Filmas: "Valerianas ir tūkstančio planetų miestas" / "Valerian and The City of A Thousand Planets"

Sveiki, kino žiūrovai,

Senasis gerasis prancūzų režisierius Luc Besson grįžo prie savo kultinio „Penktojo elemento“ manieros ir sukūrė panašų mokslinės fantastikos veiksmo nuotykį „Valerianas ir tūkstančio planetų miestas“ (angl. Valerian and City of A Thousand Planets) (2017). Šįkart garsią ukrainiečių manekenę keičia šių dienų mega modelis Cara Delevingne, tačiau kai kurie ateivių modeliai vis dar išlikę iš prieš dvidešimt metų pateiktame „Penktajame elemente“.

Pasakojimas be galo spalvingas, žaižaruojantis, žadinantis ir plečiantis vaizduotę. Pirmosios dešimt pirmųjų minučių filmas savo kompiuterine grafika sukelia geresnio civilizacinio modelio tolimojoje planetoje pajautą. Tačiau idilišką gyvenimą sugriauna kosminiai karai, į kuriuos įsivėlusi netobula žmonių rasė... Iš esmės toliau filmas siužetiškai tampa standartiniu pasakojimu, kuris prisodrintas veiksmo, šaudynių, trupučiu flirto, trupučiu banaliai patiktų vertybinių aspektų ir kaip jau įprasta, filmas kiek dėl to nuvilia, nes nuspėjimas. Nuotaiką bežiūrint skaidrina stebuklingas pasaulis, kuris iš esmės įtikina ir tik dėl jo ir verta žiūrėti šį spalvingą ateities vizijos reginį. Kiti aspektai tiesiog be atmosferos ir grafikos menkai veikia ir čia nori nenori imi lyginti su D. Cameron‘o „Įsikūnijimu“, kuriame jau buvo sukurti kai kurie sprendimai ir efektai, kuriuos L. Besson panaudojo šiame pasakojime, pavyzdžiui, karingos rasės įsiveržimas į taikios ir aukštesnės kultūros planetą su aiškia naikinimo taktika.

Visgi filmas sunkiai veiktų, jeigu jame nebūtų to ryškaus dualumo – blogis prieš gėrį, karas prieš taiką, išnaudojimas prieš laisvę ir kt. Čia kaip kompiuteriniame žaidime, jau nuo pat pradžių žinai, kurioje pusėje stovi, kas turi nugalėti ir dėl to filmas toks... Kaip ir kiti prabangūs filmai, kurie siūlo ne provokaciją, bet pramoginį reginį be menkiausios sumaišties. Kitą vertus, filmas truputį dvelkia kaip užsakymu specialiai pateikti masėms, bet juk toks kinas formuoja mūsų įsitikinimus apie ateitį ir kontaktus su nežemiškos kilmės būtybėmis. Nepaisant vienplanio ir siauro prasmių lauko, filmas kaip smagi pramoga veikia ir nesigailiu žiūrėjęs į tą puikią aukštesnės, nekerštingos civilizacijos egzistavimo (kodėl tai negalėtume būti mes?) galimybę. Tiesa, visgi Milla Yovovich „Penktajame elemente“ ir kituose filmuose atrodo kur kas geresnė aktorė už Carą, tai akivaizdžiai matosi, kai jaunajai aktorei tiesiog nepavyksta atsipalaiduoti ir būti kitokia tam tikrose situacijos, todėl veidelyje matosi įtampa, susikaustymas ir pastangos.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Leonas" / "Leon"

Sveiki, kino žiūrovai,

Esu matęs ne vieną ir ne du Luc Besson filmą ir, kiek teko girdėti, filmas „Leonas“ (angl. Leon) (1994) yra laikomas vienas stipriausių ir geriausių režisieriaus darbų. Frankofoniškasis filmas prikvietė smarkiai tuo metu populiarų aktorių Jean Reno ir debiutuojančią Natalie Porman. Sunku patikėti, kad ši aktorė kiną pradėjo prancūziškoje juostoje ir išlaikė savo kaip aktorės pozicijas Amerikoje. Bet ne apie tai, o apie patį filmą.

Tiesą sakant, filmas neblogas, tačiau, mano nuomone, tai tikrai nėra geriausias, kaip daugelis teigia, L. Bessono darbas. Toli gražu. Suprantama, kad smurtas, mažoji koketiška mergaitė „prisiklijavosi“ prie beraščio ir ganėtinai stokojančio intelektualumo samdomo žudiko ir snaiperio turėjo labai sujaudinti mases, bet šiandien filmas neatrodė man itin intriguojantis. Vietomis „bessoniškas“ humoras atrodė keistas – nesupratau, ar čia pergyvent dėl veikėjų, ar dėl tos kambarinės gėlės vazone? Žinoma, siužetas nėra prastas, personažai irgi netipiniai, kitose žanro rėmuose netgi išeitų puiki komedija, bet veiksmo trileryje, kuris netgi šiek tiek dvelkia tarantiniškumu, tai atrodo išties neįtikinamai. Filme yra daug dailių ir gražių scenų, netgi įsižiebiant intrigos žiežirbas. Tai vienas iš tų filmų, kurį galima pavadinti turintį „stilingą ir estetišką smurtą“.

Visgi galbūt pati istorija manęs neimponavo aikčioti ir žavėtis, o filmui einant link pabaigos pamažu darėsi nuobodoka ir truputį nuspėjama. Suprantu šio filmo gerbėjus, bet, deja, manęs filmas ne itin sužavėjo, nors konkrečiai įvardyti jo trūkumus būtų ganėtinai sudėtinga, todėl kaltinu tiesiog akimirkos skonio ir nuotaikos reikalą. Bet kokiu atveju filmas neblogas.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 8.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liusi" / "Lucy"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti jau tikriausiai daug kam girdėtą filmą „Liusi“ (angl. Lucy) (2014), kurį režisavo „Penktojo elemento“ režisierius Luc Besson. Na, prisipažinsiu, kad šį režisierių paskutiniu metu buvau tiesiog palaidojęs kaip režisierių, nes jis man tapo nebeįdomus, o jo pasirenkama filmo medžiaga kažkaip nebeįtikino, nebesudomino. Paskutinis jo geras filmas buvo nebent „Žana d‘Ark“ su Mila Jovovich, bet, regis, Bessonas vis dar moka ir gali nustebinti.

Filmas „Liusi“, kaip ir pirmojo primato vardas, tapo neatsitiktinis ir netipinis. Režisierius apjungia trilerį su ezoterika, mokslinėmis hipotezėmis apie žmogaus evoliuciją ir sukuria galingą mutuojantį antžmoginį ne tik kaip personažą, bet kaip ir pačią istoriją. Išties pirmoji filmo pusė gan nusodinta, bet viskas palaipsniui išsivysto ir tampa neprognozuojamai įdomu. Na, išties net nesitikėjau, kad siužetas pasirodys toks įdomus – pilve plyštantys ir į kraują patenkantys mirtini narkotikai Liusę paverčia mutuojančiu dievu. Žvilgsnis į ateitį, žmogaus galimybes atrodo išties įspūdingos. Bet kokiu atveju filmas ne tik trileris, bet tai ir mokslinė fantastika, kuri ir vėl pasikėsina į amžinybę, peržengia žmogaus galimybes, o tai filme mane labai jaudino ir žavėjo.

Aišku, filmo finalas irgi įdomus, nors daug kas piktinosi, kad pabaigoje profesoriui atkištas „atmintukas“ su informacija atrodo kiek kvailai, bet argi filmas galėjo baigtis kitaip, pasiekus 100 procentų smegenų veiklos ir būties galimybes? Tikriausiai tokiam būviui ir nebereikia fizinio kūno.

Filmo puošmena ir gėris akims – seksualioji Scarlett Johannson kaip visada be priekaištų. Jaučiu, galėtų net deklamuoti Donelaičio „Metus“ ir vis tiek viskas bus puiku. Patiko man jos šis pasirodymas, ne taip kaip filme „Po tavo oda“, kur buvo negyva ir neįdomi.

Šiaip filmas gal ir nepatiks visiems, bet man jis kažkodėl labai patiko, leido tiesiog mėgautis, jaudintis dėl herojų, o tai ir yra gero kino požymis. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ledi" / "The Lady"

Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai žvilgtelėti į kino filmą „Ledi“ (The Lady) (2011 m.). Tai naujas Luc Besson darbas. Ilgai maniau, kad prieš tai praūžęs per Lietuvos kino teatrus filmas „Kolumbiana“ buvo režisuotas to paties režisieriaus, o pasirodo, kad Besson tik parašė scenarijų. Luc Besson žinomas iš tokių kino filmų kaip „Penktasis elementas“ ar „Žanda d‘Arc“ šįkart mus nukelia į egzotišką Birmą ir pristato biografinį filmą apie žymiausią šios šalies politikę Aung San Suu Kyi (gavusi Nobelio taikos premiją), kuri 1988 metais iškilo po politinės revoliucijos. Galiausiai politikę labai daug kas palaikė šalyje, bet likimas taip susiklostė, kad galiausiai ji 15 metų praleido savo namuose, jai buvo skirtas areštas.

Nežinau, kaip vertinti juostą. Man ji nelabai patiko. Tokia holivudiško „stailo“, pasakojanti biografinę istoriją, daug masinių scenų... Labiausiai man trukdė žinių stoka, mat, apie pačią politikę nieko nežinau ir nežinojau, sunku palyginti istorinį kontekstą, nes man Mianmaro (Birmos) politika visiškai svetima ir apie ją neturiu jokio žalio supratimo, o tuo labiau nežinau Aung San Suu Kyi biografijos, jos asmenybės, nei kokia ji iš tikrųjų buvo gyvenime, kad galėčiau įvertinti juostos tapatumą su realiu gyvenimu. Tai suprantate, kad žiūrėjimas tapo tarsi paprastos melodramos lygiu su visiškai neidentifikuojamu istoriniu kontekstu, asmenybėmis ir pan. Galiu pasakyti taip – juostą sugadino mano neišsilavinimas, juodumas ir nežinojimas. Tikiu, kad rytiečiai, žiūrėdami šią juostą, pajus labai daug sentimentų ir, žinoma, tie, kurie domisi politika, pačios politikės asmenybe bei asmeniniu jos gyvenimu, kuris neatrodė toli gražu lengvas ir smagus.

Filme man labiausiai patiko pagrindinė aktorė Michelle Yeoh, kuri man pasirodė mažiausiai dirbtina, tokia natūrali, šiek tiek melancholiška, bet graži. Iš to sprendžiu, kad jai visgi pavyko sukurti (atkurti?) šios asmenybės kultą.

Mano įvertinimas: 6/10
kritikų vidurkis: 43/10
IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela,