Filmas: "Priscilla" / "Priscilla"

 Sveiki, internautai,

 

Niekada nesižavėjau nei Elviu, nei jo muzika, gal todėl neskubėjau pažiūrėti 2022 metais specialiai apie dainininko gyvenimą sukurto Baz Luhrmann filmo „Elvis“. Į pastarąjį daug investuota, gražiai nufilmuotas, blizgus ir žaismingas kaip atrakcionų parkas, skirtas masėms ir kažin, ar atskleidžia tikrąjį Elvį Preslį, todėl nemažai tikėjausi iš Sofios Coppolos naujojo filmo „Priscilla“ (angl. Priscilla) (2023), kuris kaip iš moters režisierės perspektyvos bando perpasakoti žymiojo Elvio žmonos Priscillos ir atsikirsti holivudiškai nušlifuotam 2022-ųjų „Elvio“ versijai ir parodyti, kad dažnai tais, kuriais besąlygiškai žavimės, iš tikrųjų gyvenime nenorėtume tapti nei jų mylimaisiais, nei artimo rato draugais.

 

Išties istorija gan slogi ir niūri. Jaunutė mokyklinukė Priscilla susipažįsta su jau tuo metu žvaigžde iš Memfio tapusiu Elviu, o Elvis nespjauna ir šiek tiek „pasiaugina“ savo naująją pasiją, kol galiausiai ji atvažiuoja gyventi į jo namus. Priscillai tenka nuolat ryti nuoskaudą po nuoskaudos, kai girdi ir mato Elvio aptarinėjimus meilės romanus, kaip jis viešojoje erdvėje flirtuoja su aktorėmis. Meilė netrunka ilgai, priklausomybė nuo narkotinių piliulių priveda prie keisto Elvio elgesio, kuris pasireiškia nevaldomais smurtiniais proveržiais. Jaunutei ir mylinčiai Priscillai tenka arba susitaikyti ir tylėti, arba susikrauti lagaminą ir grįžti namo... Ir viskas. Filmas neeskaluoja Elvio muzikos, ji išvis tarsi neegzistuoja, net pabaigoje nuskamba ne Elvio muzika, o Dolly Parton hitas. Elvio sėkmė egzistuoja kaip Priscillos tragedijos fonas, kamera sekioja stambiu planu paskui Priscillą ir rodo jos naivumą tol, kol žiūrovui tampa aišku: per jauna ir per greitai savo likimą patikėjo šitam rokenrolo karaliui.

 

Ar filmas kryptingai smerkia Elvį? Tikriausiai ne, nors nelygu, kaip pažiūrėsi, tačiau iš Priscillos nulipdomas absoliučios aukos paminklas. Filmas slenka lėtai, kaip ir būdinga Coppolos stiliui, bando lėtai perteikti toksiškų santykių tėkmę, iliustruojant besikeičiančių dešimtmečių kostiumų madomis ir šukuosenomis, bet tiesa tokia, kad filmas nuobodus. Mums, lietuviams, augusiems kitoje pasaulio pusėje be elviškosios kultūros, tas dainininkas iki šiol yra amerikiečių produktas, svetimas, todėl tikriausiai tik amerikiečiai supras ir pajus Elvio reikšmę savo masinėje kultūroje, o mums belieka tik šypsotis ir pritarti, apsimetant, kad viską suprantame. Melodramatiškas filmo tonas, erzinantys veikėjų tipažai man pasirodė vienkrypčiai ir suprojektuoti pagal holivudinius štampus, nors būta teiginių, kad filmas kaip tik pabėga toli nuo Holivudo, bet ar tikrai? Šelmiškas chuliganinis Elvis leidžia sau tai, ko nori, o vargšė jaunutė žmona turi susitaikyti su vyro nesąmonėmis ir tyliai izauriškai kentėti, kentėti, kentėti... Jeigu tai ne tipinis holivudinis lyčių pozicijų žaidimas iš XX amžiaus karikatūrinio lėlių nameliuko, tada nežinau, kas yra holivudinės klišės.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 6.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Spiralė" / "Spiral"

 Sveiki,

Tęsiu paprastų, vidutinių, pramoginių ir tuo pačiu sunkiam mąstymui neįpareigojančių filmų apžvalgas. Ir šįkart siaubo filmas „Spiralė“ (angl. Spiral) (2019), kuris pasakoja – ak, kaip jau įprasta! – kai nauja šeima atsikrausto į atokų ir uždarą miestelį ir jų name pradeda dėtis itin keisti ir netikėti dalykai.

Tikriausiai naujomis kraustynėmis vidutiniai ir labai prasti amerikiečių siaubo filmai prasideda statistiškai 80 procentų, todėl filmo struktūrą jau galite suvokti vos tik pradėdami žiūrėti filmą. Tai iš dalies patogu, jeigu visas dėmesys nesutelktas į filmą, o, sakykime, žiūrite namie, su kompanija pasiplepėdami. Šįkart siužetą paįvairina tai, kad naujoji atsikraustėlių šeimą – dviejų gėjų porelė su dukrele, o vienas iš jų – dar ir juodaodis (korektpolitiškai užpildytas filmas!). Netrukus vienas iš vyrukų, saujomis rydamas tabletes, pastebi, kad juos pamažu ima kažkas terorizuoti. Iš pradžių tai atrodo kaip homofobinės atakos, pavyzdžiui, įsilaužėlis palieka įžeidžiantį užrašą ant sienos, o vienam iš vyrukų jaunystėje išgyvenus homofobinę ataką, jau tampa neramu ir prasideda panikos atakos...

Visgi netrukus įvykiai tampa vis keistesni, miestelio gyventojai nebeprimena vien tik miestelio gyventojus, o juos vienija keistai įtartini žvilgsniai, perdėtai malonus elgesys... Žinoma, netrukus miestelio gyventojų paslaptis ima aiškėti, įtampa kaisti, tačiau, kaip galite įtarti, susipykus porelei, nebeužtenka laiko ne tik susivokti laiku, bet ir susikrauti lagaminus, kad galėtų išsigelbėti. Pabaigoje gana neblogai sužaidžiama laikais, pasikartojančiu spiraliniu nusikaltimų laikotarpiu, o miestelio paslaptis taip nuo A iki Z ir nepaaiškinama iki galo, todėl žiūrovas pabaigoje palieka susimąstymui: tai kas iš tikrųjų ten buvo tokie per žmonės?

Yra šiame filme yra gerų filmo elementų. Keletą kartų net krūptelėjau! Režisieriui pavyksta kartais išgauti paslaptingą trilerio atmosferą, kai kada yra ir įtampos, bet visuminis filmo vaizdas atrodo kažkiek prėskas. Vis bandau suvokti šio filmo išskirtinius privalumus, kuo jis geresnis už kitus ir nerandu jokio pagrindimo, kodėl būtų verta žiūrėti „Spiralę“, o ne kokį kitą vidutinį siaubo trilerį? Bijau, kad tai vienas iš tų vartotojiško pobūdžio filmų, kurių po metų nė neprisiminsiu...

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela