Aktualijos: Ar lietuvio laimė ir nelaimė iš tikrųjų yra nesvarbi? Valdančiųjų valstiečių paskutinis "laimės genocidas"

Sveiki,

Šįryt prie kavos puodelio peržiūrėjau vakarykščių žinių įrašą, kuriame buvo klausiama buvusios politikės, ką reiktų daryti, kad Lietuvos žmonės būtų laimingi? Buvo prieita prie išvados, kad valdžia apskritai neturėtų būti atsakinga už žmonių laimę... 

Gal ir neturėtų, bet ir už nelaimes neturėtų būti atsakinga, tačiau... Valstiečiai, varpų žemėje kėlėjai į padanges, per paskutiniuosius metus išties rūpinasi, kaip tą „laimę“ pažaboti netgi visai nesąmoningai. Valstiečiai nespręsdami esminių būties problemų daro tai, kas kol kas jiems sekasi geriausiai – uždrausdami žmogaus paskutinius laimės resursus. Statistinis lietuvis, jau niekam ne paslaptis, nebegali nei keliauti, nei be bauginančių paskolų įsigyti būsto, nei susitaupyti, nei patirti kažkokių egzistencinių potyrių, kurie suteiktų nors šiek tiek skaidrios laimės (juokais – boža, net braškės vėl pabrango!): kad ir nueiti į teatrą ar laiko skaitymui, nes... Lietuviai girtuokliai, lietuviai atsilikę, lietuviai nepatriotiški, lietuvių vaikų pasiekimai mokykloje apgailėtini, universitetų per daug, kokybės nėra, euras prie lito, litas prie euro, socialinė atskirtis vis auga, vaikai paliekami šulinyje, studentės deginamos bagažinėje, todėl atimkime bet kokias iliuzijas patirti, kad ir pačias žemiausias laimės apraiškas ir:

a) uždrauskime alkoholį (nes nusigers tie ir taip nelaimingi žmogeliai – atimkime paskutinę laimę);

b) apmokestinkime cukrų (nes, oi, kaip sutaupysime! Čia užuot gerinę maisto kokybę, geriau užverskime rinką pavojingais antrarūšiais saldikliais, nuo kurių jie gydysis padidėjusiomis vaistų kainomis – išmintinga, neprikibsi!);

c) ilginkime darbo valandas (nes, oi, tik darbas išgelbės Lietuvos ekonomiką, o statistinis lietuviukas toliau obliuos už minimalkę ir jei dirbs ilgai, vadinasi, nebus kada gerti);

d) būstų nuomos kaina didesnė už paskolos įmokų kainą, todėl priverskime juos paimti paskolą ir neleiskime emigruoti – ypač jauną žmogų!;

e) neleiskime įteisinti partnerystės tarp tos pačios lyties (nes, oi, nepykdykime pensininkų ir katalikų, žulykų ir šiaip nacionalistų, kitaip sakant, „normalių“ lietuvių), todėl drauskime ir toliau, kol „lėtieji“ estai eina į priekį šviesmečiais...

f) suvarykime jaunuolius į karinę prievolę, įtikinkime, kad verta mylėti tėvynę, šelpkime kareiviškiems batams ir košei, taip sustabdysime jaunąjį žmogų nuo emigracijos (sutaupysime vergų klasei darbo jėgos)...

....(šiaip eiliniai draudimai, prievolės, apmokestinimai, lengvatų šalinimas, kraujas, šūdas, sekso vergija) ir....

ž) uždrauskime žmonėms jaustis laisviems ir uždrauskime bet kokį malonumą, tegu susimoka už tą laimės iliuziją brangiau arba būna absoliučiai nusivylę ir nelaimingi – juk valdžia neatsakinga už žmonių laimę ir gyvenimo kokybę.

Aišku, galite tai interpretuoti kaip eilinį paburnojimą, kai lietuvis kuria apie savo nelaimingumą mitą. Žinoma, kad Lietuva nuostabi šalis, kaip, beje, ir Rusija, tik valdžios aparatai, kaip ir daugelio tautų, baisiai supuvę. Tautos ir valdžios konfrontacija ir toliau didėja ir, deja, didės. Pasakyk tris kartus melą ir jis taps tiesa, todėl nereikia sakyti, kad burnodamas lietuvis iš tikrųjų tik skundžiasi, jis iš esmės neburnoja, o solidžiai (ne kaip graikai su akmenimis gatvėje) pasako, kad mitas apie nelaimingą jau seniai tapo realybės dalimi.

Ar po cukraus uždraudimo, bus apmokestintas seksas? Greitai už orumą ir prigimtinius poreikius teks dar plačiau praverti pinigines. Nes orumas, kaip žinia, greitai irgi taps, jeigu ne geidaujamai retas, bet ir iš esmės ydingas dalykas, juk vertybes keisti kaip plakatus nesunku – tik pakeiskite partiją.

Jūsų Maištinga Siela