Labi,
Zarasų herbe pavaizduota fantastinė būtybė – stirnos ir žuvies junginys, dažnai vadinama „elniažuve“, nėra atsitiktinis pasirinkimas, o giliu krašto specifikos pažinimu pagrįstas meninis sprendimas. Šios būtybės atsiradimas miesto simbolikoje yra ilgo ir apgalvoto kūrybinio proceso rezultatas, glaudžiai susijęs su Zarasų krašto išskirtinumu ir jo gyventojų idėjomis.
Viskas prasidėjo 1966 metais, kai, įsteigus
Respublikinę heraldikos komisiją, buvo imtasi iniciatyvos atkurti senus ir
kurti naujus Lietuvos miestų herbus. Zarasai, pajutę poreikį modernizuoti savo
simboliką, 1968 m. rugsėjo 6 d. tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininko B.
Baliulio iniciatyva kreipėsi į komisiją su prašymu koreguoti 1845 m. suteiktą
herbą, kuris neatitiko laikmečio reikmių. Buvo aiškiai išreikštas noras, kad
naujasis simbolis atspindėtų unikalią Zarasų krašto gamtą. Šiai svarbiai užduočiai
buvo paskirtas patyręs dailininkas Antanas Raimondas Miknevičius, žinomas dėl
savo gebėjimų heraldikos srityje. Jo idėjos greitai sulaukė pritarimo: 1968 m.
spalio 16 d. komisijos posėdžio protokoluose užfiksuota, kad komisija
vienbalsiai pritarė būtent Miknevičiaus pasiūlytiems naujiems simboliams,
akcentuodama, jog „viršuje fantastinė būtybė, simbolizuojanti gražią šio krašto
gamtą, o apačioje kalavijas, primenantis kovas“.
Pasirinkimas sujungti stirną ir žuvį į vieną būtybę
nebuvo atsitiktinis ir turėjo gilią prasmę, atspindinčią Zarasų krašto
geografines bei gamtines ypatybes. Zarasai garsėja savo gausiais ežerais; net
ir pats miesto pavadinimas, manoma, siekia sėlių kalbos žodį „ezaras“,
reiškiantį ežerą. Būtent žuvis herbe aiškiai simbolizuoja šiuos vandens
telkinius, jų gausą ir nepaprastą reikšmę krašto gyvenimui. Kita vertus, Zarasų
apylinkės taip pat pasižymi miškingumu ir turtinga gyvūnija. Stirna yra
gracingas ir elegantiškas miško gyventojas, puikiai simbolizuojantis krašto
miškus, tyrą orą ir laukinę gamtą. Sujungus šiuos du elementus į vieną, buvo
sukurtas unikalus simbolis, kuris ne tik tiksliai, bet ir poetiškai atspindi
Zarasų krašto esmę – ežerų ir miškų harmoniją. Ši būtybė tapo lengvai
atpažįstamu Zarasų identiteto ženklu, išskiriančiu jį iš kitų Lietuvos miestų
ir pasakojančiu apie jo gamtinį unikalumą.
Zarasų herbo lietuviškas
ženklas išleistas, aptikau, kad gana anksti, net 1996 metais.
Maištinga Siela


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą