Sveiki,
Tokie personalizuoti įrašai kažkur
dingo iš mano puslapio, nes paprasčiausiai neturiu ką pasakyti. Manau,
pandemija apskritai pakeitė mane (kaip ir visus likusiuosius). Vis susimąstau,
o kaip mes vertinsime šią epochą po 30 ir daugiau metų? Kas išliks iš šių dienų
mūsų atmintyje, kai sutriušusios tonomis į žemę ir vandenynus sumestos kaukės, į
kurias kalbėjome ir kvėpavome, tyliai sau dūlės po žemėmis, vandenynų dugnuose,
banginių skrandžiuose? Neseniai perskaičiau, kad vandenyne (kaip tie statistai
paskaičiuoja, aš nežinau) per šiuos pandeminius metus atsidūrė 28 tonos medicininių
kaukių. Gal ir daugiau... Bet sveikata, kaip mums per visas žiniasklaidos
priemones skalija politikai diegdami gąsdinančias prognozes, mobinguodami ir
visaip kitaip nerdamiesi iš kailio mus apsaugoti nuo mūsų pačių, yra žmonių
prioritetas, o visa kita palauks.
Keisti tie mūsų laikai. Labai dažnai
jaučiu, jog viskas tarsi surežisuota, netikra ir tik įtikėjimas pasauliu ir
mums duotu laiku leidžia gyventi šioje keistai prieštaringoje matricoje.
Lapkrity nebeturiu laiko niekam. Net knygoms, kurios nugarėlėmis žvelgia iš
namų bibliotekos. Šitiek projektų, šitiek veiklos ir skubėjimo, kad net suabejoju,
ar tai apskritai veiksminga ir reikalinga. Kas man iš to? Bet lygiai tą patį
mintiju, jeigu staiga nieko nedarau. Tada, galima sakyti, dar blogiau.
Lapkrityje visos vištos vaikšto pusaklės ir atbulomis. Kalbu veikiau apie save.
Nesuspėju nieko sugraibyti, deramai ištyrinėti, viskas vyksta greitai ir labai
daug, kad tiesiog belieka užsilipus ant šapelio kaip skruzdei kristi nuo Niagaros
krioklio nešamam srovės. Toks didingai mažas, kaip oksimoronu sakytų kokie
žemaičiai.
Toks tas lapkritis, kad nei deramai
filmų sau leidžiu žiūrėti, nei Scanoramoje dalyvauti, nei knygos perskaityti...
Esu prarytas dienų, pandeminių, tamsiai lapkritiškai drėgnų ir jau svajoju apie
sulėtėjusį tempą, apie valandas prie knygų, kūrybos ir kitų man priimtinesnių dalykų,
o pasaulis, kuris sukasi, manau, galėtų šiek tiek ir palaukti. Ar ne tiesą
sakau?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą