Sveiki visi,
Na, prabėgo dar viena savaitėlė ir aš skubu Jums pristatyti kiekvieną „Chorų karų“ chorą su jų dainomis. Šįkart chorai turėjo galimybės pasirinkti skirtingus stilius, tačiau šito nelabai matėsi, nes visi buvo kaip susitarę vienomis (balta ir juoda) spalvomis, o ir pasirinko lyriškesnius kūrinius. Laida buvo gana vykusi, tik gal Šapranauskui nereikėjo kalbinti Manto Petruškevičiaus, kadangi „profesionali“ stilisto kritika, leido pasijausti nesmagiai ne tik pačius chorus, bet ir pačią komisiją. Tikras, geras stilistas visada mokės taktiškai pasakyti, pasielgti ir patarti, o Mantui to kol kas niekaip nepavyksta padaryti. Gal dabar jam reiktų etiketo ir gero tono stilistų pastabų, nes elgesys pasako daug daugiau nei rūbas ant kūno.
Ugnies Tauragės Krašto Choras:
Man šįkart šis choras patiko, nesvarbu, kad jau trečiąkart dainuoja panašios stilistikos dainą, bet lietuviškas patriotizmas jiems tinka ir patiems patinka. Labai graži daina, žodžiai, muzika ir tikrai, gerai pasirinktas ir atliktas kūrinys. Turiu tik vieną pastabėlę, Diana, kuri taip nuostabiai laiko gitarą ir dainuoja, taip gražiai sodriu balsu moka išdainuoti, bet visada kamera ją parodo užsimerkusią. Neleiskit jai užsimerkti, o štai kokios gražios Mikalausko akys – du mėlyni ledukai. Šįkart man patiko, buvo tikrai gražu. 10
Oranžinis Alytaus Choras:
Na, šis choras išsiskyrė iš kitų, manau, tai buvo sąmoningai, jie labai stengėsi, nes buvo paskutiniai ir jų pastangos pasiteisino, nes šįkart jie buvo šios laidos lyderiai pagal rezultatus, tačiau ne mano lyderiai... Atlikimas puiku, maišytas stilius pasiteisino, graži pradžia ir tie dūmai, tačiau grimas, ypač vaikinų „žilės“ nu nelabai vykusios... Pats kūrinys man nesimpatingas, toks lietuviškai paprastas popsiukas. Šis choras vėl grįžo prie savo roko, jiems tai pasiteisino, tačiau manęs ši daina nesužavėjo. 8.5
Smaragdinis Telšių Choras:
Tai paskutinė šio choro daina. Kažkaip net nesitikėjo, jog žemaičių stiprus choras taip netikėtai ims ir iškris, tačiau tai lėmė suaktyvėjusios dzūkų pajėgos, nes tikrai maniau, jog kris Lapatinsko gvardija, tačiau nenuskilo žemaičiams. Gaila, jog šis choras iškrito, tačiau yra kaip yra. Šįkart jų kūrinys buvo tikrai stipresnis nei anos laidos, tačiau sutinku su komisija, jog neišvystyta, pasigedau kulminacijos, pabaigoje jau buvo monotonija ir norėjosi, kad kuo greičiau baigtųsi, tačiau kūrinys man patinka, jis gražus, išraiškingas, jiems tinka, bet pasirinkta taktika nelabai, švelniai tariant, „nefaina“. 9
Sidabrinis Tarptautinis Vilniaus Choras:
Šįkart labai nenorėjau, kad šis choras iškristų, nes kai liko finale dėl vietos su žemaičiais, tai palaidojau jau viltį, bet visgi šis choras išliko, ir apskritai, tai pats simpatingiausias choras. Šįkart jų pasirinkta daina tikrai netikėta – japonų „Sakura“. Pirmąkart panaudoti dainoje vaizdai, kalbėjo apie Japoniją ištikusią nelaimę. Pats pasirodymas labai gražus, efektingas, graudus ir tikrai pataikantis į širdį. Net gaila pasidarė, kad po dainos kelios moterys net apsiverkė, matosi, jog dainuota iš širdies, iš idėjos, o ne dėl to, kad „Chorų karai“ ir ne dėl to, kad reikia. Daina nėra labai pritaikyta „Chorų karams“, jie galėjo pasirinkti kažką popsiškesnio, bet šis choras nežaidžia kičo ir renkasi dainas tenkindami ne žiūrovą, bet atsižvelgdami į aplinkybes ir savo chore glūdinčias nuotaikas. Pasirodymas ir idėja man patiko. Pati daina... kažin ar laisvalaikiu ją klausyčiausi. 9.5
Burgundiškasis Kauno Choras:
Stengiasi šis choras neprarasti savo lyderių pozicijų. Šįkart pasirinktas kūrinys toks įdomus, su juodaodžių vergų tematika. Tačiau vietomis man ten taip persistengta, taip norėta išspausti tos raudos ir dejonės, kad rodos, akmenį pravirkdyti nori, tai persistengta truputėlį. Aišku, Danguolė čia nuostabiausia, o ir solistas tikrai neblogai dainavo. Net nežinau kiek iš tikrųjų beduoti šiam chorui balų... Tebūnie 9.
Atsveikinam su Smaragdiniu Žemaičių choru ir laukiame kitos laidos.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą