Kodėl pavojinga ir nedovanotina skaityti knygą nuo galo?

Sveiki mielieji, pastebėjau tokią keistą tendenciją susidūręs su įvairaus plauko skaitytojais, kad visi turi savo skaitymo stilių. Vieni knygą skaito pasiėmę į rankas nuosekliai, kiti pavarto, paskaitinėja iš vidurio, iš galo ir tada nusprendžia, skaityti ar ne, o dar kiti paskaitę knygos galą pradeda skaityti pradžią. Manau, kad tai – baisi liga. Tada klausiu savęs, kam tada sukurtos tos recenzijos ir anotacijos, jeigu žmogų jos vis vien neįtikina, kad knyga yra gera? Dabar skaitydamas knygą, niekada neskaitau jos nuo galo, tai ne tik, kad žalinga, bet ir pavojinga susigadinti visą istoriją ir malonumo receptorius. Juk kur kas didesnis malonumas yra išgyventi visą istoriją, nežinant, kas laukia kitame puslapyje. Man kaip pačiam rašančiam – labai skvarbu, kad žmogus skaitytų kūrinį nuosekliai ir suvoktų visą jos kelionės receptą ir skonį. O knygos pabaigoje neretai būna pateikiama steigmenų, apie kurias nevalia žinoti iš anksto. Nesuprantu, kaip galima po to skaityti knygą, kai žinai jos pabaigą, tai mažų mažiausiai niekšiška. Tai yra mano nuomonė, jūsų gal - kitokia, juk kiekvienas žmogus galiausiai renkasi kaip jam geriausia skaityti ir gilintis į tekstą, siužetą, istoriją. Todėl visus noriu paraginti, neskaitykite knygų nuo pabaigos, taip žeidžiate autorių, bent mane tai tikrai žeistų. Galiausia į knygą nereikia žiūrėti ne kaip į popieriaus krūvą primargintą virvelinių tekstų virtinę. Knyga yra kūrinys, nuo pradžios iki pat pabaigos, todėl labai svarbu, kad knygą skaitytumeme tinkamai ir išjaustume žodžius popieriuje. Viskas yra kitaip, jei knyga yra peršama per prievartą, kai spaudžia laikas ir reikia atsiskaityti, tada griebiame koncpektus, knygos sutrumpinimo variantus ir t.t. Viskas tada suprantama, bet jei knyga yra skirta maloniam grožinės literatūros skaitymui, tadėl norėtųsi, kad ją tinkamai ir gerbtų. Kažkada žiūrėjau filmą apie rašytoją Renatą Šerelytę ir ji pareiškė, kas nori, tas gali su ja ginčytis, bet ji teigė ir teigs, kad tobuliausias žmonijos išradimas – raštas ir knyga. Realiai pagalvojus taip ir yra. Knyga tiek vertė mus mąstyti ir tobulėti, kad jaučiu dabar nebūtų nei tų kompiuterių, nei kitų mums įprastų technologijų, o jau nebekalbu apie mokyklas ir išsilavinimą. Taigi, mielieji, žiūrėkite, ką imate į rankas, o jei jau imate, tada imkitės atsakomybės ir deramai vertinkite kūrinį.

Jūsų Maištinga Siela