir Mintaujos geležinkelius, kurie tapo ekonominio pakilimo varikliu. Visgi neabejotinai didžiausią žinomumą Mažeikiams atnešė 1972 m. pradėta statyti naftos perdirbimo įmonė, tapusi vienu svarbiausių pramonės centrų Lietuvoje. Dabartinio herbo pagrindinis motyvas – įtemptas lankas su strėle – buvo pasiūlytas mažeikiečio Jono Eglinsko dar 1968 metais sukurtame herbe, tačiau vėliau, 1970 m., buvo panaikintas dėl sovietmečio reikalavimų. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, 1996 m. liepos 26 d. Lietuvos Prezidento dekretu Nr. 1008 šis herbas, kurio etalono autorius yra Raimondas Miknevičius, buvo oficialiai patvirtintas, sugrąžinant miestui simbolį, kuris įkūnija lanką kaip gynybos, o strėlę – kaip energijos simbolius.

 

2004 metais buvo išleistas kaip pašto ženklas. Nors konkreti išleidimo data ne visada yra lengvai prieinama visuose filatelijos šaltiniuose, užfiksuota, kad apie šio pašto ženklo pasirodymą rašyta vietinėje spaudoje, pavyzdžiui, laikraštyje „Santarvė“. Šis įvykis pabrėžė Mažeikių miesto svarbą ir jo unikalios heraldikos įamžinimą.

 

Maištinga Siela

Klaipėda. Klaipėdos heras: istorija, prasmė, reikšmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Klaipėdos herbas yra ne tik miesto ir savivaldybės heraldinis atributas, bet ir gyvas ilgametės istorijos liudininkas, atspindintis uostamiesčio tapatybę ir raidą. Dabartinis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 1 d., tačiau jo motyvai siekia gilią praeitį. Raudoname skyde pavaizduoti trys auksiniai bokštai, stovintys ant auksinio laivo korpuso. Centrinis bokštas yra aukštesnis, trijų aukštų, su atvertomis durimis, o šoniniai – žemesni, karkasiniai, ant dantytų mūro sienų. Lauką puošia keturios auksinės penkiakampės žvaigždės, po vieną virš šoninių bokštų ir po vieną šonuose, o pats skydas yra vėlyvosios gotikos formos.

 

Klaipėdos herbo leitmotyvas, tapęs dabartinio herbo pagrindu, aptinkamas jau ant 1446 m. lapkričio 5 d. datuojamo klaipėdiečių laiško liubekiečiams, saugomo Liubeke. Šiame laiške rašoma apie audros metu nelaimę patyrusį laivavedį, kurio laivas buvo sudaužytas. Tačiau rasti dar senesni – 1409 m. miesto ir komtūro antspaudai. Išlikusiuose aprašuose užsimenama apie dvi spalvas – raudoną ir geltoną – ir tiksliai nurodomas jų naudojimas: „Miesto antspaudas yra raudoname fone, jame du laivo bakenai, tarp jų bokštas, apačioje laivo korpusas geltonos spalvos“. Šis antspaudas liudija, kad Klaipėda yra ne tik seniausias savivaldus miestas dabartinės Lietuvos teritorijoje, kuriam Liubeko teisės suteiktos dar 1257–1258 m., bet ir gali pasigirti seniausiu heraldiniu simboliu.

 

Klaipėdos herbo siužetas ir jo kilmė per ilgą laiką sulaukė įvairių interpretacijų. Heinrichas Neu, pirmasis išsamiai išanalizavęs Klaipėdos heraldiką, herbo siužetą siejo su miesto ir pilies gynybine sistema bei Klaipėdos laivyba. Jis teigė, kad centre pavaizduotas pilies vartų bokštas, o šonuose – du miesto įtvirtinimų bokštai, kurie, jo nuomone, panašūs į to meto Hanzos prekyboje naudoto laivo (kogo) abiejų galų gynybinius bokštus. H. Neu, matydamas antspaudo apačioje esantį bestiebį, neplaukiančio laivo korpusą, tvirtino, jog buvo siekiama pavaizduoti tik nebaigtą laivą, simbolizuojantį XIII a. Klaipėdos vizijas. Žvaigždutės, pasak jo, įprasmino dangaus skliautą ir siejamos su navigacija. Tuo tarpu Lietuvos heraldikos specialistas Edmundas Rimša visą antspaudo siužetą sieja su XIII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies gynybine sistema, kuriai jis linkęs priskirti ir kovinį laivą su medinių konstrukcijų įtvirtinimais, ir žvaigždutes, simbolizuojančias pilies gynybą bei jos apsaugą naktį. Dabartinis herbo šablonas buvo sukurtas Klaipėdos dizaino centro (dizaineris Kęstutis Mickevičius) pagal seniausių išlikusių miesto antspaudų spaudų ikonografiją, perduotą Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrui.

Šis pašto ženklas, išleistas 1993 m. lapkričio 20 d., yra ypač reikšmingas, nes tai buvo vienas pirmųjų pašto ženklų, išleistų su nauja Lietuvos valiuta – litais (tuo metu 100 centų = 1 litas). Klaipėdos herbo pavaizdavimas ant pašto ženklo šiuo istorijos momentu pabrėžė atgimusios Lietuvos nepriklausomybę ir jos miestų, įskaitant Klaipėdą, istorinę bei kultūrinę svarbą. Tai buvo ne tik filatelijos įvykis, bet ir svarbus simbolinis žingsnis, įamžinantis Klaipėdos herbo, kurio ištakos siekia net XIII a. pabaigą – XIV a. pradžią, istorinę vertę.

 

Maištinga Siela

Kačerginė. Kačerginės herbas: istorija, simboliai, prasmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Kačerginės herbas yra ne tik Kauno rajono miestelio oficialus atributas, bet ir iškalbingas simbolių rinkinys, pasakojantis apie šio krašto gamtą, istoriją ir gyventojų ryšį su aplinka. Herbo mėlynas laukas yra daugiau nei tik spalva – jis simbolizuoja gilumą, ramybę ir atspindi dangaus erdvę bei vandenis, kurie yra neatsiejama Kačerginės dalis. Miestelis įsikūręs prie pat Nemuno upės, o jo apylinkes puošia gausūs ežerai ir upeliai, tad mėlyna spalva puikiai atspindi vandens gausą ir jo svarbą krašto kraštovaizdyje bei žmonių gyvenime.

 

Svarbiausias herbo elementas – keturiolika auksinių pušies kankorėžių, išdėstytų keturiomis juostelėmis (4:3:4:3). Šie kankorėžiai yra tiesioginė nuoroda į gausius Kačerginės pušynus, kurie miesteliui suteikia ypatingą mikroklimatą ir yra tapę jo vizitine kortele. Auksinė spalva ne tik suteikia herbui kilnumo, bet ir simbolizuoja gyvybę, saulę, klestėjimą ir sveikatą – savybes, kurios itin svarbios kurortinei vietovei. Kankorėžiai, kaip pušies vaisiai, gali reikšti ir gyvybės tęstinumą, atsinaujinimą ir gamtos teikiamą energiją. Jie taip pat kalba apie ilgaamžiškumą ir tvirtumą, atspindėdami pušies, kaip atsparaus medžio, savybes. Toks simbolių pasirinkimas puikiai atspindi Kačerginės, kaip rekreacinės vietovės, svarbą ir jos gamtinį paveldą, kuris yra ne tik grožio šaltinis, bet ir gyventojų gerovės garantas. Herbo autorius, dailininkas Arvydas Každailis, 1999 m. rugpjūčio 12 d. Prezidento dekretu patvirtintame etalone, meistriškai sujungė šiuos simbolius į vientisą ir iškalbingą visumą.

 

Deja, kiek supratau, pašto ženklo šiuo herbu serijoje niekada nebuvo išleista.

 

Maištinga Siela

Veliuona. Veliuonos herbas: istorija, prasmė, reikšmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki, ne tik Veliuonos gyventojai,

 

Veliuonos herbas yra unikalus ir paslaptingas šio Lietuvos miestelio simbolis. Jo centre, žydrame lauke, plaukia aukšsinis karpis su raudonais pelekais, o jam virš nugaros, tarsi iš vandens, kyšo trys sidabriniai vilko dantys. Šis derinys sukuria išskirtinį ir simboliškai turtingą atvaizdą.

 

Veliuonos heraldikos istorija, anot Edmundo Rimšos, yra gana neaiški ir skurdi. Nors miestas turi ilgą ir turtingą praeitį, iš XVI–XVII a. nėra išlikusių herbo piešinių. Ankstyviausias žinomas herbo atvaizdas aptinkamas tik XVIII a. pabaigos šaltiniuose, ir jame jau matomas karpis su vilko dantimis. Manoma, kad žuvis simbolizuoja Veliuonos padėtį prie vandens (Nemuno) ir čia klestėjusią laivybą bei žvejybą. Tuo tarpu vilko dantys yra siejami su Batorų giminės herbu. Tai susiję su tuo, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (iš Batorų giminės) ypač prisidėjo prie Veliuonos savivaldos stiprinimo ir 1580 m. patvirtino miesto herbą, suteikdamas jam privilegijas. Dabartinis Veliuonos herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos dekretu 1992 m. spalio 7 d., taip įteisinant ilgametes miestelio heraldines tradicijas, kurios atspindi tiek geografinę padėtį, tiek istorinius ryšius.

 

Veliuonos herbo pašto ženklas, išleistas 2001 m. spalio 27 d., yra svarbi „Lietuvos miestų herbai“ serijos dalis. Šis ženklas, kurio dizainą kūrė J. Galkus, buvo atspausdintas Vengrijos valstybinėje spaustuvėje, Budapešte, ir išleistas 500 000 tiražu. Jo nominalas siekė 1,70 Lietuvos lito. Ženkle vaizduojamas Veliuonos herbas – žydrame lauke plaukiantis auksinis karpis su raudonais pelekais ir trimis aukštyn kyšančiais sidabriniais vilko dantimis. Šis išleidimas pabrėžė miestelio heraldikos svarbą ir įamžino unikalius simbolius, susijusius su Veliuonos istorija ir geografine padėtimi prie vandens, taip pat ir su istoriniais ryšiais su Batorų gimine.

 

Maištinga Siela

Pakruojis. Pakruojo herbas: istorija, reikšmės, prasmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Pakruojo herbas yra unikalus miestelio istorijos ir savitumo atspindys, oficialiai patvirtintas Lietuvos Prezidento 1993 m. lapkričio 24 d. Jo etalono autorius – dailininkas Juozas Galkus. Herbe, auksinio herbinio skydo lauko apatiniame trečdalyje, pavaizduotas juodas arkinis tiltas. Virš tilto, skydo centre, įkomponuotas raudonas skydelis su auksiniu vėjo malūnu. Šie du elementai – tiltas ir malūnas – yra esminiai Pakruojo simboliai, atspindintys miestelio išskirtinumą.

 

Pakruojis miesto teises gavo gana vėlai – tik 1950 m., tapęs rajono centru. Miestelio pavadinimas kilęs iš Kruojos upės. Pirmasis herbas, sukurtas 1968 m., deja, buvo panaikintas jau 1970 m. Jame laukas buvo perskeltas į raudoną ir mėlyną puses, o jose puikavosi stilizuotos sidabrinės kviečių varpos. Tačiau šios varpos labiau simbolizavo rajoną, o ne patį miestą. Lietuvos heraldikos komisija, atkuriant Pakruojo herbą po nepriklausomybės atkūrimo, siekė rasti labiau miestui būdingus simbolius. Buvo nuspręsta pasitelkti du išskirtinius Pakruojo bruožus: gausius vėjo malūnus ir vienintelį tokio tipo arkinį tiltą Lietuvoje. Būtent šie elementai ir buvo integruoti į dabartinį herbą, paverčiant jį vizualiu miestelio unikalumo ir istorinės atminties įsikūnijimu.

 

2009 metais Pakruojo herbas buvo išleistas pašto ženklų serijoje kaip dalis „Lietuvos miestų herbai“ kolekcijos. Šia proga „Lietuvos paštas“ siekė atkreipti dėmesį į turtingą šalies miestų heraldiką ir paminėti savivaldos tradicijas. Pakruojis, kaip ir kiti šioje serijoje atsidūrę miestai, buvo pasirinktas pabrėžti jo istorinę reikšmę bei unikalumą, o herbas, patvirtintas 1993 metais ir atspindintis svarbiausius miestelio simbolius – arkinį tiltą ir vėjo malūną, puikiai tiko šiam tikslui. Taip pašto ženklai tapo ne tik filateline verte, bet ir savotiška vizitine kortele, pristatančia Lietuvos miestų paveldą plačiajai visuomenei.

 

Maištinga Siela

Tartu miestas Estijoje (Estija). Tartu herbas: prasmė, simboliai, istorija

 

Tartu herbas yra Estijos miesto Tartu, esančio Tartu apskrityje, oficialus simbolis, oficialiai patvirtintas 1992 m. gegužės 20 d. Dabartinis herbo atvaizdas ir raudonai balta vėliava buvo patvirtinti kaip oficialūs miesto simboliai jau 1928 m., atspindėdami gilias istorines tradicijas.

 

Herbo aprašymas yra detalus: raudoname skyde pavaizduota sidabrinė, iš taisyklingų akmenų sumūryta, dantelėta miesto siena su vartais ir dviem bokštais abiejuose galuose. Bokštų apatiniame aukšte yra išlenktos sidabrinės nišos, o viršutiniame – keturlapio motyvai apskritimuose. Antrasis aukštas baigiasi dantelėtu kraštu, o kūginių akmeninių stogų viršūnėse yra auksiniai kryžiai. Tarp bokštų esančioje sienoje, išlenktoje, pakeltoje grotelių vartų angoje, raudoname fone pavaizduota sidabrinė šešiakampė žvaigždė, o po ja – prie sienos galais pritvirtinta grandinė. Tarp bokštų, virš mūro, kryžmai pavaizduotas sidabrinis raktas (iš kairės apačios į dešinę viršų, liežuvėliu į viršų) ir jį dengiantis sidabrinis kalavijas su auksine rankena (iš dešinės apačios į kairę viršų). Šis detalus atvaizdas atspindi tiek miesto architektūrą, tiek gilias istorines ir religines sąsajas.

 

Herbo interpretacija pabrėžia jo simbolinę reikšmę. Raktas ir kalavijas virš vartų yra Tartu vyskupijos ir miesto globėjų – Šv. Petro ir Šv. Pauliaus – atributai. Istorikės Malės Saluperės duomenimis, Tartu herbe pavaizduoti atviri prekybos miesto vartai, kurie būdingi visų Hanzos miestų herbams, kurių globėjai yra Petras ir Paulius. Tačiau ji neigia plačiai paplitusią klaidingą interpretaciją, kad herbas vaizduoja Tartu katedros bokštus, taip pat nėra tiesa teiginys, kad Tartu herbą miestui padovanojo Lenkijos karalius Steponas Batoras, kuris iš tiesų padovanojo tik miesto vėliavą.

 

Remiantis istoriniais šaltiniais, herbas kilęs iš XIII amžiaus miesto antspaudo. Raktas simbolizuoja miesto vartų atvėrimą taikos nešėjams, o kalavijas užkerta kelią priešo pajėgoms. XIII–XIV amžių antspauduose atsiradusi šešiakampė žvaigždė vartų angoje, tarp grotelių ir užtvaros grandinės, galėjo būti Šv. Marijos atributas, tačiau taip pat manoma, kad ji buvo įterpta tiesiog vartų tuščios vietos užpildymui ir siekiant palengvinti antspaudo atvaizdo atskyrimą nuo panašių, pavyzdžiui, Rygos herbo. Visa tai rodo sudėtingą ir daugiasluoksnę Tartu herbo istoriją, kuri atspindi miesto, kaip svarbios viduramžių gyvenvietės, raidą.

 

Maištinga Siela