Filmas: "Pykčio regimybė" / "The Upside of Anger"

Sveiki, skaitytojai, 

Daug kam kažkada tikriausiai patiko amerikiečių režisieriaus Mike Binder filmas „Pykčio regimybė“ (angl. The Upside of Anger) (2005). Visai neseniai teko jį pamatyti. Šiaip filmas iš tos vidutinės serijos – „filmas kaip filmas“, žiūrėti galima, bet... Bet viską tikriausiai nuo pradžių.

Tipinė amerikietiška drama iš pirmo žvilgsnio lyg ir visai netipinė – trijų dukterų motina išgyvena skyrybų krizę, nes vyras paliko ją su dukromis, todėl nuo šiol ji mėgaujasi destrukcija – daug geria, suirsta nuo menkiausių smulkmenų vien tam, kad jaučiasi turinti teisę suirsti. Negana to, atsiranda prietranka girtuoklis kaimynas, kuris prisišlieja prie jos ir ima keisti gyvenimą, tačiau moteris pernelyg užsiėmusi savo skausmu ir tuo mėgaujasi. Šalia pagrindinės istorijos dar seka ir menkesnės dukrelių istorijos ir bėdos. Viskas lyg ir būtų gerai, sakytume, bet režisūra ir sprendimai tiesiog šiek tiek lyg ir nuviliantys, o filmas neužpildo galutinių žiūrovų lūkesčių. Nei ta motinos istorija, nei tos dukrelės, įsidarbinusios radijuje, jaudina, lyg žiūrėtum truputį į akvariumo žuvis, bet nepaisant gero scenarijaus, prastokos realizacijos, filme yra dar vienas geras dalykas – taip, tai vaidyba.

Puikiai pagrindinį vaidmenį atliko Joan Allen, ne kartą nominuota „Oskarui“, šįkart ji sukuria irgi įsimintiną vaidmenį. Nepaprastai jai tiko šis vaidmuo, jos fiziniai parametrai ir netgi ją visai įsivaizdavau kaip Bree iš „Nusivylusių namų šeimininkių“. Kino legenda Cevin Costner, priešingai nei jo partnerė, pasirodė gana vidutiniškai, gal dėl vaidmens paviršutiniškumo, gal dėl scenarijaus, tačiau tai tikrai ne jo gyvenimo vaidmuo. Visumoje filmas nėra itin geras, kokio tikėjausi, bet nėra ir labai prastas, tiesiog vienam pažiūrėjimui, kur kas labiau intriguojantis atrodė panašios tematikos filmas „Lantana“.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tamsus dangus" / "Dark Skies"

Sveiki visi,

Šiandien keliauju po siaubo trilerį „Tamsus dangus“ (Dark Skies) (2013) – tai vienas naujausių į piratinę mūsų rinką atkeliavusių tokio tipažų filmų, iš serijos, kuris labai greitai tampa topų topais ir „penktadienio vakaro kinu“. „Tamsus dangus“ lyg ir vėl nieko pernelyg nežadėdamas ir nenustebinamas tampa masiniu produktu, kuris sulaukia dažniausiai iš paprastų žiūrovų siaubingai gerų atsiliepimų. Mano galva, filmas iš serijos „vidutinis“ kaip ir daugelis tokio tipažo filmų, kuris tinka laisvalaikiui, bet nieko daugiau nesuteikia, tik laiko „prastūmimą“.

Žinote, šis siaubo filmas išskirtinis nebent tuo, kad nuplauną vaiduoklių ir vampyrų kruviną valką ir primena, jog vis dar galima kurti siaubo filmus apie ateivius, tačiau tuo filmas ir teapsiriboja. Jeigu jums patiko „Ketvirtas lygmuo“ (2009) su Milla Jovovich, kuris bent tąkart kėlė man šiurpuliukų, tai nekyla abejonių, kad ir „Tamsus dangus“ bus vienas iš tų filmų, kuris pretenduoja patenkinti NSO ir ateivių ištroškusius fanatikus. Žvelgiant iš tolo, tai visgi filmas sukurtas pagal primityvius standartus, orientuojamas į komercinį žiūrovą ir rinką, nenustebinantis nei savo režisūra, nei kažkokiu nauju proveržiu siaubo trilerių apkasuose. Siaubas ir įtampa konstruojama pagal tą pačią formulę, tik vaiduoklius pakeičia ateiviai – nieko naujo. 

Ką dar galima pasakyti apie aktorius ir jų vaidybą? Kai filmas vidutinis, tai ir aktorių vaidyba neblizga šarmu, nors jie darbą lyg ir daro gerai, tačiau psichologiniu atžvilgiu šeimynėlės sprendimai primena nelogišką „Adamsų šeimynėlės“ poelgius – silpnai motyvuoti, dėl to galima tikriausiai kaltinti scenarijaus spragas. Kodėl vyras nesikreipė į chirurgus dėl implantų? Kodėl jie taip lengvabūdiškai patikėjo ufonauto pasakojimu? Kodėl? Kodėl? Kodėl tiek viskas primityvu herojų poelgiuose? Scenarijus! Šiek tiek nuviliantis reikalas. Deja, ir šis filmas liko tik laiko prastūmimo lygio, kuris lyg ir leidžia mėgautis, tačiau nepasotina alkano žiūrovo.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela