Sveiki!
Labai
puikiai prisimenu, kaip vaikystėje ištisai laukdavome ir žiūrėdavome „Pats
baisiausias filmas“ pirmąsias dalis per TV. Filmai, aišku, mums buvo pernelyg
nešvankūs, tačiau mažai kas suko dėl to galvą, o mes leipdavome iš juoko. Vėliau
pirmąsias dalis gavome nelegaliai ir bet kada galėdavome žiūrėti per savo namų
kompiuterius. Sunku patikėti, bet anuomet šie klasika tapę filmai atrodė
nepaprastai juokingi ir absurdiški. Eidamas į „Pats baisiausias filmas 6“
(angl. Scary Movie) (2026) kino teatre galvojau, kad galbūt būsiu
jau tam pernelyg senas, nebesuprasiu tų lėkštų juokelių ir iššvaistysiu tiesiog
pinigus.
Paskutinė
penktoji dalis „Paties baisiausio filmo“ buvo 2013 metais, tad nemažas laiko
intervalas nuo paskutiniosios dalies. Gal per tiek metų bus sugalvota kas nors
daugiau, nei įprastai? Deja, besitikintiems kokybės ar kokių naujovių, turiu
nuliūdinti, kad filmo frančizė išlaiko tą patį ritmą, koloritą ir siužetinį
chaosą (kuo daugiau prifarširuoti pastarųjų metų siaubo kino filmų atpažįstamų
sceninių parodijų). Kino kritikai nemėgsta šios parodijos serijų, jie
negailestingi vertindami jų turinį ir režisūrą.
Ar
filmas lėkštas? Žinoma! Ar filmas absurdiškas? Tikrai taip! Ar juokingas? Taip!
Būtent dėl šito ėjau, šito ir gavau. Nustebau, kad juokiausi kur kas daugiau
kino salėje, nei jaunesnioji žiūrovų karta, kurie galbūt į filmą pasižiūrėjo
kritiškiau, o gal buvo atėję su pernelyg dideliais lūkesčiais. Tokiam kinui
lūkesčių nereikia turėti nė per nago juodumą, čia reikia absurdą vertinti pačiu
žemiausiu ir juokingiausiu būdu. Visgi labai gerai ir juokingai praleidau
laiką. Bandžiau skaičiuoti tuos siaubo filmo variantus, kuriuos pavyko
atpažinti šioje parodijoje, tačiau pamečiau skaičių, o galiausiai viskas
susipynė ir pamečiau skaičių.
Filmas
visgi turi naują viziją, jis kaip kokie „Simpsonai“ fiksuoja pastarųjų 5 metų
amerikiečių kultūrines ir socialines problemas, t. y. D. Trumpo rinkimus,
respublikonų valdymo nesąmones, taip pat persisotinusią nuo seksualinių
skandalų ir rasizmo visuomenę, o tai sufleruoja, kad amerikiečiai pavargo nuo
rasizmo ir kitų neapykantos formų. Vienoje iš filmo scenų kaukėtasis žudo juodosios
rasės atstovą ir šis gindamasis absurdiškai meta kaltimus ne dėl to, kad jį
žudo, o kokiais rasistiniais būdais iš „12 metų vergovės“ filmo: plakimas
rimbu, pakorimas ant medžio šakos... Viena iš veikėjų metro paduriama dėl to,
kad ji sukritikavo juodosios rasės žmones, galiausiai ją paduria ir arabas, ir
kiti, kurie šiandien JAV-ose diena iš dienos kelia rasizmo ir homofobijos
problemas. Tam tikra prasme šįkart filmas parodijuoja ne vien siaubo filmus,
bet ir pačią amerikiečių socialinių įtampų tikrovę, kuri tampa įrankiu
papildyti žudynes. Šioje dalyje susitinka naujoji „Pats baisiausias filmas“
karta su senąja ir konkuruoja dėl dominavimo pačiame filme. Čia daug ką
išvysite iš 2000-ųjų pirmųjų dalių aktorių, įskaitant Anna Faris ir Regina
Hall, Shawn Wayans, Lochlyn Munro ir kt., kurie į šį kino projektą grįžta nors
ir senstelėję, bet su tais pačiais išlaikytais absurdiškais veikėjais ir jų
ydomis kaip į seną gerą amerikietiško stiliaus vakarėlį.
Kad
ir koks bebūtų absurdiškas filmas, po jo pasijutau gerai praleidęs laiką, nes daug
juokiausi, pasitikrinau siaubo filmų sąrašą. Filmas absoliučiai pramogai, bet
jame yra ir tos apčiuopiamos realijos, kurias atpažins kiekvienas masinės
kultūros vartotojas.
Mano
įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 38/100
IMDb: 5.4
Kritikų vidurkis: 38/100
IMDb: 5.4
