Filmas: "Zootropolis" / "Zootopia"

Sveiki, skaitytojai,

Vis nepraleidžiu su šeima pažiūrėti kokio nors animacinio filmo – šis žanras man patinka, nes jis apjungia visos šeimos „skonio reikalą“ ir nereikia peštis, kurį filmą šį vakarą žiūrėsime. Šiemet pasirodęs filmas „Zootropolis“ (angl. Zootopia) (2016) iš tikrųjų vienas geresnių didžiojo animacinio kino pasirodymų šiemet. Lapinas ir kiškelis imasi detektyvinio reikalo ir tikriausiai tokia kontrastinga pora turėtų priminti ištisas analogiškas serijas „Tomas ir Džeris“ ar rusiškąjį „Na, palauk“, tačiau nė kiek neprimena. Scenarijus gerai detektyviškai išrutuliotas ir labiau primena suaugusiųjų filmą, nei smurtu ir lenktynėmis grįstas beprasmes gaudynes.

Didžiulis civilizuotų žvėrių miestas iš esmės primena mūsų didžiulius miestus su analogiška valdymo sistema, tik kad vietoj žmonių esama žvėrių. Policininkė triušelė, į kurią niekas rimtai nežiūri, pasirodo, turi didelį talentą detektyviniams tyrimams, o ji čia dar susidraugauja su suktu lapinu... Istorija konstruojama kaip filme „Batmenas“, kai staiga mieste ima dingti žmonės, atsiranda „sužvėrėjimo“ sindromas, tad triušiui tenka surasti šios problemos židinį. Lyg ir nieko pernelyg ypatingo, sakytume, nėra, tačiau filmas parengtas išties gerai ir apgalvotai. Visų pirma patrauklūs ir įdomūs personažai, nemažai juokingų situacijų ir stereotipinių juokelių apie šablonais charakterizuojamus triušius, lapinus ir kitus gyvūnus... Aš asmeniškai labiausiai kvatojausi, kai pagrindiniai personažai apsilankė banke, kuriame dirba tinginiai – na, nerealiai taikli situacija, maniau, po jos nebegalėsiu atsigauti, nes juoko priepuolis buvo nevaldomas...

Apskritai kalbant tai tikrai geras, nebanalus filmas visai šeimai, kuriame detektyvinė-kriminalinė istorija veda žiūrovą į priekį, o šmaikštūs ir kartais problemų prislėgti veikėjai sukuria šmaikščiai didaktines scenas. Man labai patiko.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ralfas griovėjas" / "Wreck-it Ralph"

Sveiki visi,

Šiemet sulaukęs Oskarų nominacijos animacinis filmas visai šeimai „Ralfas Griovėjas“ (Wreck-it Ralph) (2012) be jokios abejonės yra vienas sėkmingiausių paskutiniųjų metų animacinių filmų. Tai tikriausiai lėmė ne tik „Simpsonų“ bei „Futuramos“ kūrėjo pavardė, bet ir paties filmo siužetas, originali užmatyta mintis – kompiuterinių žaidimo personažas prikeliamas kaip animacinių filmų herojus, kuris keliauja iš vieno žaidimo automato į kitą, kad gautų aukso medalį ir būtų pripažintas geriečių ir jam nebereikėtų miegoti sąvartyne, išjungus žaidimo automatus...

Filmas man pasirodė labai vykęs – įdomus, nuotaikingas, puikaus scenarijaus. Paprastos ir aiškios mintys, kurias supras ir suaugusieji, ir mažieji. Prisodrintas amerikietiškojo humoro, kuris mums nesvetimas, filmas leidžia pasinerti į pusantros valandos geros nuotaikos katarsį. Kas abejoja, kad neverta žiūrėti, tegu pažiūri – animacija toli gražu nėra mirusi, netgi sakyčiau, ji kaip niekada puiki ir gyvybinga, tą rodo ir Lietuvos kino teatro reitingai, kada pirmose vietose visada lygiuojasi animaciniai filmai.

„Griovėjas Ralfas“ turi ir liūdnų gairių savo scenarijuje, tačiau jis geba iškuopti savo depresijos puodynę ir sutvarkyti bei pakeisti ne tik savo gyvenimą, bet ir kitų kompiuterinių personažų. Šmaikštus filmas greitai įtraukia į savo pasaulį, supažindina su kompiuterinių personažų įprastais gyvenimais, kurie mums, žmonėms, yra užginti ir nežinomi, todėl filmo kūrėjai leidžia pažvelgti į kompiuterinėmis programomis kuriamus personažus, įdiegdami jiems ne tik funkcijas, bet ir žmogiškuosius jausmus – tai ir yra tikrasis filmo arkliukas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.8


 

Jūsų Maištinga Siela