2011 m. kovas 20 d., sekmadienis

Filmas "Plačiai atmerktos akys"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti pernykščio „Kino pavasario“ filmą „Plačiai atmerktos akys“ (Eyes wide open/ Einaym Pkuhot) (2009 m.). Tai izraeliečių, vokiečių ir prancūzų bendras darbas, kuris aštriai nagrinėja žmogaus tapatybės, identiteto ir prigimties santykį su kultūros, religijos ir visuomenės nustatytais stereotipais. Na, vakariečiai turi sukūrę labai neblogų filmų homoseksualų tematika, kai kurie iš jų nėra tokie jau ir geri filmai, neretai gali „nušokti“ prie banalių vien tik erotika apsiribojančių siužeto, o „Plačiai atmerktos akys“ žvelgia į kur kas subtilesnį lauką – į žydų, šventosios Jeruzalės žemę, kur gyventi pagal prigimtį yra dar labiau nuodėminga nei vakarų pasaulyje.

Siužetas gan paprastas – pas keturių vaikų tėvą mėsininką pradeda dirbti jaunas ortodoksas, tačiau laikui bėgant tarp abiejų vyrų ima megztis kažkas daugiau nei paprasta žydiškai vyriška draugystė. Na, situacija tampa kebli, kadangi mėsininkas turi šeimą, vaikus, tačiau tiek žmona, tiek aplinkiniai ima nebesuprasti, kodėl mėsininkas užsidaro vidury dienos su jaunuoliu mėsinėje ir tam tikrą laiką nieko nebeįsileidžia. Nepaisant to, kad aplinkiniai ima daužyti langus plytomis, ima persekioti, grasinti, vyrukas vis vien nenori palikti jaunojo ortodokso, nes jis ir vėl su juo jaučiasi gyvas ir laiminas. Filmas klausia, ar tikrai reikia žmogui taikytis prie religijos, taikytis prie visuomenės ir save pasmerkti vidiniai mirčiai ir stagnacijai, pasmerkti savo vaikus ir žmoną nelaimingam gyvenimui. Ar tokia homoseksualumo engimo kaina yra teisinga? Mane visada domino ši tema, filmai, kurie kalba apie žmogaus prigimtį ir žmonių sukurtas visuomenės taisykles. Žydų pasaulyje, ypač religingose šeimose, apie tai net nekalbama visai...

Filme dar sužinome daug faktų ir įdomybių apie žydų kultūros ir religinius reiškinius. Keistos maudynės, paprotys bučiuoti durų staktą, skaityti knygas iš kito galo ir t.t. ir t.t. Filmas aprėpia pačius dogmatiškiausius žydų kultūros kampus ir juos parodo ne iš smerkiančios pozicijos, bet kaip nelanksčią skardą, kuri netaiko žmogaus prigimčiai jokių išimtinų taisyklių. Patys žydai filme atrodo dorovingi, mylintis, tikintys, suprantantys, tačiau tik iki tam tikros ribos. Riba, štai apie ką kalba šis filmas. Kur yra riba ir kas jas nustatė meilei ir dorovingumui bei laimei nubrėžti. Apie tai ir dar daugiau sužinosite pamatę šį neblogą, meninės potencijos turinčiame filme.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą