Sveiki!
Tikriausiai
nereikia pristatyti pakalikų iš filmo „Bjaurusis Aš“, pasirodžiusios pirmosios
dalies frančizės 2010 metais. Per 16 gyvavimo metų šie daugelio atpažįstami
geltonieji pampačkiukai tapo šio
laikmečio ne tik atpažįstamu kultūriniu fenomenu, bet ir dideliu prekybiniu
ženklu. Jie sulaukė 2015 metais atskiro animacinio projekto „Pakalikai“, o
naujausias filmas „Pakalikai ir
monstrai“ (angl. Minions & Monsters) (2026) jau
yra trečioji šios atskiros frančizės dalis. Tiesa, man labai juokinga ir
įtraukianti buvo 2022 pasirodžiusi antroji dalis.
Naujausioji
dalis „Pakalikai ir monstrai“, nors ir sulaukė geriausių kol kas kritikų
atsiliepimų, man ji pasirodė pernelyg paprasta ir vietomis primityvoka. Šioje
dalyje bandoma paaiškinti Pakalikų evoliuciją ir atvykimą į Aukso amžiaus
Holivudą. Pakalikai kuria filmą, kuriame pagrindinius vaidmenis nevaidindami, o
elgdamiesi pagal savo prigimtį, ir sukuria tuometinius kino šedevrus.
Suklestėjus siaubo žanrui ir atsiradus garsiniam kinui, Pakalikai iš burtų
knygų išsikviečia „aktorius“ monstrus, kad galėtų nufilmuoti siaubą, tad viskas
išeina gana kurioziškai...
Filmas
dėsningai sukurtas pagal neaukštus ir labai paprastai atpažįstamus studijos „Illumination“
standartus. Pasigedau įdomesnių idėjų, intelektualesnio humoro arba jau bent tokio
geresnio absurdo, kad galėčiau gerai pasijuokti kaip antroje dalyje. Visgi
stipriausias šios dalies aspektas yra sprendimas veikėjus susieti su
atpažįstamo Holivudo Aukso amžiaus epocha (vaikai to galbūt dar neįvertins),
nes filmas tampa tarsi ir šio laikmečio parodija ir kelione per kino
evoliucijos prisiminimus. Filme bandoma tam tikrus pakalikus jau
individualizuoti (Džeimsas ir Henris), kurie įgauna visų pakalikų būryje savitą
koloritą, tačiau viską suplokština gėrio ir blogio kovos įsisenėjęs šablonas,
kuris negali nieko daugiau naujo pasiūlyti, nei dar vieną seriją, kurios probleminė
trintis niekuo nesiskiria nuo kitų dalių, tad ir filmas pasirodė pernelyg
vidutinis ir vietomis primityvokas.
Maištinga Siela
