2009 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

Nauja Jurgos Ivanauskaitės knyga - Kaip užsiauginti baimę

Šiandien ėjau pro knygyną ir pamačiau naują Jurgos Ivanauskaitės knygą perleistą po dvidešimties metų. Tiesa, prieš pusmetį rašiau į leidyklą "Tyto alba", kad perleistų jos senas knygas, kadangi jų jau niekur nebeįmanoma gauti. tada man atrašė, kad jau rengiama jos knyga "Kaip užsiauginti baimę". Ir pagaliau pasirodė! Tiesa, knygos viršelis toks pats, koks ir buvo prieš dvidešimt metų. Pirmieji Jurgos Ivanauskaitės kūriniai buvo ypač gerai vertinami kritikų, bet po to šis "sluoksnis" nuo jos nusigręžė. Taigi, rytoj jau bėgsiu tekinomis ir išsižiojęs pirkti. Noriu nedelsiant perskaityti.
Visas miestas išbrinko it milžiniška, baimės pripūsta guminė pagalvė, o Kamilė vis alsavo ir alsavo, įkvėpdama baimę, o iškvėpdama dar didesnę, įkvėpdama baimę, o iškvėpdama dar didesnę, kol pasijuto besigūžianti nenusakomo dydžio juodame laive, prie kurio dugno it inkaras glaudėsi žydras žemės rutuliukas. Inkaras staiga atitrūko, ir baimės laivas pamišėlišku greičiu nuplukdė mergaitę per spengiančią erdvę. Iš apsakymo „Kaip užsiauginti baimę“

Antrasis Jurgos Ivanauskaitės apsakymų rinkinys „Kaip užsiauginti baimę“ (1989) – trečioji jos knyga po „Pakalnučių metų“ (1985) ir romano „Mėnulio vaikai“ (1988).
Abu J. Ivanauskaitės apsakymų rinkinius literatūrologė Jūratė Sprindytė studijoje „Prozos būsenos“ (2006) pavadino „akinamai blykstelėjusiu“ debiutu. Antrajam rinkiniui pavadinimą davusį kūrinį literatūrologė Viktorija Daujotytė studijoje „Moteriškoji literatūros epistema“ (1991) gretina su Šatrijos Raganos „Irkos tragedija“ ir įvardija kaip „geriausią J. Ivanauskaitės apsakymą.Šioje knygoje rašytoja atsiskleidžia kaip susiformavusi apsakymo meistrė. Literatūrologės Viktorijos Daujotytės žodžiais, „ji žinojo ar bent nujautė kažką, ko mes nežinome ir todėl taip linkstame į ją, lyg lauktume kokio pranešimo“. Rygoje įsikūrusi leidykla „Dienas Grāmata“ šiemet latvių kalba išleido Jurgos Ivanauskaitės romaną „Placebas“, parašytą 2003 m.
Tai jau septintoji šios lietuvių rašytojos knyga latvių kalba. Anksčiau išverstos ir išleistos knygos „Ragana ir lietus“ (Preses nams, 1994), „Kelionė į Šambalą“ (Jumava 1998), „Agnijos magija“ (Avots, 1999), „Prarasta Pažadėtoji žemė“ (Jumava, 2000), „Ištremtas Tibetas“ (Jumava, 2001) ir „Sapnų nublokšti“ (Dienas Grāmata, 2006).„Placebą“, kaip ir kitas šešias J. Ivanauskaitės knygas, į latvių kalbą išvertė Talridas Rulis (Talrids Rullis). Kaip lietuvių literatūros vertėjas T. Rulis debiutavo 1991 metais. Už profesionaliai ir meniškai išverstus lietuvių literatūros kūrinius, už ilgametį pasišventimą ir svarų indėlį populiarinant lietuvių literatūrą Latvijoje, 2008 m. T. Rulis apdovanotas Šv. Jeronimo premija. T. Rulis į latvių kalbą yra išvertęs Kazio Sajos, Vinco Pietario, Ričardo Gavelio, Rimanto Šavelio, Antano Škėmos, Vandos Juknaitės, Bitės Vilimaitės ir kitų lietuvių autorių kūrinių.Latvių leidėjų anotacijoje apie šį kūrinį rašoma: „Romanas „Placebas“ – viena įtaigiausių žymios lietuvių rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (1931–2007) paskutinių knygų. (...) „Placebas“, persmelktas saviironijos, neabejotinai skirtas moters dvasiai, kuri vienintelė tegali pakreipti į gera beviltiškam pragmatizmui užprogramuotą pasaulį – pakeisti vaiduokliško placebo efekto valdomą pragarą žemėje.“ Knygos vertėjas T.Rullis sakė, kad Latvijos skaitytojai nėra užmiršę Jurgos, ji ir dabar yra viena mėgstamiausių rašytojų Latvijoje. Žinoma, ir Latvijoje knygų paklausą mažina kylančios kainos ir tuštėjančios piniginės. Talridui Rulliui labiausiai patiko ironiškasis „Placebo“ sluoksnis, sugebėjimas parodijuoti reklamos kalbą. Verčiant reikėjo didelio subtilumo, kad nedingtų ironiška originalo intonacija ir kad ji nevirstų atviru tyčiojimusi. Autorė ironizuoja šiuolaikinio viešo kalbėjimo klišes – rimtu veidu sakomas nesąmones. Tam reikėjo organiškai pasinaudoti latvių kalbos duomenimis – čia pravertė latviškos reklamos formulės. Iš latvių skaitytojų vertėjas yra girdėjęs palankių atsiliepimų apie svarbaus romano personažo – katės Bastetės liniją. Talridą Rullį, kuris taip pat yra didelis kačių gerbėjas, irgi sužavėjo ši romano veikėja, puikiai atskleista katės gyvenimo filosofija. Jos paveiksle jis atpažino Jurgos augintinę Lūšį. Anot Talrido Rullio, kartu su Bastete Lūšis įgijo nemirtingumą. Šiuo metu T. Rulis jau verčia J. Ivanauskaitės knygą vaikams „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“ (Tyto alba, 2004). Taip pat turi sumanymą išversti paskutinį Jurgos Ivanauskaitės romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“ (Tyto alba, 2005).Jurgos Ivanauskaitės kūrybos išversta ir į kitas kalbas - čekų, vokiečių, švedų, kroatų, estų. Prisipažinsiu, latvių leidžiamų knygų viršeliai - nuostabūs! Pridedu naujausią:
.

Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą