Sveiki, skaitytojai!
Raseinių herbas, kuriame pavaizduota šokanti auksinė
lūšis su juodomis dėmelėmis, yra giliai įsišaknijęs miesto istorijoje ir
mitologijoje. Šis heraldinis simbolis siejamas su senaisiais Raseinių krašto
miškais ir gausiomis medžioklėmis, o lūšis, kaip retas ir grakštus gyvūnas,
simbolizuoja laukinę gamtos didybę ir jėgą. Herbo istorija siekia 1792 m. kovo
20 d., kai Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Raseiniams
suteikė Magdeburgo teises ir oficialų herbą. Tuometinis herbas, kurį nupiešė dailininkas
Tadeuszas Dmachowskis, vaizdavo lūšį mėlyname fone, ant žalio kilimo. Šis
herbas buvo įteisintas, kad Raseiniai galėtų naudoti jį antspauduose ir
oficialiuose dokumentuose, pabrėžiant miesto savivaldą ir svarbą.
Vėlesniais laikais, XIX a. II pusėje, herbo simboliai
keitėsi, atspindėdami politinius pokyčius. Raseinių herbe buvo siūloma
pavaizduoti javų pėdus ar gausybės ragus, o vėliau, XIX a. pabaigoje, baronas
Bernardas Kohne siūlė visai naują herbo versiją su trimis obuoliais, tačiau nė
viena iš šių idėjų nebuvo įgyvendinta. Šiuolaikinis herbas, kurio etalono
autorius yra dailininkas Rolandas Rimkūnas, grįžo prie originalios ir
autentiškos idėjos. Jis pavaizdavo šokančią lūšį sidabriniame fone,
besiremiančią į žalią papėdę, simbolizuojančią krašto gamtą. Šis herbas buvo
patvirtintas 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu,
atkurdamas istorinę tradiciją ir simbolinę prasmę.
Nepaisant to, kad herbas buvo oficialiai patvirtintas
tik 2002 m., jo atgimimas jau buvo įamžintas anksčiau. Lietuvos paštas,
pagerbdamas Raseinių miesto istoriją ir heraldiką, 2000 metais išleido pašto
ženklą su šokios lūšies atvaizdu. Šis pašto ženklas, pasirodęs dvejais metais
anksčiau, nei herbas buvo oficialiai patvirtintas, tapo ne tik unikaliu
filateliniu leidiniu, bet ir simboliniu būdu atšvęsti miesto tapatybę ir
grįžimą prie senųjų tradicijų. Taip Raseinių herbas, perėjęs ilgą ir sudėtingą
istorijos kelią, galiausiai įsitvirtino kaip oficialus ir visuotinai
pripažintas miesto simbolis.
Maištinga Siela


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą