Šiandien trumpai noriu pristatyti į Lietuvos kino teatrus
atžingsniavusį kino filmą „Batuotas katinas Pūkis“ (Puss in Boots) (2011 m.).
Amerikoje gruodžio mėnesį įvyko šio animacinio filmo pristatymas, o ir
Lietuvoje labai greitai galėjome mėgautis šiuo filmu. Katinėlis Pūkis atkeliavo
visai neatsitiktinai, nes šis personažas buvo labai pamėgtas iš „Šreko epopėjos“,
todėl filmo kūrėjai ėmė ir sukūrė Pūkiui atskirą filmą.
Manau, kad viskas pasiteisino, nes filmą žiūrėjau su
draugu pilnoje salėje tarp 4 – 7 metų vaikų ir jautėmės ne ką mažesni. Aišku,
kai kurios filmo vietos ir humoras vaikams buvo nesuprantamas, ypač
deklaruojami seksualiniai juokeliai, kurie mums sukėlė tikrą juoką, vaikų buvo
tiesiog praleisti pro ausis ir akis. Šiaip filmas dubliuotas lietuviškai ir
aktorius Kostas Smoriginas – neįmanoma jo balso neatpažinti – padarė puikų
darbą.
Pats filmo siužetas modifikuotas ir paremtas dviejų
pasakų motyvais: „Batuotas katinas“ bei „Džekas ir pupa“ ir iš dalies „Alisa
stebuklų šalyje“, iš pastarosios pasiskolintas kalbantis kiaušinis personažas. Filmas
prisodrintas amerikietiško humoro, veiksmo, kuris labai tinka šeiminiams
pasižiūrėjimams. Deklaruojamos senos ir tos pačios tiesos bei vertybės – gėris nugali
blogį, blogis neatsiranda be priežasties, draugą nelaimėje pažinsi ir t.t. Ko aš
pasigedau? Galbūt giliau išvystyto siužeto ir netikėtumo, nes viskas labai jau
greitai praėjo ir per daug viskas buvo aišku. Šiaip skubėkite susitikti su
katinu Pūkiu Lietuvos kino teatruose, kol turite galimybių ir laiko.
Mano įvertinimas: 8/10 Kritikų vidurkis: 65/100 IMDb: 6.7
Taigi tęsiu savo ragautų vynų reportažo skyrelį ir šįkart
noriu pristatyti Čilės raudoną sausą vyną „Gato Negro“ (Juodas katinas)
Carmenere. Čilietiškas „Gato negro“ vynas yra tikriausiai žinomas visame
pasaulyje, o jų vynų asortimentas labai platus, o ypač raudonų vynų pasaulyje.
Žinot, negalėjau nesusigundyti būtent šiuo vynu, jis gan žinomas ir populiarus
Lietuvoje.
Žinote, tikėjausi aukščiausios klasės skonio, tačiau šiek
tiek teko nusivilti. Pats vynas gan neblogas, bet bijau, kad man tiesiog
nelabai tiko „Carmenere“ rūšis ir ta violetinė etiketė. Tiesiog tai buvo 2010
sezono vynas, o visi kiti „Gato negro“ vynai jau buvo 2011 – ųjų, todėl
vadovaudamasis, kad geresnis vynas yra „pastovėjęs“ vynas, rinkausi būtent „Carmenere“
iš Central Valley regiono su 13, 5 procentų alkoholio. Gal ir apsirikau, tačiau
skonis buvo toks, kad vyną reikėtų gerti prie sūrio ir vynuogių. Aišku,
specifinis skonis, tačiau patys ekspertai įspėja, kad būtent šis vynas yra
apgaulingas, jis iš pradžių gali pasirodyti ne koks, bet pamažu apsipranta
gomurys ir geriasi tikrai neblogai. Tenka su jais ir sutikti.
Paties vyno spalva buvo man sunkiai apibūdinama, veikiau tai
tokia raudona su violetiniu atspalviu, o kvapas primena saldų aromatizuotą
tabaką. Šis vynas daugiau aštresnio pobūdžio, nei tarkim argentinietiškas „Astica“.
Gerti tikrai galima, o ir tikiu, kad Lietuvoje „Gato Negro“ vyno paklausa turi
savitus gerbėjus. Šiaip antrą kartą šio vyno nesirinkčiau, rinkčiausi kažką
kitą iš „Gato Negro“ asortimento.
Šiandien noriu trumpai pristatyti dar vieną raudonąjį
sausą vyną iš Argentinos. Šįkart tai „Astica Merliot/Malbec“ 2009 metų iš Lujan
de Cuyo regiono, Mendoza provincijos, kurio alkoholis lygus 13 procentų. Nusprendžiau,
jog reiktų paragauti dar daugiau argentinietiškų vynų, o kaip tik pasipainiojo
2009 šis rūšinis vynas su akcija...
Oranžinėje etiketėje pavaizduota rožė. Neveltui, kadangi
vos tik atidarius juntamas būtent keistas specifinis kvapas, primenantis gėles,
o skonis taip pat mane šįkart nustebino – nerūgštus, sakytum, kad netgi šiek
tiek saldus, tačiau cukraus savaime neturi. Skonis buvo pakankamai švelnus ir
aromatingas, labai tinka gerti prie maisto su mėsa arba šiaip degustuoti gryną.
Man labai patiko šis vynas, paliko tikrai gerą įspūdį, o
po jo skrandyje nekilo jokių rūgščių, kaip būna po kai kurių vynų, tuo labiau
subtilus skonis nesutraukė liežuvio. Man labai patiko tas keistas gėlių
švelnumas, o ir spalva labai charakteringa – ryškus juodai raudonas rubinas. Visgi
rekomenduoju pabandyti gurmanams ir ne tik, man jis tikrai patiko, tad
nepagailėsiu didelių balų.
Na štai, pagaliau sutikome Naujuosius 2012 - uosius
metus. Skubu Jus visus pasveikinti. Tokia ta gruodžio mėnesio pabaiga ir sausio
pradžia – visada skubame sveikinti. „Pasveikinkime vieni kitus, juk tai daryti
šitaip lengva...“ dainuodavo Marijonas Mikutavičius. Skubu ir aš, juolab, kad
2012 – ieji ypatingi metai. Daugelis mano pažįstamų, kurie dažniau čia lankosi,
tik skeptiškai iš manęs juokiasi, sako, ale ir tu pradėjai visais tais
pranašais tikėti. Netikiu tik vienu – Pasaulio pabaiga, mūsų visų pabaiga. Juk
mes – nemirtingi, tai, kas yra mumyse, o tai yra siela, dvasia, Dievo
kibirkštis, kuri eina išgyvenimo į gyvenimo ir pagaliau atėjo ypatingas laikas,
kada galime pakilti.
Galbūt kažkas mane ims laikyti kliedesingu fanatiku,
tačiau kas norės, tas supras. Juolab, kad laikas parodys, kaip viskas bus iš
tikrųjų. Nenusiminsiu, jeigu nebus ir to, kas buvo ir dar bus čia rašyta,
analizuota, narstyta, įrodinėta, peikta ir atmesta, galiausiai kiekvienas
renkasi savo santykį ir kaip jam džiaugsmingiau ir įdomiau gyventi, kaip
perdažyti ir nuspalvoti savo gyvenimą, kaip jį sužaisti, suvaidinti,
nugyventi... Kai supranti, jog gyvenimas yra tai, kad gali pasirinkti sau tam
tikrą vaidmenį, dažą, grimą, tada suvoki, jog nėra jau taip viskas beviltiškai
nepriklausoma nuo tavęs paties. O dar geriau – niekada nebuvo ir nebus normalių
žmonių. Ir tai yra nuostabu! Mokėkite būti nenormalūs ir kitus matyti
nenormalius. Nebijokite tokio žodžio, nes nenormalumą mes turime priimti kaip
individualumą. Linkiu per ateinančius metus nebijoti sunkumų, savęs ir
aplinkinių, ir to, kas vyksta ir įvyks su mumis visais.
Atsisukus – 2011 – ieji man asmeniškai buvo sudėtingi
metai, nelengvi transformacijos ir pokyčių metai, kurie vis dar lyg ir tęsiasi
tik kitame plane ir kitame kontekste. Pokyčiai ir permainos, nestabilumas, štai
kas dar laukia manęs ir daugelį iš mūsų, bet tikriausiai reikia prisiminti
labai gerą Douglo Adamso pasakymą: „Galbūt
aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet užtat sustojau ten, kur norėjau.“ Kartais
atrodo, jog daug ką prarandame, metame viską į šalį dėl nepaaiškinamos
priežasties, prieštaraudami „sveikam protui“, bet viskas vyksta ne šiaip sau,
viskas vyksta pagal Dieviškąjį planą, nes visada pravartu prisiminti, kad be
Mūsų Viešpaties nenukris nė vienas plaukas nuo galvos. Jei praradome kažką,
vadinasi, viduje kažką įgijome arba dar įgysime eidami tolesniu keliu.
Tikiu, kad 2012 – aisiais bus visko. Tai jau yra. Tai jau
užprogramuota ne tik mūsų visų mintimis, bet ir paties Kosmoso atliepimu.
Viskas gali atrodyti kaip košmaras, tačiau taip nėra ir nebus, mes keičiamės,
keičiasi Žemė, mūsų prigimtis išstumia visuomenės normas ir mokslo klystkelius,
kuriuos laikome nenuginčijama tiesa prieš dvasią, Dievą ir nepažinumą.
Linkiu dvasiškai verstis per galvą, iš visų jėgų trokšti
tobulėjimo ir gerų minčių, gerų permainų, o labiausiai – mylėti drąsiai ir be
baimės. Nieko nepaprasite, nes Jūs jau esate ir turite save, o viskas, kas ne
jumyse, prisiminkite, jums ir nepriklauso, įskaitant ir turtus, reputaciją,
šeimos narius... Taip, jie yra ir jais džiaugiamės, tačiau ateina
transformacijos metai ir vėl teks prisiminti save ir meilę visumai, o ne
pareigas, ne darbus, ne dar kažką. Linkiu, kad 2012 – ieji būtų kuo šiltesni,
draugiškesni, pilnesni tikėjimo, o ne reikalavimo ir pretenzijų. Kad būtų
daugiau atsakymų, nei klausimų. Linkiu mylėti. Mylėti! Mylėti! Mylėti!
Kažkas dar iš manęs tyliai prieš pusmetį pasijuokė, kad
Arkanzase (JAV – ose) buvo paskelbta, jog vienu metu „ėmė lyti negyvais
paukščiais“. Aš papasakojau vieną skaitytą straipsnį, susijusį su Žemės ir visos
žmonijos sąmonės pabudimu 2012 –aisiais metais, kuris susijęs su kristalų
telkinių aktyvizacija. Kristalų telkiniai yra įsikūrę giliai po žeme būtent
Arkanzaso srityje ir Brazilijoje. Kadangi Žemės sąmonė bunda, koreguojasi
energetiniai laukai ir slenka Žemės poliai, tai tik patvirtina Arkanzase
vykstančiomis anomalijomis.
Nuotr.: Kristalų telkinys Arkanzase.
Iki šiol mokslininkai negali paaiškinti, kodėl šiais
metais, kaip tyčią per Naujuosius, kada žmonių energetika tarsi sutampa su
Žemės planetos vibracijomis vėl nutiko tas pats – Arkanzase vėl ėmė iš dangaus
kristi negyvi paukščiai. Priežastis buvo paprastai spėjama – kalti naujametiniai
fejerverkai. Gudresnis žmogus suprastų, jog tai yra tikra nesąmonė, kadangi
fejerverkus leidžia visame pasaulyje ir prie dar didesnių paukščių kolonijų,
tačiau tose vietose paukščiai nekrenta negyvi į žemę...
Ką aš norėjau pasakyti? Čia stengsiuosi rašyti įvairius
savo pasvarstymus ir galimybes užfiksuotus spaudoje ir kaip jie galėtų būti
susieti su Pabudimu ir transformacija. Kaip tyčia, suaktyvėję energetiniai
pokyčiai per Naujuosius galėjo padidinti kristalų aktyvizacijos bangą ir dėl to
ore sukelti virš Arkanzaso iškrovas, paveikdamas ir paliesdamas sparnuočius.
Aišku, Jūs visu tuo galite netikėti, tačiau galite pasiskaityti daugiau apie
kristalų ir visos Žemės aktyvizaciją šiame straipsnyje – http://atsibudimas.ucoz.com/news/arkangelas_metatronas_perejimas_i_kvantini_kristalini_lauka_per_dzeimsa_timberona/2011-10-26-223
Ir tai nėra tik šiaip išmislai. Juolab, kad katastrofų,
krizių ir kitų žmogaus protu sukurtų sistemų (ypač valdžios, bankų ir t.t.)
griovimas pasauliniu mastu tik prasideda, nes to reikalauja tiek žmogaus, tiek
visos Žemės dvasinė, energetinė transformacija. Kaip galvojate, kodėl „Snoras“
subliuško? Kodėl Europos Sąjunga krenta į euro zonos krizę? Volstryto
manifestas JAV – ose? Rusijos prezidento neteisėti rinkimai iššaukė tautos
pasipriešinimą? Šiaurės Korėjos lyderio mirtis? Ir t.t.? Žemėje irgi vyksta tas
pats. Štai Japonija Naujuosius pasitiko su dideliu Žemės drebėjimu šiaurėje.
Galite manimi netikėti, tačiau tai tėra tik pradžia – griūtis įsisuko į
vergvaldingos valdžios elitą. Apie tai ir dar daugiau pasistengsiu kalbėti
tiek, kiek leis technologijos šiais 2012 – aisiais metais.
Seniai jau galvojau čia pristatyti savo ragautus vynus. Tebeturiu
pomėgį raudonam sausam vynui. Sako, alkoholis yra destruktyvi medžiaga, bet
nebūčiau toks kategoriškas, juolab, kad ir pati šiuolaikinė ir liaudies
medicina sako, kad 50 gramų degtinės išvalo ir dezinfekuoja organizmą, o ir „lakti“
iki apsvaigimo niekas neverčia, visur ir visada reikia turėti saiką, ar ne
taip?
Kad ir kaip ten bebūtų, pats Jėzus Kristus gėrė vyną ir
vertė jį savo krauju, bet niekur raštuose neparašyta, kad vargšelis kur nors
girtas po stalu voliotųsi ir kamuotų ryte sunkios pagirios. Ne visiems tie
sausi raudoni vynai: vieniems burną sutraukia, kitiems iškart galvą pradeda
skaudėti, ir tegu – ir negerkite, ir neragaukite. Tačiau visada esti bohemų ir
šiaip gurmanų, kurie mėgsta mėgautis vynu, bent jau viena taure, o gal net visu
buteliu. Pastebėjau, kad Vokietijoje vynas kainuoja centus, tik Lietuvoje jis
jau baisiai „užkeltom“ kainom, bet ypatingom progom paprastam žmogeliui visgi
įperkamas.
Neseniai ir aš pasidairiau po vynotekas ir šiaip prekybos
centrų vynų skyrelius ir visgi pastebėjau tokią tendenciją, kad daugiausiai
vyno visgi į Lietuvos lentynas atplūsta iš Ispanijos, jis beje yra ir pigesnis
keleliais litais. Taip pat dominuoja itališki ir Prancūzijos vynai, na, o mano
mėgstamiausi Čilės ir Argentinos vynai taip pat turi savo nišą, bet jų
asortimentas, palyginus su ispanų vynais, per pus mažesnis, o ir kainos šiek
tiek didesnės. Mano nuomone, patys prasčiausi vynai – vokiški. Čia jų priplūdo
į Lietuvą labai prastos kokybės, pačių pigiausių ir neskaniausių asortimentų.
Nieko nesakau apie saldžius „Kalėdinius“ aromatizuotus vynus – Vokietija vienintelė
jų tiekėja.
Raudonas sausas vynas, atvirkščiai, nei alus, turi
specialiųjų sulfatų ir jonų, kurie gerina virškinimo procesą, todėl vynas labai
dažnai naudojamas prie valgių. Apskritai, geras ir normalus vynas, laikytas
statinėse turi apie 200 specialiųjų „gėrybių“, o neužlaikytas vynas, prastos
kokybės gali siekti tik 20 ar dar mažiau. Vynas neturi cholesterolio ir yra
tikras mitas, kurie galvoja, kad raudonas vynas yra nenatūralus ir turi
dažiklių. Tikras sausas raudonas vynas yra fermentuojamas su tamsiomis
vynuogėmis, kurios paliekamos su odele, o baltasis vynas – be odelės arba
šviesiomis vynuogėmis.
Šįkart noriu pristatyti argentinietišką vyną pavadinimu „Intis“.
Tai Merlot – Malbec 2010 metų raudonas vynas priklausantis „San Juan – Wine of
Argentina“ regionui. Tai ne stalo, bet rūšinis (geresnės kokybės) vynas. Jau prisipažinau,
kad patys skaniausi vynai man yra Čilės ir Argentinos, o ir kaina „Intis“ buvo
prieinama – 12.99LT, kai kur gali kaina šiek tiek svyruoti. Tai vynas be
įprasto kaučiukinio kamščio, o su įprastine metaline atsukama, liaudiškai
tariant, „korka“. Iš pradžių suabejojau jo kokybe, nes labiau pasikliauju
kaučiukiniais vynais, bet visgi skonis buvo labai geras. „Intis“, - rašoma ant
etiketės, - Saulės Dievas buvo itin garbinamas Pietų Amerikoje, Saulė buvo
svarbiausia gyvybės išraiška, teikianti švelnumą ir šviesą, ji ir šiandien yra
ypatingai svarbi mūsų vynuogių derliui. Šis vynas - tai mūsų duoklė jai.“
Tokios legendos labai žavi, nes grukšnojant galima dar labiau įsivaizduoti ir
pajusti skonį. Patiko ir tai, kad vynas nebuvo rūgštus, kas dažnai būna su
prastokais vynais.
„Sodrus raudonas vynas, turintis prinokusių raudonųjų
vaisių aromatą su subtiliais prieskonių tonais“ – toliau sako etiketė. Ir iš
tikrųjų tai mano gomuriui buvo geras vynas, su specifiniais, kaip ir rašoma,
aromatais. Šiaip Argentinos vynai pakankamai charizmatiški ir aitrūs, o šis
pasirodė šiek tiek švelnesnio kolorito, tačiau vis tiek savito argentinietiško
Las Moras serijos skonio. Tinka prie maisto, mėsos ir šiaip ragauti, gerti
kambario temperatūros (raudonieji vynai neatšaldomi, kaip baltieji).
Perskaičiau įdomų straipsnį apie žmogaus DNR
kūrimo priešistorę. Daugelį dalykų mūsų žemiškasis mokslas nepajėgus
paaiškinti, ypač dvasinių dalykų, abstrakčių ir galingų energijų. Skubu su
Jumis pasidalyti aptiktu Virgio saite straipsniu, kurį į lietuvių kalbą išvertė
Viliari. Manau, kad šiaip ar taip, ši „teorija“ arba „tiesa“, jei neįtikina,
tai bent leidžia praplėsti žmogaus vaizduotę ir sąmonė. Kas žino, kaip buvo iš
tikrųjų, tačiau pridedu straipsnį, o jo turinys, manding, sutampa su kitais
žinių šaltiniais, todėl savąjį santykį turiu individualų, tikiuosi, kad ir Jūs
tai pajusite.
Pridedu straipsnį:
Homo sapiens
užsėjimas. Sirijaus Spikeriai per Patricija Kori
Mes norime jus pernešti į tą erdvės-laiko kontiniumą,
kuris jūsų linijinio laiko skaičiavimo terminuose buvo prieš šimtą tūkstančių
metų. Tai buvo įvykių svarbiausias etapas, atsitikęs jūsų galaktikos
sektoriuje, kada nepaprastų griaunančių energijų įsiveržimas, privertė
tiesiogiai įsikišti Šviesos Jėgas iš daugelio išmatavimų – bet tai greičiau
buvo atsakymas į atitinkamus įvykius, ne kaip įsikišimo aktas.
Pagalbos šauksmai pasklido po visas materialios Visatos
sferas, per Kosmoso šviesos stygas ir mes paprasčiausiai negalėjome jų
praignoruoti – nors žinojome, kad nevertai tiesiogiai įsimaišyti į įvykius,
vykstančius tose civilizacijose.
Šviesos Jėgos iš aukščiausių išmatavimų, apsijungė kartu,
kad padėti tos vietos išgijimui, spinduliuojant meilės ir šviesos bangas visoms
gyvoms fizinio pasaulio būtybėms, norėdami atstatyti pusiausvyrą. Daugumas
protingų būtybių iš penkto ir šešto išmatavimo grįžo į materiją, pagimdydami
naują Šviesos Darbuotojų bangą, kurie padėjo trimačiam pasaulyje atstatyti
tamsos ir šviesos balansą. Palaipsniui energijos pasikeitė ir švytuoklė grįžo į
pusiausvyros tašką.
Ten kur šviesa apšvietė patamsę, užgimė Dvasia ir
subtilus Šviesos Voratinklis sužibėjo. Tačiau, materijos tankis, atrodė veikė
kolektyvinę dvasią ir greitu laiku pusiausvyra jūsų trimačiam pasaulyje, žemų
vibracijų vėl buvo pažeista.
Ta kova tęsiasi amžinai, nes tokia Visatos prigimtis. Kuo
tankesnis pasaulis, tuo aukštesnis poliškumas.
Kada būtybės, planetos, žvaigždės ar galaktikos pakylėja
evoliucijos spirale, materijoje užgimsta kiti ir nuo tų „naujagimių"
procesas prasideda iš naujo. Štai kas palaiko pusiausvyrą Visatoje. Tai viso
egzistuojančio prigimtis. Nežiūrint į Šviesos Būtybių, grįžusių į fizinę
realybę, gausą, mūsų Seniausieji suvokė, kad jūsų Visatos pusiausvira pažeista
pilnai, šviesa blėsta, o Šviesos Darbuotojų per mažai, kad žymiau paveikti
vibracijas, formuojančias trimatę erdvę ir atstatyti balansą. Atrodė, kad be Dieviškumo pagalbos pasaulis,
kurį jūs vadinate Visata, paskęs tamsos bedugnėje,bus sunaikintas.
Buvo sukurta Taryba, kurios sudėtį sudarė Angeliški
Kariai, andromediečiai, Pakylėtieji Meistrai, šviesos būtybės iš septinto,
aštunto ir devinto išmatavimų. Sirijiečių Seniausieji ir Plejadiečių Šviesos
Pasiuntiniai, tam kad apspręsti labiausiai efektyvų būdą šviesos tarnavimui,
šiuose pasauliuose. Jie buvo labai atsargūs, žinodami, kad savo įsikišimu
pakeis karmą ištisų civilizacijų, amžinai surištų materialios erdvės procesais.
Kartu jie įdirbo idėją, apie Šviesos Būtybių viršrasės, kuri tarnaus
materialinėje Visatoje stebėtojais – Naujais Šviesos sargybiniais, sukūrimą.
Toks, mano brangieji, buvo jūsų likimas. Per visą Visatą
pasklido naujiena,apie tokio eksperimento planus – fizinių būtybių rasės
užgimimas, su šviesos kūnais, sugebančiais savyje išlaikyti aukštus dažnius.
Daugiau nei atsargiai peržengiant visatos dėsnio ribas,
Taryba susirišo su daugelio nutolusių civilizacijų lyderiais... pasiūlymu
prisijungti. Daugumas iš jų (bet ne visi) pasisakė už Projektą „Žvaigždinė Sėkla".
Pradžioje reikėjo parinkti tinkamą gyvybei planetą, kuri
galėtu aprūpinti, fizinių būtybių rūšies su šviesos kūnais, palankiomis
sąlygomis išauginimui. Planeta ilgą laiką turėjo likti izoliuota tam, kad rasė
saugiai išaugtų, išsikristalizuotų ir surastų idealia aplinką dauginimuisi.
Tačiau ta planeta turėjo būti prieinama Galaktinei nežemiškų pasaulių
bendrijai, kuri apsiėmė rūpintis jos vystimusi. Planeta turėjo būti su tobula
atmosfera ir biologine sritimi, bet neapgyvendinta kitomis protingomis rūšimis,
ne jų būvimas būtinai įtakotų rezultatą, taip pat, kaip ir eksperimentas,
paveiktų bet kokią civilizaciją, ten besivystančią.
Žemė padavė balsą, jos uam (muzikinis Žemės sielos „parašas") pripildė kiekvieną
Kosmoso sąmonės lygį. Žemės muzika, be kokių tai iškraipymų, nuskambėjo, nes nė
viena išvystyta civilizacija niekada nebuvo įsišaknijusi jos nekaltame
dirvožemyje. Tada nebuvo nei gaudimo, nei trukdžių, kurie dabar girdimi nuo
Gajos. O buvo jos skambių dažnių aukštosios harmonikos ir užtikrintas aiškus
jos širdies mušimas.
Kadangi, ji buvo Saulės sistemos gerklės čiakra, tai
protas, žymiai lenkiantis jūsų pasaulį, nusprendė, kad ji idealiai tiks jūsų
materialios Visatos sektoriaus centro vaidmeniui. Jie žiūrėjo į jūsų žaliai
melsvą planetą iš toli ir matė, kad ji iš tikro yra Edemo Sodu.
Žemė buvo neištirta teritorija, nutolusi planeta, visais
atžvilgiais pasiruošusi gauti evoliucinį postūmį, kad pakilti spirale. Tęsdami
jos tyrinėjimą, Tarybos nariai pastebėjo, kad nežiūrint į faunos įvairovę,
floros ir mineralų turtus, trečia planeta nuo ugninio branduolio Ra, labai
lėtai juda prie protingų rūšių išsivystymo joje. Daugelį milijonų metų
„beždžionžmogiai" Homo Erektus
vis toliau vaikščiojo Žemėje, beveik ne evoliucionuodami ir natūraliose
sąlygose esantys gana silpnai išvystytoje išgyvenimo stadijoje.
Žemė buvo nuspręsta pripažinti idealia vieta, Auksinės
Rasės gimimui.
Didžiojo Eksperimento Kūrėjai žinojo, kad siekiant
išvengti genetinio fondo išsekimo, reikia į DNR matricą įvesti genetinių kodų
įvairovę, kad įvairių rasių kryžminimas tik stiprintų jas, o ne silpnėtų, kaip
tai dažnai būna kituose pasauliuose su izoliuotomis rūšimis. Būtent taip Žemėje
atsirado keturios skirtingos rasės... tokios unikalios, nors pagal galaktinę
kilmę ir paskirtį bendros.
Jūsų archeologai negali paaiškinti izoliuotų keturių
rasių atsiradimą planetoje. Galima
sakyti, pagrindinių rasių archetipų fundamentali genetinė medžiaga ir sukūrė
pirminę jūsų rasės substanciją, tuo pat laiku į jūsų dvylikasiūlės DNR
sudėtingus šviesos kodus, buvo įpintas aukšto išsivystimo lygio būtybių (iš
aukščiausių sferų) programavimas ir vibraciniai paternai.
Genetinė tų pirminių rasių medžiaga buvo apjungta į rūšie
Homo Sapiens programą. Sumaišydami
keturių rasių DNR vienoje matricoje, genetikai sukūrė skirtingas atšakas, kad
dominuojanti genetinė medžiaga, iš atitinkamos planetos ar žvaigždinio dažnio,
būtų pasėta tose klimatinėse Gajos sąlygose, kurios labiausiai primintų
sąlygas, kokios buvo tose planetose. Genetikai galvojo, kad tai palengvins
sėkmingą pavyzdžio vystimąsi. Mes pasikartosime, tai buvo padaryta dėl
genofondo sustiprinimo, nes Homo Sapiens
rasių susimaišymas, garantuos jūsų išgyvenimą.
Tai labai supaprastintas paaiškinimas, apie šiuolaikinio
žmogaus vystimąsi jūsų planetoje, kuris netik kaip rūšis, žymiai skiriasi nuo
kitų gyvūnų ir beždžionių, o ir turi skirtingas rasines charakteristikas. Tai
padės jums suprasti, kaip tokios skirtingos rasės atsirado skirtingose jūsų
planetos taškuose ilgainiui iki to, kaip jūsų kronikos pabandė aprašyti
neįtikėtina jūsų rūšies įvairumą. Tai padės jums suprasti, kodėl Darvino
teorija negali adekvačiai aprašyti žmogaus atsiradimą, evoliucijos keliu ir
niekada neras „trūkstančios grandies" ... ir niekada nepripažins, kad
pirmais Homo Sapiens buvo visiški
kristalai iš atskirų pasaulių ir išmatavimų.
Pagrindinio genetinio kodo formavimas buvo bendras,
donorinių rasių ir Šviesos Būtybių iš daugelio pasaulių, darbas. Šviesos Šeima
pripildė matricą spindesiu, o genetikai paėmė už pagrindą pagrindinių Žemės
gyventojų (Homos Erectus) genetinę medžiagą,
pagyvindami eksperimentą meile dėl Aukščiausių Tikslų.
Pirminės rasės atitiko keturias Žemės stichijas ir turėjo
keturias pagrindines spalvas: juodą, raudoną, baltą ir geltoną. Iš jų maišėsi
naujos spalvos ir atsirasdavo naujos rasinės charakteristikos.
Tolimame jūsų galaktikos taške egzistuoja planeta su
Engan pavadinimu. Jos gravitacinis laukas ir atmosferos sąlygos labai primena
Žemės dykumų regionus. Tai karšta ir sausa planeta, kur apriboti vandens
resursai ir reti lietų vertinami labiausiai, o auksas ir brangakmenių klodai
gyventojams neturi jokios reikšmės. Enganas žymiai senesnis už Gaja, matęs ne
vienos civilizacijos gimimą ar atgimimą, išmirimas paskutinės, kaip tik sutapo
su Projekto „Žvaigždžių Sėklos" pradžia. Jų okeanai dingo, dėl atmosferos
suardymo, išprovokavo sausrą. Rezultatas aišku buvo masinės mirtys, kurios
sunaikino beveik visus gyventojus.
Pradžioje Seniūnai norėjo išrinki eksperimentui būtent
enganiečius, žinodami, kad taip jų sėklos išgyvens. Genetinė enganiečių
medžiaga, būtybių su didele fizine jėga, išreikšta seksualine ir gyvybiška
energija, buvo pridėta prie genofondo ir tapo dominuojančia žmogiškos DNR
medžiaga.
Jums jie žinomi kaip negroidų rasė, enganiečiai pas jus
asocijuojasi su juoda spalva.
Homo Sapiens prototipas su
dominuojančiais enganų genais buvo
patalpintas į Žemės ekosistemos pačią karščiausią klimatą, labiausiai panašų su
jų planeta – Afriką, pasienį su Azija, Australiją ir aplink ją esančias salas.
Antra pagrindinė rasė - atlai – priklausė labai išsivysčiusiai civilizacijai iš Plejadžių
žvaigždžių sistemos, išsidėsčiusios arti jūsų galaktikos centro. Jų palikuonis
jūs vadinate raudonodžiais. Jie prisijungė prie jūsų planetos apgyvendinimo,
kad atnešti besąlygiškos meilės dovaną į žmogišką matricą. Jų dalyvavimas
Didžiajame Eksperimente, apdalino jus šventa širdimi, davė sugebėjimą užjausti
visa kas gyva ir keistis tokia energija su visais kūriniais.
Juos patalpino į tas žemes, kurios tapo Atlantidos
kontinentu, kur didingi kalnai ir jų viršūnės brėžė horizontą. Jų palikuonis ir
šiandien galima rasti snieguotose žemėse ir Žemės lygumose: Himalajai, Andai...
Skardinguose kalnuose. Tai eskimosai, tibetiečiai, perūniečiai, majai ir
Amerikos aborigenai (indėnai).
Trečia rasė, kurią jūs vadinate azijiečiais (geltonoji tauta), kilusi iš vietos, pakankamai
nutolusios nuo jūsų Saulės Sistemos – iš planetos, kurios nežino jūsų NASA
agentūra, nes jos nesimato jūsų teleskopuose. Tolima ir izoliuota, ši senovinė
planeta yra krizėje, panašią į tą, ką pergyvena jūsų šiuolaikinis pasaulis.
Žymus gyventojų padidėjimas ir sudėtingų technologijų
dievinimas, atvedė civilizaciją ant išnykimo ribos, kai ji paprasčiausiai ardė
pati save. Jie atidavė valdžią technologijai ir priartėjo prie evoliucinės
prarajos, prie kurios dabar slysta ir žmonija. Sukūrė galingų robotų ir
degraduojančio proto pasaulį. Jie norėjo apsijunkti su kitais pasauliais (kuria
tai prasme, pabėgti patys nuo savęs) kada jų tarpgalaktinis, komunikacinis
tinklas išgirdo apie „Žvaigždžių Sėkla" projektą.
Jie buvo loginio bendravimo ir technologijų meistrai.
Juos patalpino į tas geografines sritis, kurios labiausiai priminė jų planetą,
pakankamai drėgna ir šilta.
Arijiečiai – tie, kuriuos
vadinate baltoji rasė jūsų pasaulyje – kilusi iš Oriono žvaigždyno. Būdama technologiškai
išvystyta civilizacija, jie sugebėjo įveikti visas kliūtis ir įsisavinti
tarpgalaktines keliones. Jie buvo tyrinėtojai, kurių ugninga prigimtis traukė
juos prie naujų krantų.
Jie jums davė stiprią valią ir norą išsiskirti, kaip
rūšiai. Tai ta jūsų dalis, kuri visada paieškose, nepripažįsta jokių apribojimų
ir prasiskleidžia, susidūrę su sunkumais.
Jų penkta planeta, nuo centrinės žvaigždės, buvo
palyginus šalta, o tenykštė saulė – šaltesnė už jūsų, taip kad jie, išimtinai
fizikine prasme, buvo pati delikačiausia genetinė medžiaga, kurią reikėjo
įvesti į matricą. Jų oda buvo visiškai balta, neturinti pigmento, jiems reikėjo
apsaugos nuo intensyvaus Ra spinduliavimo.
Homo Sapiens Arijietišką
prototipą reikėjo patalpinti į pačią šalčiausią ir tamsią jūsų planetos
aplinką, nes kitaip negalėtų išgyventi pradinėje stadijoje. Jie atsidūrė
vidurinėje srityje, tarp polių, kur nėra tiesioginių spindulių ir kur žymi
geografinė izoliacija, užtikrinta kliūtimis, reikalingomis išgyvenimui.
Toks buvo pirminis santykis – pagrindinės keturios jūsų
galaktikos stichijos, En-ganiečiai (žemė), fizinio pasaulio meistrai, davė jums
jėgą ir fizinę ištvermę. Altai (vanduo) pagerino jūsų meilės sugebėjimą ir
jausti giminystę su visomis gyvomis būtybėmis aplink jus. Aziatai (oras)
aprūpino jus sugebėjimu mąstyti ir bendrauti su aukščiausiu intelektu. Ir
Arijiečiai (ugnis) padovanojo sėkloms stiprią valią ir energiją įveikti bet
kokias kliūtis.
Penktas elementas, ryšys su planetos siela, buvo rastas Homo Erectus, vietinio žemiško primato
DNR. Jis davė Homo Sapiens pirminę
formą ir struktūrą, visam laikui surišęs jus su Gajos siela.
Nei vienas iš šių prototipų nėra geresnis už kitą, nes
visi jūs, praktiškai visais atžvilgiais – vienas ir tas pats. Kiekviename iš
jūsų yra visų keturių kitų planetų rasių genetinė medžiaga – tik skirtingu
laipsniu. Į visų DNR taip pat įpinta Šviesos Būtybių iš aukščiausių išmatavimų
ir tikrųjų planetos gyventojų, vaikščiojančių ant dviejų kojų dar prieš Homo Sapiens, DNR.
Jei žiūrėti iš sirijiečių pusės, galima pastebėti,
kad genetikai užsiiminėję sėklų
sukūrimu, nuveikė didelį darbą, kad išlaikyti šventą krypti. Keturios
pagrindinės kryptys (vakarai, rytai, šiaurė, pietūs) atstovaujami keturiomis
rasėmis; viršus – aukščiausių sferų
šviesos kodai, o apačia- lėtai
vystantis žmogbeždžionės atšaka, rišanti jus su Žemės planeta. Šie kosminės
minties elementai buvo saugiai sujungti, pagimdydami septintą kryptį - jūsų Esybės vidų - vieta kur yra siela.
Jūs pradedate atsiminti, kad jūsų rasinė sąmonė šaknimis
išeina į žvaigždes ir jūsų genetinė programa turi savyje daugelio rasių DNR. Ta
pirminė atmintis, paslėpta giliai pasąmonėje...žymiai giliau, nei jūsų loginis
protas, galėjęs anksčiau pasinerti.
Štai kodėl daugumas žmonių su išankstiniu nusistatymu
žvelgia į kitos spalvos būtybes. Papuolę į kraštutinį Žemės poliškumą, daugumas
iš jūsų, kaip ir anksčiau, daugiau mato skirtumų nei panašumų. Abipusės dovanos
vieni kitiems, pasireiškė per taikų egzistavimą ir tarprasinį kryžminimą. Iš
tikro jūs turite atsiminti, kad, jei ne genetinė įvairovė, žmonijos rasė
paprasčiausiai neišgyventų, kai ištisos floros ir faunos populiacijos,
išnykusios kituose genetiškai izoliuotose planetos srityse.
Rasinės tarpusavio priklausomybės pamokas reikėtų dėstyti
mokyklose ir viešuose pasisakymuose – ten, kur rasinės įtampos sėklos sudygsta
ir per dažnai sukelia konfliktus, pyktį tarp jaunimo. Kitų rasių nepakantumo
ironija slepiasi tame, kad atrodantys skirtumai, iš tikro yra jūsų jėga, o taip
pat panašumas. Jūsų rasinė įvairovė reikalinga jūs išgyvenimui taip, kaip oras,
kurį jūs kvėpuojate, kaip vanduo, kurį jūs geriate. Jūsų genetinė medžiaga buvo
išrinkta tokiu būdu, kad struktūroje derėtų pačių labiausiai išvystytų Visatos
civilizacijų stipriausios pusės, užtikrinančios jūsų civilizacijos išgyvenimą.
Supratę savo tikrąsias šaknis – ir savo vienybę – jūs vėl
atversite absoliutų grožį kitų, išmoksite juos mylėti, kaip patys save.
Ir tada jūs pažinsite besiplečiančią žmonijos širdį.
Ir tada jūs suprasite Vienybės reikšmę ir brangumą.
Trumpa žmonijos
istorija
Turbūt daugeliui įdomu sužinoti kas jis, kodėl jis čia?
Kam žmogus gyvena, kokia gyvenimo prasmė? Kas sudaro žmogų, kas yra Dvasia ir
Dievas? Daugelį nors kartą gyvenime aplanko tokios mintys, todėl noriu
papasakoti Jums istoriją.
Visatoje egzistuoja nuostabi vieta - Žemė, kurią sukūrė Dievas vienam ypatingam
projektui, projektui – žmogus. Projektas, kuriame Dievas pabandė sujungti tai,
kas ligtol nebuvo bandyta sujungti: dievišką nemateriją su fizinine materija
arba kitaip tariant sujungti pačias aukščiausias energijas su pačiomis
žemiausiomis. Tuo pačiu suteikė begalines galimybes augti ir pasireikšti tiek
fiziniame pasaulyje, tiek Dieviškame. Šio projekto tikslas –pasiruošimas naujam
Visatos vystymosi šuoliui.
Daug Sielų ir Dvasių dėl nepakankamo samoningumo šiuo
metu yra Motulės Žemės energetiniuose pasauliuose. Tarp jų yra tiek žemiečiai,
tiek ir nežemiečiai. Daugelis žemiečių įsikūnydavo kitose planetose, todėl
maždaug 1/3 Žemėje skirtų įsikūnijimų priklauso nežemiečiams.
Dauguma visatos gyventojų (fiziniuose įsikūnijimuose)
neapdovanoti Dieviškąja dalele – Aukščiausiasiais (Auščiausias „Aš"),
kurią turime mes, žmonės. Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir su didele
meile įdėjo į žmogų Dievišką dalelę bei pilną teisę jai pasireikšti.
Projektas Žemė planavosi kaip „mokykla" visai
Visatai, mokantis dirbti su negatyviomis energijomis. Pabuvoję Žemėje įgaudavo
darbo su negatyviomis energijomis įgūdžius, gaudavo Dieviškąją dalęlę ir
galėdavo grįti su įgauta patirtimi į savo planetą bei pradėti pokyčius joje.
Tuo pačiu suteikdami galimybę visiems savo planetos gyventojams įgyti
Dieviškąją dalelę.
Tačiau giliam Dievo nusivylimui, jo sukūrtas projektas su
trenksmu buvo sugriautas dėka kai kurių Dieviškų darbuotojų, Velnio, Šėtono ir
Demono. Žemėje buvo sukurti gundymo metodai, kad dauguma ateję į Žemę gauti
patirties dirbant su energijomis, bet nesusidūrę ir neturėdami žinių kaip
dirbti su tamsiomis, lengvai pakliūdavo į spąstus ir tokiu būdu neišvengiamai
sukūrdavo sau karmą. O karmos sukūrimas reiškė, kad jie turės privalomai
sugrįti į Žemę jos atidirbimui ir išvalymui, ir dauguma sugrįžę atidirbimui vėl
neatsilaikydavo prieš pagundas ir taip dar labaiu didindavo savo karmos naštą.
Daug buvo Žemėje sukūrta apgaulingų ir nuo tiesos kelių
išvedančių dvasinių mokymų, kurie atvesdavo į aklavietę, pririšdami žmogų prie
konkretau dvasinio augimo lygio, nesuteikdami jam galimybės pilnai prabusti.
Dieviška būtybė niekaip negalėjo prabusti žmoguje, praktiškai buvo užgniaužti
Siela, Dvasia ir Aukščiausieji. Tamsiosios energijos pradejo dominuoti žmoguje.
Žmogus pamiršo, kad išsilaisvinimą ir prabudimą jis gali gauti sąmoningumo ir
atleidimo būdu.
Per labai trumpą laiką Žemė ėmė garsėti Visatoje savo žiauriu pasauliu ir energijomis ir žinia apie tai gąsdino
ne vieną Visatą. Visatoje Žemę ėmė vadinti kalejimu, į kurį labai lengva
palliūti ir labai sunku išeiti.
Kas vyksta
dabar?
Dėl vienokių ar kitokių priežasčių, mums visiems suteiktas
papildomas šansas prabusti. Dievas aktyvavo ypatingų vaikų atėjimą į Žemę,
suteikęs jiems galimybes naudotis milžiniškomis dieviškomis savybėmis.
Kiekvienam žmogui Dievas kasdien duoda po tūkstantį užuominų, kad padėti
prabusti ir praregėti.
Aktyvuotas kristalinis Žemės tinklas, kuris kelia žmonių
vibracijas, tuo būdu skatindamas prabudimą. Aktyvuotas dvasinės literatūros,
kurioje pateikiama maksimaliai teisinga informacija kelianti žmonių
sąmoningumą, spausdinimas ir sklaida
(Krajonas, Telos knygos ir t.t.)
Į Žemę pasiųsti patikimi Dieviški darbuotojai, kurie turi
įvesti tvarką Žemės energetiniuose lygiuose ir paleisti Žemės transformacijos
procesus pagal Dievišką planą.
Sugrupuoti ir į Žemę, įsikūnijimo būdu, atsiųsti daugelis
tų, kurie prisidėjo sukūriant žiaurias sąlygas Žemėje. Jiems duotas paskutinis
šansas prabusti ir ištaisyti tai ką padarė per įsisąmoninimą ir atleidimą.
Kiekvienas iš jų turi galimybę prabudus
aktyvuotis galingus potencialus savo žinių, patirties, specializacijos ir energetinių
galimybių bei ištaisyti visas, savo ankstesnias klaidas.
Straipsnį pagal
www.usladushka.com medžiagą paruošė Viliari
