Sveiki,
Klaipėdos
herbas yra ne tik miesto ir savivaldybės heraldinis atributas, bet ir gyvas
ilgametės istorijos liudininkas, atspindintis uostamiesčio tapatybę ir raidą.
Dabartinis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 1 d., tačiau jo motyvai siekia gilią praeitį.
Raudoname skyde pavaizduoti trys auksiniai bokštai, stovintys ant auksinio
laivo korpuso. Centrinis bokštas yra aukštesnis, trijų aukštų, su atvertomis
durimis, o šoniniai – žemesni, karkasiniai, ant dantytų mūro sienų. Lauką
puošia keturios auksinės penkiakampės žvaigždės, po vieną virš šoninių bokštų
ir po vieną šonuose, o pats skydas yra vėlyvosios gotikos formos.
Klaipėdos herbo leitmotyvas, tapęs dabartinio herbo
pagrindu, aptinkamas jau ant 1446 m. lapkričio 5 d. datuojamo klaipėdiečių
laiško liubekiečiams, saugomo Liubeke. Šiame laiške rašoma apie audros metu
nelaimę patyrusį laivavedį, kurio laivas buvo sudaužytas. Tačiau rasti dar
senesni – 1409 m. miesto ir komtūro antspaudai. Išlikusiuose aprašuose
užsimenama apie dvi spalvas – raudoną ir geltoną – ir tiksliai nurodomas jų
naudojimas: „Miesto antspaudas yra raudoname fone, jame du laivo bakenai, tarp
jų bokštas, apačioje laivo korpusas geltonos spalvos“. Šis antspaudas liudija,
kad Klaipėda yra ne tik seniausias savivaldus miestas dabartinės Lietuvos
teritorijoje, kuriam Liubeko teisės suteiktos dar 1257–1258 m., bet ir gali
pasigirti seniausiu heraldiniu simboliu.
Klaipėdos herbo siužetas ir jo kilmė per ilgą laiką
sulaukė įvairių interpretacijų. Heinrichas Neu, pirmasis išsamiai išanalizavęs
Klaipėdos heraldiką, herbo siužetą siejo su miesto ir pilies gynybine sistema
bei Klaipėdos laivyba. Jis teigė, kad centre pavaizduotas pilies vartų bokštas,
o šonuose – du miesto įtvirtinimų bokštai, kurie, jo nuomone, panašūs į to meto
Hanzos prekyboje naudoto laivo (kogo) abiejų galų gynybinius bokštus. H. Neu,
matydamas antspaudo apačioje esantį bestiebį, neplaukiančio laivo korpusą,
tvirtino, jog buvo siekiama pavaizduoti tik nebaigtą laivą, simbolizuojantį
XIII a. Klaipėdos vizijas. Žvaigždutės, pasak jo, įprasmino dangaus skliautą ir
siejamos su navigacija. Tuo tarpu Lietuvos heraldikos specialistas Edmundas
Rimša visą antspaudo siužetą sieja su XIII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies
gynybine sistema, kuriai jis linkęs priskirti ir kovinį laivą su medinių
konstrukcijų įtvirtinimais, ir žvaigždutes, simbolizuojančias pilies gynybą bei
jos apsaugą naktį. Dabartinis herbo šablonas buvo sukurtas Klaipėdos dizaino
centro (dizaineris Kęstutis Mickevičius) pagal seniausių išlikusių miesto
antspaudų spaudų ikonografiją, perduotą Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos
ir Prūsijos istorijos centrui.
Šis pašto ženklas, išleistas 1993 m. lapkričio 20 d.,
yra ypač reikšmingas, nes tai buvo vienas pirmųjų pašto ženklų, išleistų su
nauja Lietuvos valiuta – litais (tuo metu 100 centų = 1 litas). Klaipėdos herbo
pavaizdavimas ant pašto ženklo šiuo istorijos momentu pabrėžė atgimusios
Lietuvos nepriklausomybę ir jos miestų, įskaitant Klaipėdą, istorinę bei
kultūrinę svarbą. Tai buvo ne tik filatelijos įvykis, bet ir svarbus simbolinis
žingsnis, įamžinantis Klaipėdos herbo, kurio ištakos siekia net XIII a. pabaigą
– XIV a. pradžią, istorinę vertę.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą