Sveiki,
Kartais negaliu patikėti, kaip greitai bėga laikas...
Kai aptinki kokias senas nuotraukas, ar tuos pačius senus internetinių
platformų skanus, nustembi, kaip iš tikrųjų viskas keitėsi ir kad tu visame
tame dalyvavai. Taip panašiai nutiko ir su „YouTube“ kanalu, kuris tikriausiai
yra lankomiausias šiuo metu mano puslapis, kur kokybišką ar pramoginį turinį
lengva atsirinkti. Tiesa, reklamos šią platformą tiesiog teroristiškai siaubia.
2009 metais „YouTube“ platforma atrodė gerokai kitaip
nei dabar. Tuo metu ji dar vystėsi ir buvo labiau orientuota į bendruomenę.
Vaizdo įrašai buvo vertinami nuo 1 iki 5 žvaigždučių sistema, o pagrindiniame
puslapyje buvo atskiras „bendruomenės“ skyrius. Tai liudijo „YouTube“ siekį
skatinti vartotojų tarpusavio ryšius. Pati svetainės išvaizda buvo paprastesnė,
su aiškesniu paieškos ir navigacijos meniu. Svarbu paminėti, kad 2009 metais
„YouTube“ pradėjo palaikyti aukštesnę raišką – 1080p, o metų pabaigoje pristatė
ir automatinį kalbos atpažinimą, gerinantį prieinamumą.
Tarp populiariausių 2009 metų vaizdo įrašų dominavo
įvairūs reiškiniai. Tarp labiausiai žiūrėtų vaizdo įrašų, ne tik muzikinių,
buvo Susan Boyle pasirodymas laidoje „Britain's Got Talent“ (surinkęs virš 120
milijonų peržiūrų), „David After Dentist“ ir „JK Wedding Entrance Dance“.
Muzikos kategorijoje itin populiarios buvo Pitbull, Miley Cyrus, ir The Lonely
Island dainos. Būtent 2009 metų lapkritį „YouTube“ ieškomiausių terminų sąraše
pasirodė ir Lady Gaga „Bad Romance“.
Lady Gaga vaizdo klipas „Bad Romance“ buvo įkeltas į
„YouTube“ 2009 metų lapkričio mėnesį. Šis klipas sparčiai išpopuliarėjo dėl
savo išskirtinės estetikos, įsimintinų kostiumų ir choreografijos,
įtvirtindamas Lady Gaga, kaip popmuzikos ikonos, statusą. Jis tapo vienu
pirmųjų „YouTube“ klipų, pasiekusių milžiniškas peržiūras ir tapęs kultūriniu
fenomenu.
Nuo 2009 iki 2025 metų „YouTube“ patyrė milžinišką
transformaciją. Nuo žvaigždučių sistemos atsisakyta 2010 metais, pereinant prie
„patinka“ ir „nepatinka“ mygtukų. Platforma nuolat tobulino vaizdo įrašų
kokybę, pristatydama 4K ir net 8K raiškos palaikymą. Gyvos transliacijos, arba
live streaming, tapo prieinamos 2011 metais, o vėliau išsivystė į sudėtingą
sistemą su 360 laipsnių vaizdo ir 1440p raiškos transliacijomis. Buvo
integruotos ir socialinės funkcijos, pavyzdžiui, automatinis dalinimasis su „Facebook“
ir „Twitter“. Didžiausi pokyčiai įvyko, kai „YouTube“ pradėjo labiau
orientuotis į kūrėjus ir jų monetizaciją, pristatydama tokias funkcijas kaip
„Super Chat“, kanalo narystės ir prekių pardavimas.
Iki 2025 metų „YouTube“ toliau evoliucionuoja.
Platforma vis labiau akcentuoja trumpos formos vaizdo įrašus, vadinamus
„Shorts“, ir leidžia juos kurti ilgesnius. AI technologijos vaidina vis didesnį
vaidmenį, siūlydamos automatinį vaizdo įrašų dubliavimą įvairiomis kalbomis,
siekiant padidinti turinio pasiekiamumą visame pasaulyje. Taip pat diegiamos
naujos funkcijos, padedančios kūrėjams analizuoti ir tobulinti savo turinį,
pavyzdžiui, miniatiūrų testavimas ir palyginimas, siekiant maksimalaus įsitraukimo.
„YouTube“ algoritmas taip pat nuolat tobulinamas, siekiant geriau atitikti
žiūrovų poreikius ir efektyviau rekomenduoti turinį.
„YouTube“ platformos pradžia ir evoliucija
iki 2009-ųjų
„YouTube“ platformos istorija prasidėjo 2005 metais,
kai trys buvę „PayPal“ darbuotojai – Chad Hurley, Steve Chen ir Jawed Karim –
nusprendė sukurti vietą, kurioje žmonės galėtų lengvai dalintis vaizdo įrašais.
Idėja gimė po to, kai jiems buvo sunku rasti internete vaizdo įrašų apie Janet
Jackson incidentą per „Super Bowl“ ir 2004 metų cunamį. Nors iš pradžių
svarstyta apie pažinčių svetainę su vaizdo įrašais, greitai paaiškėjo, kad
didžiausias potencialas slypi paprastame vaizdo įrašų dalijimesi.
Domeno pavadinimas „YouTube.com“ buvo suaktyvintas
2005 m. vasario 14 d. Netrukus, tų pačių metų balandžio 23 d., buvo įkeltas
pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „Me at the zoo“, kuriame vienas iš įkūrėjų,
Jawed Karim, stovi prie dramblių San Diego zoologijos sode. Tai buvo kukli
pradžia, tačiau per kelis mėnesius svetainė jau sulaukė apie 30 000 lankytojų
per dieną.
Čia galite pamatyti jau 20 metų
egzistuojantį patį pirmąjį visų laikų YouTube įrašą, kuris turi per 367
milijonus peržiūrų:
„YouTube“ augimas buvo spartus. 2005 metų lapkritį
platforma gavo 3,5 mln. JAV dolerių investicijų iš rizikos kapitalo įmonės
„Sequoia Capital“, o gruodį ji oficialiai išėjo iš beta versijos. Jau po
aštuonių mėnesių nuo paleidimo, svetainė pritraukdavo daugiau nei du milijonus
lankytojų per dieną. Per šį ankstyvąjį periodą „YouTube“ pristatė tokias
esmines funkcijas kaip 5 žvaigždučių vertinimo sistema (2005 m. rugpjūtis),
grojaraščiai, viso ekrano režimas ir prenumeratos (visi 2005 m. spalis).
2006 metais „YouTube“ ir toliau sparčiai augo. Sausį
atsirado grupių funkcija, vasarį – asmeniniai profiliai, o kovą – 10 minučių
vaizdo įrašo trukmės apribojimas. Liepos mėnesį „YouTube“ jau pasiekė 100
milijonų vaizdo įrašų peržiūrų per dieną. Šis eksponentinis augimas neliko
nepastebėtas, ir 2006 metų spalį „Google“ įsigijo „YouTube“ už įspūdingą 1,65
mlrd. JAV dolerių sumą. Šis įsigijimas suteikė „YouTube“ milžiniškus resursus
ir infrastruktūrą, reikalingą tolesnei plėtrai ir dominavimui internetinėje vaizdo
įrašų rinkoje. Iki pat 2009 metų „YouTube“ nuolat tobulėjo, pavyzdžiui, 2007 m.
startavo Partnerystės programa, leidusi turinio kūrėjams užsidirbti pinigų, o
2008 m. atsirado 480p raiškos vaizdo įrašai ir vaizdo įrašų analizės įrankiai.
Tokiu būdu, iki 2009 metų „YouTube“ jau buvo tapusi ne tik populiariausia
vaizdo įrašų dalinimosi platforma, bet ir svarbiu kultūriniu fenomenu,
pakeitusiu tai, kaip žmonės kuria, dalijasi ir vartoja vaizdo turinį.
Tokia 2025 metų "YouTube" išvaizda:
VEVO muzikinis kanalas, populiarumas ir
kaip žmonės užsidirba iš „YouTube“ talpinamą turinį?
Šiandien, 2025 metais, „YouTube“ platformoje
populiariausių kanalų spektras yra itin platus ir dinamiškas, atspindintis
vartotojų interesų įvairovę. Vis dar dominuoja žaidimų, pramogų, mokslo
populiarinimo, edukacijos, grožio, gyvenimo būdo ir naujienų kanalai. Ypač
didelio populiarumo sulaukia individualūs kūrėjai, vadinamieji youtuberiai,
kurie kuria originalų, autentišką turinį, užmezga glaudų ryšį su savo
auditorija. Taip pat išlieka populiarūs ir didžiųjų žiniasklaidos, muzikos ir
sporto organizacijų oficialūs kanalai, transliuojantys profesionaliai sukurtą
turinį. Be to, vis labiau populiarėja trumpos formos vaizdo įrašai, vadinami
„Shorts“, kurie pritraukia jaunąją auditoriją.
VEVO yra tarptautinė muzikos vaizdo įrašų talpinimo
platforma, kuri bendradarbiauja su didžiosiomis muzikos įrašų kompanijomis,
tokiomis kaip „Universal Music Group“, „Sony Music Entertainment“ ir „Warner
Music Group“. Jos tikslas – teikti oficialius, aukštos kokybės muzikos vaizdo
klipus. Nors VEVO turi savo atskirą svetainę ir programas, didžioji dalis jos
turinio yra platinama per „YouTube“ oficialius atlikėjų kanalus, dažnai su
„VEVO“ žyme pavadinime. Tai užtikrina, kad žiūrovai matytų patvirtintą ir oficialų
atlikėjo turinį, o pačioms įrašų kompanijoms tai leidžia efektyviau valdyti ir
monetizuoti savo muzikos katalogą „YouTube“ platformoje. VEVO tapo savotišku
kokybės ženklu muzikos pasaulyje, garantuojančiu, kad žiūrimi klipai yra
autentiški ir legalūs.
Muzikos žvaigždės ir kiti turinio kūrėjai „YouTube“
uždirba įvairiais būdais, dažnai derindami kelis pajamų srautus. Pagrindinis ir
labiausiai paplitęs būdas yra pajamos iš reklamos. „YouTube“ partnerių
programos (YPP) nariai gauna dalį pajamų iš reklamos, rodomos jų vaizdo
įrašuose. Kuo daugiau peržiūrų ir įsitraukimo, tuo didesnės pajamos. Be
reklamos, kūrėjai gauna pajamų iš „YouTube Premium“ prenumeratų, kurios leidžia
žiūrėti turinį be reklamos, o dalis prenumeratos mokesčio atitenka kūrėjams
pagal peržiūrų skaičių.
Taip pat labai svarbią pajamų dalį sudaro prekių
ženklų rėmimas ir partnerystės. Populiarūs kanalai bendradarbiauja su
įvairiomis kompanijomis, reklamuodami jų produktus ar paslaugas savo vaizdo
įrašuose. Tai gali būti tiesioginė produkto integracija, apžvalgos ar
specializuoti rėmimo susitarimai. Kiti pajamų šaltiniai apima kanalų narystes,
kur gerbėjai moka mėnesinį mokestį už išskirtinį turinį ar privilegijas, „Super
Chat“ ir „Super Stickers“ – tai tiesioginių transliacijų metu žiūrovų
siunčiamos mokamos žinutės ar animacijos, taip pat prekių (angl. merchandise)
pardavimas, kai kūrėjai parduoda savo prekės ženklo atributiką (marškinėlius,
puodelius ir kt.) tiesiogiai per „YouTube“ parduotuvės funkciją. Muzikos
žvaigždės taip pat gauna pajamų iš licencijavimo mokesčių už savo muzikos
naudojimą „YouTube“ platformoje, be tiesioginių pajamų iš vaizdo klipų
peržiūrų. Šie įvairūs srautai leidžia kūrėjams monetizuoti savo turinį ir
paversti „YouTube“ ne tik platforma saviraiškai, bet ir tvariu verslo modeliu.
Taip atrodė 2005 metais „YouTube“
paieškos puslapis.
Taip per 20 metų
keitėsi peržiūros juostelės, įdomu, kad jau 10 metų ji nesikeičia ir
nusistovėjo tokia, kokia ji dabar yra.
Kaip veikia cenzūra dėl turinio ir
autorinės teisės „YouTube“ kanale?
„YouTube“ yra įdiegusi galingą sistemą, vadinamą
„Content ID“, kuri yra pagrindinis autorių teisių apsaugos mechanizmas. Autorių
teisių savininkai, tokie kaip muzikos leidyklos, filmų studijos ar
nepriklausomi kūrėjai, gali įkelti savo autorių teisių saugomą turinį į
„Content ID“ duomenų bazę. Kai naujas vaizdo įrašas yra įkeliamas į „YouTube“,
„Content ID“ automatiškai nuskenuoja jį ir ieško atitikmenų šioje duomenų
bazėje. Jei aptinkamas atitikmuo, autorių teisių savininkas gali pasirinkti
vieną iš kelių veiksmų: blokuoti vaizdo įrašą, kad jo nebūtų galima peržiūrėti;
monetizuoti vaizdo įrašą, t. y., rodyti jame reklamą ir gauti pajamas (kartais
dalijantis jomis su įkėlėju); arba stebėti vaizdo įrašo auditorijos statistiką.
Autorių teisių savininkai taip pat gali pateikti rankines pašalinimo dėl
autorių teisių užklausas, jei „Content ID“ netaikoma arba turinys buvo įkeltas
neteisėtai. Jei kūrėjas gauna tris tokius įspėjimus, jo kanalas gali būti
pašalintas. Tačiau kūrėjai turi galimybę ginčyti šiuos įspėjimus, jei mano, kad
jų turinys atitinka sąžiningo naudojimo (angl. fair use) principus arba yra
licencijuotas.
„YouTube“ turi aiškiai apibrėžtas Bendruomenės gaires,
kurios nustato, koks turinys yra leidžiamas platformoje. Šios gairės apima
platų spektrą temų, tokių kaip smurtas, neapykantos kalba, priekabiavimas,
nuogybės ir seksualinio pobūdžio turinys, klaidinanti informacija, šlamštas ir
kt. Kai vaizdo įrašas įkeliamas, jis pirmiausia patenka per automatizuotas
sistemas, kurios bando nustatyti galimus pažeidimus. Jei sistema aptinka kažką
įtartino, vaizdo įrašas gali būti peržiūrėtas „YouTube“ specialistų komandos.
Vartotojai taip pat gali pranešti apie turinį, kuris, jų nuomone, pažeidžia
gaires. Gavus pakankamai pranešimų ar nustačius akivaizdų pažeidimą, „YouTube“
gali imtis veiksmų, kurie svyruoja nuo įspėjimo kūrėjui, vaizdo įrašo amžiaus
apribojimo (kad jį galėtų matyti tik suaugę vartotojai), monetizavimo
apribojimo arba visiško vaizdo įrašo pašalinimo. Rimtų ar pakartotinių
pažeidimų atveju kanalas gali būti laikinai sustabdytas arba visam laikui
pašalintas iš platformos. „YouTube“ teigia, kad nuolat tobulina savo politikas
ir algoritmus, siekdama geriau aptikti ir spręsti su gairių pažeidimais
susijusias problemas, taip pat stengiasi rasti pusiausvyrą tarp laisvos
saviraiškos ir platformos saugumo.
„YouTube“ informacijos srautai šiandien. Kiek
kasdien „YouTube“ puslapyje patalpinama informacijos?
„YouTube“ talpinamos informacijos kiekis yra sunkiai
įsivaizduojamas ir nuolat augantis, siekiantis petabaitus ir net egzabaitus
duomenų. Nors „Google“ niekada nėra tiksliai atskleidusi konkrečių skaičių,
specialistų vertinimais, „YouTube“ turi mažiausiai vieną egzabaitą (tai yra 1
000 000 terabaitų) saugojimo vietos savo duomenų centruose, ir šis skaičius
nuolat didėja. Platforma naudoja pakopinę sistemą, kurioje dažnai peržiūrimi
vaizdo įrašai laikomi greitos prieigos saugyklose, o rečiau žiūrimi migruojami
į ekonomiškesnes ir vėsesnes saugyklos pakopas, taip optimizuojant našumą ir
kaštus.
Visa ši milžiniška informacija yra saugoma „Google“
valdomuose duomenų centruose visame pasaulyje. Šie duomenų centrai yra
strategiškai išdėstyti įvairiose pasaulio vietose – Šiaurės Amerikoje,
Europoje, Azijoje ir kitur – siekiant užtikrinti kuo mažesnę delsimą ir aukštą
prieinamumą vartotojams, kad vaizdo įrašai būtų pasiekiami greitai ir
patikimai, nepriklausomai nuo vartotojo geografinės padėties. „YouTube“ naudoja
„Google“ modulinio duomenų centro architektūrą, kuri leidžia greitai ir
efektyviai didinti saugojimo pajėgumus pagal poreikį. Be to, platforma naudoja
turinio pristatymo tinklus (CDN), kurie kopijuoja populiarius vaizdo įrašus
arčiau galutinių vartotojų, dar labiau pagreitindami jų įkėlimą. Technologijų
požiūriu, „YouTube“ naudoja objektų saugojimo sistemas, tinkamas dideliems
nestruktūrizuotiems duomenims, ir paskirstytas failų sistemas, tokias kaip
„Google File System“ ir jos įpėdinis „Colossus“, kurios paskirsto duomenis tarp
tūkstančių serverių, užtikrindamos atsparumą gedimams ir aukštą prieinamumą.
Kasdien „YouTube“ įkeliamo naujo turinio kiekis yra
tiesiog stulbinantis. Vidutiniškai kas minutę į platformą įkeliama virš 500
valandų vaizdo įrašų. Tai reiškia, kad kas valandą pridedama daugiau nei 30 000
valandų, o per dieną įkeliamas naujas turinys gali siekti virš 720 000 valandų
vaizdo įrašų. Kalbant apie vaizdo įrašų skaičių, tai sudaro maždaug nuo 2,4 iki
3,7 milijonų naujų vaizdo įrašų kasdien, priklausomai nuo to, ar įskaičiuojami
ir trumpos formos vaizdo įrašai „Shorts“, kurių vien kasdien įkeliama apie 12
milijonų. Šis nuolatinis ir didžiulis naujo turinio srautas rodo „YouTube“
platformos gyvybingumą ir nuolatinį augimą, kas reikalauja milžiniškų saugojimo
ir apdorojimo pajėgumų.
Taigi „YouTube“ tampa vienu svarbiausiu vaizdinės ir
garsinės informacijos platforma pasaulyje. Praeityje, kai tik pradėjau kurti
turinį, mane labai greitai ištrynė, juk nieko nežinojau apie besikeičiančias
autorines teises, tad praradau daug laiko ir turinio, kuris šiandien būtų
nostalgiškas. „YouTube“ iš dalies nuostabus, nes prieinama pati naujausia
muzika, tinklalaidės ir kiti puikūs dalykai, tiesa, be reklamos nė dienos, bet
ką padarysi, galima gi išsipirkti ir laisvą prieigą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą