Sveiki!
Visi
tie pasakymai kaip „tai pats baisiausias šių metų sukurtas filmas!“ yra
šuns uodegos verti. Neverta reklaminiais triukais tikėti, tačiau iš airių
režisieriaus Damian McCarthy, kuris prieš kelerius metus pristatė savo pavykusį
siaubo kino projektą „Astralinis pasaulis“ (2024), buvo galima tikėtis nemažai.
McCarthy mėgsta savo siaubo filmuose panaudoti airių siaubo folklorinius
elementus, juos jis neblogai suderina su komercinio kino elementais ir išgauna
savitą siaubo kino atmosferą. Galima sakyti, kad jis laikosi labai panašaus kino
rakurso kurdamas ir naujausią savo filmą „Hokum“ (angl. Hokum)
(2026), kurį Lietuvos kino platintojai neprisivertė kaip nors išversti, nors
galėjo į, tarkim, variantą „Kliedesiai“, kitaip sakant, o tai būtų
orientuota į tam tikras haliucinacijas, kurias galimai patyrė pagrindinis
veikėjas Omas Baumenas.
Filmo
siužetas, galima sakyti, beveik klasikinis: rašytojas Omas atvyksta į
Viktorijos laikų paslaptingą provincijos viešbutį, išbarsto tėvų pelenus ir
nuolat geria stiprų alkoholį. Galiausiai jis bando nusižudyti, tačiau atsitinka
netikėtas posūkis: dingsta jį patį iš mirties kilpos išgelbėjusi viešbučio administratorė
Fiona. Norėdamas atsidėkoti Fionai, Omas stengiasi išsiaiškinti, kur ji dingo,
nes vietos policijai, atrodo, nelabai rūpi jaunos moters dingimo byla... Iš
tikrųjų siužetas „pagardintas“ raganos ir demonų motyvais, kurie persipina su
vietos kriminaline linija ir asmeninė Omo trauma, kurią jis patyrė būdamas
vaikas ir žaizdamas su tėvo šaunamuoju ginklu. Šiaip filmas siužetiškai, kad ir
kaip bepažiūrėsi, nėra sudėtingas ar koks įspūdingas, bet režisieriui pavyksta
sukurti šiokią tokią atmosferą, įtampą.
Visgi
tam tikri personažai atrodo pernelyg animuoti, pvz., girtuoklis, gyvenantis
miške ir geriantis ožkos pieną su haliucinogeniniais grybais atrodo kaip koks
parodijuotas trumparankis iš komedijos „Pats baisiausias filmas“. Pagrindinį vaidmenį
atliko daug kam žinomas ir atpažįstamas aktorius Adam Scott, tačiau nieko
įdomaus be šalto alkoholiko ir mąslaus rašytojo, kokį galbūt galėdavome išvysti
S. Kingo knygų ekranizacijose, nepavyko sukurti. Žodžiu, filmas nėra iš
prastesniųjų, kelia tam tikrus šiurpuliukus, bet visumoje tai gan nišiškai struktūruotas
filmas, sekantis jau sukurtais panašių istorijų elementais. Norėjosi labiau išvystyto
siužeto, nes standartinė pabaiga tiesiog pribloškė savo holivudiniu naiviu
sprendimu. Manau, režisūra gera, bet scenarijus galėjo būti žymiai įdomesnis.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb:6.8
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb:6.8
