Sveiki,
kino gurmanai,
Irano
kinas turi didžiulę paklausą Lietuvoje, nes retai kada būna, kad iš Artimųjų
Rytų atskriejęs koks filmas-perlas mane ir kitus nuviltų. Gal dėl to nė
nemirktelėjęs pasirinkau filmą gana daug ką pasakančiu pavadinimu „Sorajos M. užmėtymas akmenimis“ (angl.
The Stoning of Soraya M.) (2008),
kuris realiai atpasakoja vienos moters liudijimus, įrašytus į juostelę, vėliau
iš visos tos išpažinties buvo parašyta knyga ir tik vėliau ji ekranizuota.
O istorija
pasakoja apie kasdieninį moterų gyvenimą radikalų islamistų patriarchato
valdomose musulmonų žemėse. Dėmesio centre – atokiame kaime nelaimingai
ištekėjusi gražuolė Soraja, kurią prievartauja vyras ir kuris naktimis laksto
su prostitutėmis, bet viešai deklaruoja savo dievobaimiškumą. Remdamasis nelanksčiais
ir tiesiogiai suvokiamais Korano įsakymais, jis suorganizuoja kaime pasmerkimą,
kad galėtų atsikratyti savo žmona ir vesti nepilnametę... Iš esmės filmas, kaip
sufleruoja pats pavadinimas, baigsis šiurpia egzekucija. Manding, kad tai tarsi
„Kristaus kančios“ (2004) savotiška moteriška versija, tad net žagtelėjau, kad
filme iš tikrųjų vaidina Kristų įkūnijęs aktorius Jim Caviezel.
Šis rimtas
filmas ganėtinai vienpusis, labiau primenantis problemos židinio parodomąją
versiją, kitą vertus, filmas turi aiškią socialinę to krašto padėties žinią
pasauliui, todėl kaltinti vienpusiškumu nelabai ir išeina. Veikia daugybė
faktorių, kas iškelia šį filmą į paviršių – egzotiška rytietiška aplinka,
kultūra, pasaulėžiūra ir kt., kurie mums, vakariečiams, atrodo barbariški ir
absoliučiai nusikalstantys prieš Alachą ir viską, kas turėtų realiai būti pas
musulmonus šventa. Labiausiai filmas veikia, kai kalbame apie patriarchališką Dievo
vardu veikiančią sistemą – kai dedamas mažamečiui sūnui akmuo į rankas ir
liepiama užmušti kekšę (nekaltą) motiną, tada nusidriekia didelis iškreiptos
kultūros žemėlapis. Kaip lengva sukurti legalų kriminalinį įvykį, pasiremiant
siauraprotiškai suvokiamomis šventraščio tezėmis.
Filmas
po kurio lieka nelabai geras jausmas, jog iš tikrųjų stebėjai kažko neleistino,
kad iš dalies prisilietei prie kasdienybės realumo, kurios nematai ir
pagalvoji, kaip gerai, kad nematai, tačiau kartu užplūsta ir kaltės jausmas,
jog kažką turėtum padaryti, kad viso šito nevyktų...
Mano įvertimas: 9/10
Kritikų
vidurkis: 50/100
IMDb:8.0
Jūsų
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą