Filmas: "Liusi" / "Lucy"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti jau tikriausiai daug kam girdėtą filmą „Liusi“ (angl. Lucy) (2014), kurį režisavo „Penktojo elemento“ režisierius Luc Besson. Na, prisipažinsiu, kad šį režisierių paskutiniu metu buvau tiesiog palaidojęs kaip režisierių, nes jis man tapo nebeįdomus, o jo pasirenkama filmo medžiaga kažkaip nebeįtikino, nebesudomino. Paskutinis jo geras filmas buvo nebent „Žana d‘Ark“ su Mila Jovovich, bet, regis, Bessonas vis dar moka ir gali nustebinti.

Filmas „Liusi“, kaip ir pirmojo primato vardas, tapo neatsitiktinis ir netipinis. Režisierius apjungia trilerį su ezoterika, mokslinėmis hipotezėmis apie žmogaus evoliuciją ir sukuria galingą mutuojantį antžmoginį ne tik kaip personažą, bet kaip ir pačią istoriją. Išties pirmoji filmo pusė gan nusodinta, bet viskas palaipsniui išsivysto ir tampa neprognozuojamai įdomu. Na, išties net nesitikėjau, kad siužetas pasirodys toks įdomus – pilve plyštantys ir į kraują patenkantys mirtini narkotikai Liusę paverčia mutuojančiu dievu. Žvilgsnis į ateitį, žmogaus galimybes atrodo išties įspūdingos. Bet kokiu atveju filmas ne tik trileris, bet tai ir mokslinė fantastika, kuri ir vėl pasikėsina į amžinybę, peržengia žmogaus galimybes, o tai filme mane labai jaudino ir žavėjo.

Aišku, filmo finalas irgi įdomus, nors daug kas piktinosi, kad pabaigoje profesoriui atkištas „atmintukas“ su informacija atrodo kiek kvailai, bet argi filmas galėjo baigtis kitaip, pasiekus 100 procentų smegenų veiklos ir būties galimybes? Tikriausiai tokiam būviui ir nebereikia fizinio kūno.

Filmo puošmena ir gėris akims – seksualioji Scarlett Johannson kaip visada be priekaištų. Jaučiu, galėtų net deklamuoti Donelaičio „Metus“ ir vis tiek viskas bus puiku. Patiko man jos šis pasirodymas, ne taip kaip filme „Po tavo oda“, kur buvo negyva ir neįdomi.

Šiaip filmas gal ir nepatiks visiems, bet man jis kažkodėl labai patiko, leido tiesiog mėgautis, jaudintis dėl herojų, o tai ir yra gero kino požymis. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Šilti kūnai" / "Warm Bodies"

Sveiki visi, 

Šiandien noriu pristatyti amerikiečių filmą „Šilti kūnai“ (Warm Bodies) (2013), kurį tikriausiai jau suskubo pamatyti daugelis panašaus kino gerbėjai. Nors nesu didžiausias tokio tipažo kino gerbėjas, bet kaskart neatsispiriu pagundos pasižiūrėti. Žinote, „Šilti kūnai“ kartu tai ir keistas reginys, kur romantika, ironija, parodija ir drama sukasi vienu metu. Iš pradžių taip ir nesupratau, ar čia juoktis, ar verkti, kai pas zombius patenka mirtingoji ir užsiplieskia dar labiau neįtikėtini jausmai nei „Saulėlydžio“ sagoje. Žinoma, tokia meilė ir jausmai nė kiek neįtikino, pernelyg kažko trūko – gal subtilumo, ne tokio staigaus zombių virsmo, kuris išties atrodo toks dirbtinis ir neįtikinantis, kad net baisu pagalvoti, ko tik kino kūrėjai nepadaro. Iš pradžių romantizavę raganas, po to vampyrus, ateivius, o galiausiai ir zombius, vienus sunkiausiai romantizavimui pasirinktas būtybes, paverčia pabaisas simpatingais, „seksovais“ jausmų didvyriais, įveikę prigimtinius barjerus.

Siužeto niuansai, ypatingai virsmas pateiktas nors ir su humoro prieskoniais, tačiau taip neįtikėtinai primityviai, kad belieka tik užsimerkti ir galvoti, kad žiūri vaikams adaptuotą pasakojimą apie pabaisas, nenorint nieko įbauginti. Gražūs aktoriai – tą galiu pagirti. Ypatingai patraukliai atrodė Nicholas Hoult, į kurį jau dėmesį daugelis atkreipėme žiūrėdami filmą „Vienišas vyras“ (2009). O štai Teresa Palmer man mažai kuo skyrėsi nuo K. Stewart – veido bruožai, netgi vaidyba, personažas ir manieros buvo labai panašios, tik kad Teresa blondinė, o taip būtų „viens prie vieno“.

„Šilti kūnai“ pernelyg niekuo neišsiskiria iš čionykščių savo pusbrolių ir pusseserių filmų apie antgamtines siaubo būtybes. „Saulėlydžiui“ toli gražu neprilygsta, tačiau savotiškas požiūris ir humoras, kuris labiau primena parodiją, nei šmaikščią romantinę meilės istoriją, išties stebina savo drastiškai tyčia sintetiniais prikaišiotais kičui būdingais pateikimo būdais. Nežinau, sužiūrėjau gan lengvai, smagiai, su savotišku šarmu filmu, tik nepasakyčiau, kad labai jau vykusiu.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kvaila, beprotiška meilė" / "Crazy Stupid Love"

Sveiki,

Šįkart trumpai apie filmą „Kvaila, beprotiška meilė“ (Crazy Stupid Love) (2011 m.). Vėl komedijinė romantinė drama, kurioje pasirodo R. Gosling ir J. Moore. Ką aš galiu pasakyti? Gal subanalėjau, bet man visai šis filmas patiko. Kai kas bando įrodinėti, kad tai puiki, nuostabi komedija ir totaliai skiriasi nuo kitų, tačiau atvirkščiai, ji sukurta pagal pagrindinius amerikietiško Holivudo principus. Geri aktoriai vidutiniškoje komedijoje, kurioje susipina, persipina keisti šeimyniniai santykiai, kurie toli gražu realybės neatitinka, viskas pasaldinta, pabanalinta, tačiau ar humoras gali būti nebanalus – paklausė kartą mano dėstytoja ir mes suglumome.

Neslėpsiu, kad tuos persipynimus visai skaniai sužiūrėjau, pasijuokiau, o pabaigoje, net pats nustebau – susigraudinau. Jau seniai neaprasojo mano akys per filmą ir dar tokio žanro. Tiek to, vis tiek filmas sentimentalus, pakankamai plokščias, komercinis ir pakankamai bukas, bet velniai rautų, jis man todėl ir patiko, nes tokiems žanrams nustoji kelti reikalavimus, nustoji kabinėtis ir, žinodamas, ko tikėtis, mėgaujiesi lengvu, patetišku saldainiu.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.4 

Jūsų Maištinga Siela