Filmas: "Sraigės lietuje" / "Snails in the Rain"

 Sveiki,

 

Dar vienas LGBT tematikos filmas „Sraigės lietuje“ (angl. Snails in the Rain) (2013), kurį režisavo Izraelio režisierius Yariv Mozer, o pastarasis atlieka savo filme antraeilį dėstytojo vaidmenį. „Sraigės lietuje“ mus nukelia į 1989 metų Izraelio didmiestį, kuriame stebime dailaus ir merginų geidžiamo Boazo gyvenimą. Boazas gyvena su drauge ir jie netrukus planuos vedybas, juos lanko Boazo motina, tad būsimoji marti, nors ir sulaukia atšiaurumo, tačiau stengiasi su uošviene būti mandagi. Boazas studijuoja, laisvalaikiu lanko baseiną ir uždarbiauja padėdamas krovinių skyriuje, tačiau jis jaučiasi keistai pažeidžiamas, jį persekioja vyrų žvilgsniai, kurie labai dažnai nukrypsta į šoną, vos tik šis juos pastebi. Galiausiai mes suvokiame, kad šie žvilgsniai neatsitiktiniai, nes pats Boazas jaučiasi permatomas...

 

Boazas gauna slaptus buvusio meilužio karinėje tarnyboje laiškus, kuriuos parsineša ir laiko savo stalčiuje (lyg niekur nieko!), o pastaruosius slapta perskaito jo draugė. Galiausiai vyrukas visur jaučiasi nesaugus, ypač vyrų persirengimo kambaryje. Mintimis dažnai pasineria į prisiminimus, o šalia paraleliai dar pasakojama antraeilė dėstytojo, kuris moka žigolo už seksualines paslaugas istorija...

 

Žiūrėjau aš šį filmą ir vis galvojau šios istorijos esminę ašį. 1989-ieji, pats AIDS plitimo pasaulyje pikas, o homoseksualumas demonizuojamas pačiais įvairiausiais būdais. Kokia tuokart buvo Izraelyje politinė santvarka taip pat sudėtinga pasakyti, tačiau iš pagrindinio veikėjo elgsenos matome tuos pačius neigimo, sudėtingus savęs priėmimo etapus, melą, užsisklendimą. Neretai tokiose situacijose žmonės pasirenka meluoti ir griauna šiaip jau artimiausių žmonių (žmonos ar vyro) gyvenimą dėl visuomenės spaudimo. Nors filmo pabaigoje lietuje matome vyrą, žmoną ir vaiką, sunku pasakyti, ar tai tikrovės reginys, ar troškimas būti kaip visi vizijoje ir apskritai sunku suvokti, ar tokia šeima gali būti laiminga. Žinoma, filmas iškelia šiuos probleminius socialinius klausimus, tačiau pats filmas nėra tas, kurį įsiminsite. Visgi jame pasigedau įdomesnių pasakojimo rakursų, meninių detalių ir kitų sudedamųjų. Perteikta trilerio braižu psichologinė tragedija tampa labiau tipiniu pasakojimu apie tas pačias problemas, kurias kinas jau seniai išnagrinėjo, todėl, bent man atrodo, kad tokiu atveju reikia itin geros režisūrinės akies, netikėtos pasakojimo perspektyvos, ko iš esmės šis filmas stokoja.

 

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 6.4

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Akimirka tarp nendrių" / "A Moment in the Reeds"

 

Sveiki,

 

Suomiai kuria kiną! Dar prieš visą karantino chaosą, kai gyvenome, atrodo, visai kitokioje realybėje, Vilniaus kino festivalis „Kreivės“, orientuotas į LGBTQ švietėjišką meno sklaidą, rodė    Mikko Makela sukurtą romantinę dramą „Akimirka tarp nendrių“ (angl. A Moment in the Reeds) (2017), kurioje pasakojama romantinė pažintis tarp suomio Leevi ir pabėgėlio iš Sirijos Tareq.

 

Atokioje Suomijos provincijoje, kur tyvuliuoja gilūs šiaurietiški ežerai, jaunas studentas Leevi kartu su tėvu tvarko vasarnamį. Į pagalbą agentūra atsiunčia angliškai kalbantį Tareq, kuris tėvui iškart labai nepatinka, nes nemoka suomiškai, yra pietietiško gymio ir atrodo visomis prasmėmis nepatikimas, tačiau tėvas kito pasirinkimo neturi. Jis išvyksta ir palieka poetą sūnų prižiūrėti vykdomus darbus, tačiau netrukus vyrukai susibičiuliauja, eina į pirtį, vakarą praleidžia ant liepto prie ežero, o naktį išmaukia nemažai alaus, kol galiausiai jie sugula į bendrą lovą...

 

Šioje šiaurietiškai tylioje ir kiek asketiškoje gamtoje užsimezga pokalbiai, skirtingų kultūrų atstovams lemta ne tik susikalbėti ir rasti bendras pokalbio temas, bet ir kalbėti kūno kalba. Siras dalijasi savo pabėgėlio istorija, o Leevi papasakoja apie savo motinos netektį, literatūros studijas. Jie kartu leidžia laiką, kol sugrįžta tėvas, kuris iš pažiūros nieko neįtaria apie sūnaus intymius santykius su nepatikliu pabėgėliu. Įtampa retkarčiais paaštrina tėvo ksenofobinė laikysena, jo akivaizdus nepasitikėjimas užsieniečiu, tačiau visa tai lieka tik įsitikinimais. Filme iš esmės apskritai nėra itin didelių konfliktų, priešpriešų ar analizės apie homofobinius bei ksenofobinius įsitikinimus. Didžioji filmo dalis estetiškai perteikia romantinius santykius, daugelis kadrų itin suomiški, perteikti linguojančių nendrių, ežero bangų, medžių ir lauko žodžių fone. Nežinau, paprastai toks estetinis gamtos hiperbolizavimas man atrodo tuštokas ir patetiškai pretenzingas, tačiau šiame filme kažin kaip atpažįsti ir dalį lietuviško peizažo, o tie romantiniai santykiai, kad ir kokie atrodytų prieraišūs ir tvarūs, jau dvelkia pirmaisiais rudeniniais saulės spinduliais ir išsiskyrimu. Manau, pagrindiniai veikėjai suvokia momento svarbą ir artėjančio išsiskyrimo niūrumą, todėl viskas atrodo taip trapu, kad nuostabaus grožio gamtos fone ir subtilių bei trapių santykių fone žiūrovui belieka laukti novelėms būdingos netikėtos atomazgos. Įsiaudrinęs tėvas dėl darbų nenuoseklumo ir sūnaus slapukavimo priverčia viskam iširti, o netikėtai sukilusius jaunų vyrų jausmus išblaško virš ežero lengvas vėjelis. Subtilu, gražu, dvasinga.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Jonas" / "Jonas" / "I Am Jonas"

Sveiki,

 

Prancūzų TV filmas pavadinimu „Jonas“ (pranc. Jonas) (2018) tikriausiai daugelį niekuo pernelyg daug nenustebins. Filmą nusprendžiau pažiūrėti dėl „Kino pavasaryje“ matyto aktoriaus Félix Maritaud pasirodymo filme „Laukinis“. Pastarasis buvo LGBTQ tema ir gana graudžiai šokiruojantis, tad šalia pamatęs aktoriaus retrospektyvoje filmą „Jonas“ ir pažiūrėjęs anonsą, suvokiau, kad filmas turėtų būti kažkuo panašus į „Laukinį“.

 

Filme „Jonas“ pasakojama vieno homoseksualo vyruko išstorija dviem laiko linijomis. Viena iš jų – jis dar paauglys mokykloje užmezga intymius draugystės santykius su klasės naujoku ir jaučia klasės vaikinų patyčias. Kitoje – po daugel metų jis bando vėlei atgaivinti ir susirasti anuomet pažinotos vaikino šeimos narius. Paskui save tampydamas sentimentus keliantį „game boy“ žaidimo pultelį, jis leidžiasi į praeities apmąstymus ir savotiškos kaltės atpirkimą, nes galimai dėl jo kaltės praeityje įvyko nelaimingas incidentas...

 

Istorija gana paprasta ir jau, man atrodo, daug kur įvairiausiais rakursais matyta. Nors filmas ir su LGBTQ indeksu, visgi man joje pritrūko ir dinamikos, ir įdomesnių siužetinių vingių, o gal visgi vidinės istorijos įtampos. Su filmu lyg ir viskas gerai, tačiau veikėjai gana vienkrypčiai, charakterio sąsajos paauglio Jono ir suaugusiuoju Jonu gana nutolusios, atrodo, kad tai absoliučiai skirtingos asmenybės: vienas gyvena nepastovų seksualinį ir kaltės graužaties gyvenimą, neturi net namų, o kitas – perdėtai baikštus, drovus jaunuolis, kurio gyvenimas tuojau apvirs aukštyn kojom. Nufilmuota ir perteikta viskas lyg ganėtinai neblogai, tačiau filmas kaip iš vadovėlio, be įdomesnių provokacijų su pernelyg nuspėjama istorija ir kompozicija. Pasigedau aštrumo, kokį turėjo „Laukinis“. Jeigu atvirai, tai filmui tiesiog stinga aistros ir dvasios, tačiau europietiško kino kontekste visgi susižiūri gana vidutiniškai.

 

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

 

Literatūrinė premija Women's Prize for Fiction 2021 įteikta Susanna Clarke už "Piranesi"

 

Sveiki, 

2021 metų Women's Prize for Fiction literatūrinė premija įteikta 61 metų britų rašytojai Susannai Clarke už 2020 metais išleistą romaną „Piranesi“. Tai fantastinis ir kartu alegorinis pasakojimas apie keistoje vietoje gyvenantį Pironesį ir žmogų, kurį Pironesis vadina „kitu“. Jis nežino apie kitą išorinį pasaulį, todėl mano, kad pasaulis yra tik toks, kokį jis mato – kolonomis, statulomis ir daugybe kambarių labirintais sustatytą erdvė su kitomis mistinėmis būtybėmis. Savo dienas jis fiksuoja dienų žurnale, kol pradeda analizuoti „kito“ žodžius ir elgseną, tada jam kyla įtarimas, kad pasaulis ne toks, kokį mano suvokiąs... Tiek skaitytojai, tiek kritikai giria šią knygą, o jos goodreads.com reitingas 4.29, kurį sudarė beveik 75 tūkstančiai balsavusių.

 

Pernai šį apdovanojimą pelnė Maggie O‘Farrell už romaną „Hamnetas“.

 

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Imagine Dragons – Mercury – Act 1 [Vinyl, LP] (2021)

 
Informacija apie albumą:  Imagine Dragons – Mercury – Act 1 [Vinyl, LP] (2021)

Vinilinė plokštelė: LP – Live In Moscow [Vinyl, 2LP] (2020)

 
Apie albumą:  LP – Live In Moscow [Vinyl, 2LP] (2020)

Vinilinė plokštelė: Cher – The Music's No Good Without You (single) [Vinyl, LP] (2001)

 Apie singlą: Cher – The Music's No Good Without You (single) [Vinyl, LP] (2001)