Gruodžio 1 - oji. Ir vėl žiema.

Sveiki visi,

Štai ir baigėsi ruduo. Neliko nieko nei iš to aukso, nei lapų, nei bobiškų vasarų. Nieko. Ėjau šiandien šalta beveik sustirusia gatve, žmonės karštai alsavo, iš jų burnų veržėsi garas. Užlėkiau pasėdėti į bažnyčią, apmąstyti viską. Buvo įtartinai lengva ir puiku, nes bažnyčioje buvau aš, valytoja ir tikriausiai pelės. Prieš mane alfa ir omega ženklai, kažkur vaikšto už barokinių sienų praeiviai, skuba su kalėdinėm dovanom... Baisu, pasaulis pasivertė. Gyvybė, kuri dar buvo paviršiuje, dabar lindi kažkur kevale, susirangiusi tarsi žaltys žiemos guolyje.

Žinot, ruduo buvo daug žadantis, bet viskas pavirto į šnipštą. Visai kai pradedi džiaugsmingai ardyti kojinę ir pabaigoje pritrūksta prieskonių, entuziazmo ir įkvėpimo. Turiu didelį polinkį kalbėti apie orą, siaubas, kai pagalvoju, kiek esu nuo jo priklausomas... Kažką turėčiau pasakyti gražaus apie žiemą. Kažką nebanalaus, įdomaus, intriguojančio, bet kur ta mano žiema? Mūsų visų žiema? Kažkur mintyse, užkonservuotas vaikystės paveikslėlis, karštas vynas ar kažkas panašaus į tai.

Albertas Camus yra pasakęs, kad niekada taip mes nesuprantame ir nesužinome, kad esame vasaros, kaip šaltą ir tamsų žiemos vakarą. Kas tiesa, tas ne melas. Linkiu, kad ši žiema ir vėl būtų žiema, kad tiems, kurie nori, kad ji kuo greičiau baigtųsi, tiems tegu kuo greičiau ir baigiasi, o tiems, kurie nori, kad ji kuo ilgiau tęstųsi, tegu jiems ir tęsiasi. Juk kiekvienas sezonas, kad ir koks jis bebūtų, turi savito grožio. Mokėkime jį pastebėti. Bent kartais.

Jūsų Maištinga Siela

P.S. Ar pastebėjote, kad žiema – tai vienintelis metų laikas, kuris yra du kartus metuose?

Gražūs tapyti paveikslai (1 dalis)

Sveiki visi,

Juk kaip dažnai būna, kad naršai po internetą tiesiog gėrėdamasis viskuo, ieškai kažko gražaus ir prasmingo, kažko, kas atitinka tavo sielos vibracijas. Būna ir man. Štai vieną vakarą sėdėjau ir užsimaniau pasižiūrėti tapybos, tabybos darbų, paveiklsų, eksperimentų. Prisikopijavau visokių paveikslų, kurie man pasirodė įdomūs, gražūs ir verti dėmesio. Skubu pasidalyti su Jumis.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kažkas skolinto" / "Something Borrowed"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Kažkas skolinto“ (Something borrowed) (2011 m.). Tai vienas naujausių Kate Hudson darbų. Romantinės komedijos jai jau labai sekasi ir, jaučiu, pačiai patinka vaidinti. Patinka man ji, kažko tokio vis turi, nesulyginsiu su J. Aniston. Šiaip filmas „Kažkas skolinto“ labai jau patinka lietuvaičiams, bet man jis, perdėm, buvo šiek tiek blankokas ir greitai, manau, pamirštamas. Kažkokio gilaus ir įstabaus įspūdžio tikrai nepaliko.

Iš pradžių man tai priminė kitą Hudson darbą „Nuotakų karai“, kaip ir aname filme, čia yra dvi draugės, kurios imasi varžytis dėl meilės ir lyderiavimo, tik „Kažkas skolinto“ kur kas viskas subtiliau ir ne taip hiperbolizuota. Šiaip filmas kaip filmas, žiūrėti tikrai galima, bet kaip jau minėjau, nieko įspūdingo. Patiko, aišku, aktoriai, kai kurie paprasti, neįmantrūs juokeliai, skirtingi gan charakteriai, tačiau jie nevystomi, kadangi tai ne draminis siužetas, nors, žvelgiant iš paviršiaus, gali taip ir neatrodyti, juk tai tragedija, santykių nutraukimas ir atradimas. Kaip ir romantinėse komedijose dažniausiai būna, tai ir šįkart viskas užsibaigia gražiai ir laimingai, niekas nenukenčia, o herojai tik dar labiau išlošia ir suartėja vienas su kitais. Ko begalima tikėtis daugiau iš tokio filmo? Tikriausiai ne.

Filmą tinka žiūrėti dviese, įsimylėjėliams ir šiaip romantinių komedijų mėgėjams. 

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 36/100
IMDb: 5.9


 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Veidai minioje" / "Faces in the Crowd"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Veidai minioje“ (Faces in the Crowd) (2011 m.). Taigi, vienas naujausių Mill‘os Jovovich darbų. Šįkart vietoj kekšės vaidmens ji pasirinko negudrios aukos ir sutrikusios merginos įvaizdį. Šiaip filmo idėja iš pradžių tikrai intriguoja – merginai po incidento su žudiku ima maišytis veidai ir ji kituose žmonėse mato kitų veidus. Užduotis nelengva – priprasti prie savo mylimojo, kuris nuolatos keičia veidus ir surasti tikrąjį žudiką. Sakau, idėja man patiko, tačiau pats filmas ir jo nuspėjamumo lygis mane išties šokiravo, nes primityviau galėjo tik padaryti, kad kiekvienam personažui ant kaktos su juodu flomasteriu užrašytų: „ŽUDIKAS“, „POLICININKAS“, „TĖVAS“ ir t.t. Vos pažiūrėjus 15 minučių, buvo aišku, ir kas tas žudikas, ir kaip viskas toliau klostysis, bet vien dėl Millos Jovovich neleidau sau nuleisti akių.

Šiaip filmas, kaip aš mėgstu sakyti „pusė velnio“, „žiūrėti galima“, bet kažko tikėtis ypatingo ar sukrečiančio nereikėtų. Filmo režisierius buvo neblogas, galėjo „suremontuoti“ tikrai įdomų trilerį, tačiau neišvystyta idėja pakišo koją ir filmas tapo vidutinybe. Aišku, kas myli Jovovich vis tiek žiūrės ir žiūrės. Vienas iš jų esu aš.

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "10 Biblijos prakeiksmų" / "The Reaping"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą labai išraiškingu ir beveik visą filmą apibendrinančiu pavadinimu „10 Biblijos prakeiksmų“ (The Reaping) (2007 m.).Tikriausiai tokiai superinei aktorei kaip Hilary Swank ir Oskaro savininkei už vaidmenį „Berniukai neverkia“ protas pasimaišė, kad sutiko nusifilmuoti tokiame šlamšte. Filmą žiūrėjau tik vieno draugo genamas, bet galvojau, kad užmigsiu iš to „įdomumo“. Swank teikiu iškart avietę, nes filme nei jos talento, nei dar ko, o režisūra kaip nevykusio egzorcisto ir trilerio apie žmogžudystes parodija. Žiovavau kaip niekada. 

Pats siužetas iškart man nekėlė pasitikėjimo, viename JAV karštoje valstijoje ima vykti keisti ir nepaaiškinami dalykai ir veikėjai po to sužino, jog šėtonas kėsinasi į šį pasaulį. Idėja? Jokios idėjos, viskas mirtinai nuvalkiota... Norėtųsi kažkokios didesnės intrigos, viskas baisiai nuspėjama, tipiška, kažkur matyta. Šiaip realiai kažkam gal ir gali būti baisių kino filmo vietų, ypač tie, kurie nėra pratę prie siaubo filmo žanrų, bet šiaip filmas, mano akimis, tikrai „nieko gero“.

Turėčiau kam nors jį parekomenduoti, bet net nežinau, ar verta kažkam jį žiūrėti, nes mano galva, yra ir tikrai geresnių siaubo filmo už „10 Biblijos prakeiksmų“. Man gaila tų lėšų, kuriuos skyrė šiam filmui, nudažyti tiek vandens raudonai ir t.t. Ką aš žinau... Ekologijos žmonės turėtų prieš tai protestuoti.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 36/100

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Smurfai" / "The Smurfs"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Smurfai“ (The Smurfs) (2011 m.). Mano kartos jaunimas turėtų dar prisiminti savo vaikystę ir šį animacinį serialą, ir šiuos mažus mėlynus žmogeliukus. Šįkart smurfai atgimsta ir kino teatre. Šiaip paties filmo idėja ir siužetas man pasirodė labai jau primityvoki ir holivuliniai, tokie paprasti, pritaikyti paprastam vartojimui – žiupsnelis gražių sentencijų, kylant mėlynam mėnuliui, porą gražių didaktinių pamokymų ir ale mes ugdom neįnoringą hamburgerinį žiūrovą. 

Šiaip filmas susižiūrėjo gan smagiai, kol jo nepradedi permąstyti ir gilintis į prasmes. Filme susipina dvi realybės – mūsų pasaulis ir portalu atkeliavę pasakiniai personažai: smurfai, piktas burtininkas bei jo ryžas katinas. Tokios sintetinis animacinės būtybės vaizduojamos tikrovės plokštumoje nėra pirmas bandymas, perdėm, priminė „Garfildo“ sagą, o kai kurie „bajeriai“ ir juokeliai man kaip kokie „Capy paste“ iš visokių „101 dalmantinas“ ir kitų panašaus žanro komedijų.

Taip, iš tikrųjų tikėjausi stipresnio filmo, nes buvau iš draugų gavęs stiprias rekomendacijas, bet ką jau padarysi. Šiaip rekomenduoju romantikams, sentimentalumo mėgėjams, vaikams, šeimoms labai tinka šis filmas. O ir šiaip... atsipalaiduojant ir pažiūrėti „Smurfus“ galima. Kažkokios meninės ir gilesnio prasmės klodų šiame filme aš neįžvelgiu.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 30/100
IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sparnuotieji padarai" / "Winged Creatures"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pratęsti Dakotos Fanning filmų sagą. Šįkart tai filmas „Sparnuotieji padarai“ (Winged Creatures) (2008 m.). Ne, tai ne mistinis ir ne fantastinis filmas, nors pavadinimas ir turėtų kažkiek klaidinti. Filmas išties yra neprastas, bet ir ne pats įspūdingiausias. Man asmeniškai patiko retrospektyvinis pasakojimo tipas, kada užpuolikas užteina į kavinukę ir pradeda visus šaudyti, galiausiai pats nusižudo, o veikėjai per visą filmą mintimis vis grįžtą į tą momentą ir parodoma vis daugiau ir daugiau kadrų. Kokią dramą išgyveno po įvykio kavinėje išlikę gyvieji – juk ten buvo ir šeimos, ir šiaip vaikai. Kas atsitinka, kai pažiūri mirčiai į akis ir per plauką išlieki gyvas? Filmas sako, kad viskas pasikeičia šiame gyvenime, veikėjai labai charakteringai pavaizduoti, kiekvienas išgyveną dramą savaip, kiekvienas atranda kelią prie išgijimo ir susitaikymo.

Iš tikro pagalvojau, kad filme vėliau įsivels mistiniai dalykai, kaip antai filme „Keleiviai“, tačiau nieko panašaus. Režisierius Rowan Woods išlaiko psichologinę įtampa, palikdamas klaustukų žiūrovui iki pat pabaigos, kada bus tas momentas, kada herojai dvasiškai palūš ir pripažins, kad jiems skauda, kad jie dar gyvena įvykių baimėmis. Vienas charakteringiausių personažų buvo Dakotos Fanning vaidmuo, apie mergaitę, kuri apgynė tėvo mirties garbę ir fanatiškai ėmė tikėti Dievu. Nustebino, jog ir šitaip žmonės grumiasi su sunkumais, o ką jau besakyti apie motiną, kuri visai nebemaitino savo kūdikio po šio incidento...

Šiaip filmas galbūt ne kiekvienam, kitiems norisi kažko gal ir daugiau, daugiau veiksmo ar kažko, bet man asmeniškai filmui nieko beveik netrūko, susižiūrėjo visai įdomiai, tačiau bijau, kad praslinkus tam tikrai laiko distancijai, šį filmą tiesiog pamiršiu.

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 5.7  

Jūsų Maištinga Siela