Serialas: "Laukinė šalis" / "Wild Wild Cntry" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki,

Apie dvasinio judėjimo lyderį OSHO (liet. Ošo), kurio tikrasis vardas Bhagwan Shree Rajneesh (1931-1990) pirmąkart sužinojau iš lietuviškai išleistos jo knygos. Kažkas atsidėkodamas padovanojo ir ėmiau ją praversdamas skaitinėti. Pasirodo, dvasinis mokytojas rašo apie kūrybos ir meilės galią, sakyčiau, išmintingai ir įtaigiai, taip, kaip tą daro Rytų išminčiai, pramynę populiarumo takus Vakarų kultūroje, o tekstuose bylojanti tiesa nėra nei kokia kontraversiška ar skandalinga, priešingai – papildo Rytų filosofijos sampratą, viena kitai neprieštarauja. Knygą iki šiol turiu savo namų bibliotekoje, bet, velniai rautų, kad būčiau bent pusę žinojęs apie Ošo tiek, kiek sužinojau žiūrėdamas mini dokumentinį serialą „Laukinė šalis“ (angl. Wild Wild Country), gal tada būčiau knygą arba greitai perskaitęs arba ja atsikratęs, nes kontraversiškesnio dvasinio lyderio reiktų paieškoti.

Visgi šis serialas nesunaikino kai kurių tikinčiųjų į Ošo mokymą, priešingai, jo knygos nuolat verčiamos ir perleidžiamos, o į Lietuvą jo mokymai atėjo sąlyginai neseniai. Dokumentiniame filme panaudoti išlikę istoriniai kadrai, kaip Ošo moko savo mokinius, kalba iš savo sosto apie sakralinius ir dvasinius dalykus, tačiau serialas ne apie jo mokymą, bet apie tai, ką jis sugebėjo padaryti devintajame dešimtmetyje, kai Indiją tuo metu dar valdė Indira Gandi. Pastarosios politika nebuvo maloninga Ošo mokymams, o ir savo krašte pranašu nebūsi, todėl Ošo aplink save sukūrė hierarchija grįstą valdžios tvarkymo sistemą, didžiausius reikalus paskiria savo favoritei Ma Anand Sheela (Šylai). Pastaroji ne iš kelmo spirta ir dėl savo mylimo mokytojo yra pasiryžusi padaryti bet ką, net žudyti...

Pamenate mūsų Tarpukario laikotarpyje, kai Pakštas pasiūlė lietuvius perkelti į Madagaskarą? Skamba dabar absurdiškai, tačiau iš dalies Šyla su Ošo buhalterija padaro tai, ko neįstengė Pakštas. Ji perkelia visą religinę komuną iš Indijos į JAV, Oregono valstiją, kur atokioje rančų provincijoje nusiperka didžiulius sklypus ir per kelis metus įsirengia Antilopės miestelyje atskirą pasaulį, į kurį vyksta mokiniai iš viso pasaulio, atiduodami savo turtus Ošo bendruomenei, kurioje būta vėlgi visko. Nekvestionuosiu Ošo mokymo apie seksualinę energiją, ji man primena Vudstoko Seksualinės revoliucijos išvakares, nes šioje komunoje buvo propaguojama poligamija, tačiau žiūrint į dokumentinius kadrus ima pavydas, nes žmonės labai laimingi. Jie savo bendruomenei atiduoda viską, yra visų ir kiekvieno, tačiau laimė jų veiduose švyti taip, tarsi būtų nuolatos apsvaigę. Aišku, kitas klausimas, kiek ten būta tos blaivybės, nes Ošo, nors iš dalies ir neskatino nei narkotikų, nei alkoholio, nei smurto, tačiau nepasisakė ir prieš. Kitaip sakant, viskas leidžiama tam tikrose proto ribose.

Įdomu, kad pats Ošo gyvenimo pabaigoje pasijuto išduotas Šylos, kuri iš esmės buvo jo vardu pasistačiusi ištisą gerai organizuotą imperiją. Vietos gyventojai neapkentė šio judėjimo ir laikė juos sektantais, todėl susipriešinusios bendruomenės patraukė į ideologinį ir politinį karą, netgi savitą terorizmą, o Ošo pasisakymai toli gražu nebebuvo apie meilę ir visatos energiją, jis tiesiog atvirai peikė ir keikę JAV įstatymus, politikus, vis labiau ryškindamas, kad neapkenčia JAV žmonių, nors tie patys dosnūs vakariečiai sukrovė jam turtus. Istorija daug pasakojama apie Šylos veiklą Oregone, toji istorija išties neįtikėtina, todėl žiūri ir netiki, jog taip galėjo būti. Ir išties, vienas žingsnis nuo utopinio pasaulio iki antiutopijos, nes ten, kur hierarchija, ten demokratija iš dalies tampa diktatūra. Šyla galiausiai pabėga į Vokietiją, o iš ten į kalėjimą...

Visgi seriale gausiai ir dosniai duoda interviu buvę ištikimiausi Ošos mokiniai, kurie gina ir su nostalgija mena Ošos laikus. Ir tai nėra kokie nors hipių narkomanai, o veikiau išsilavinusi visuomenė, kuri nebuvo kapitalistiniame pasaulyje laimingi, tarp jų vienas sėkmingas teisininkas, kuris iki šiol Ošo laiko mokytoju. Kita vertus, atrodo, jog tie žmonės šiek tiek akli, nes jie pasiduoda mokytojo žodžiui, kai tuo pat metu Ošo buvo nepaprastai turtingas, mėgo ir neslėpė prabangos, o jo automobilių kolekcija buvo tokia didelė, kad jis kasdien ištisus metus važinėjo su vis nauju automobiliu. Sakysime, kad mokytojas laužo stereotipus ir prabangą derina su dvasiniais pasiekimais? Ką man tai primena? Ogi krikščionių dievinamą tauriąją Motiną Teresę, kuri mielaširdingai dalijosi žmonių kančiomis, pozavo ir laikė kūdikius ant rankų prieš fotografus, tačiau keliavo po pasaulį pirmąja klase, o prieš mirtį atsisakė paprastų gydymo būdų (tikėjimas + medicininė humanitarinės pagalbos vaistinėlė), o griebėsi pačių brangiausių ir moderniausių to meto gydymo priemonių. Argi nekeista, kad viena šventieji deklaruoja, tačiau reikalui esant jie veikia ne ką blogiau nei kapitalistų verslininkų magnatų klanas?

Visgi serialas ir šokiruoja, ir atveria tam tikras diskusijas. Ką tie žmonės, apsirengę raudonai kaip teletabiai, iš tikrųjų gavo iš Ošo? Ar tai nėra JAV vyriausybės žaidimai sunaikinti šį dvasinį judėjimą, kad šalyje neatsirastų terorizmo galimybių? Juk serialą šiaip ar taip statė amerikiečiai ir tas šališkumas šiek tiek jaučiasi, nepaslėpsi, jog Ošo ištransliuotas kaip įtakingas ir pavojingas dvasinis lyderis. Kita vertus, o kas paneigs, kad taip nėra? Serialas palieka dvejopus jausmus, bet labiausiai tą susipriešinimą, jog Ošo knygose esantys mokymai neatitinka to arogantiško dėduko iš dokumentinių kadrų, kuris atrodo pavydus, silpnas ir pernelyg išdidus, kad būtų dvasinis lyderis, veikiau jau piktokas politikas. Man įdomu, o kas būtų nutikę ir koks būtų dabar pasaulis, jeigu Ošo niekada nebūtų sustabdytas, kur ir į ką panaši būtų JAV visuomenė? Ar būtume laimingesni, jeigu gyventume taip, kaip gyveno žmonės Antilopėje? Ar įmanomas bendruomeniškas tikėjimas, pamirštant hierarchiją? Ošo atvejis unikalus ir atrodo kaip iš fantastinio filmo. Labai įdomi dokumentika.

Jūsų Maištinga Siela

Kuo skiriasi paprasti ledai nuo itališkų ledų gelato?

 

Filmas: "Saugokitės Slendermeno" / "Beware the Slenderman"

 Sveiki,

Bandau prisiminti, kada pats internete užtikau informaciją apie pabaisą Slendermeną. Gal prieš ketverius metus? Sunku pasakyti, tačiau masinėje internetinėje gąsdinimo kultūroje, man regis, jis nebuvo itin populiarus. Galbūt apie jį labiau galėtų kalbėti amerikiečiai, kurie tikriausiai iš forumo į forumą sukūrė vieną pirmųjų memų ir internetinių pramanytų istorijų pabaisą – kostiumuotą ir su čiuptuvais esantį aukštą kaip mūsų Nausėda vyrą, kuris neturi veido, tačiau jam labai patinka grobti vaikus. Kai kas tiki, jog toji pabaisa iš tikrųjų egzistuoja... Taigi filmas „Saugokitės Slendermeno“ (angl. Beware the Slenderman) (2016) yra dokumentinis filmas toli gražu ne apie patį Slendermeną, o apie jo poveikį vaikams...

Tiesą sakant, iš dokumentikos tikėjausi visai ne to. Gal visgi reikia pasidomėti, prieš imant siaubo filmus lengvam vakarui? Visgi šiame dokumentiniame filme perteikiama reali kriminalinė istoriją, sukrėtusi JAV. Dvi šeštokės, prisiskaičiusios apie Slendermeną internete istorijų, prisižiūrėjusios pačių baisiausių vaizdo klipų, neturėjusios žalio supratimo, kad vaizdo klipus galima sumontuoti, siekiant peržiūrų, jos viena kitą taip įbaugina, kad nusprendžia savo mieste sukurti Slendermeno mitą. Jos sumąsto žmogžudystę, kuri primintų internete aprašomus Slendermeno užpuolimus, manydamos, kad sukurs ne tik miestelio mitą, bet ir kai ką didingo.

Visgi didžioji filmo dalis perteikta iš filmuotos mergaičių tardymo bylos, tad nieko itin čia mistiško nieko nėra. Vienai diagnozuota psichinė paveldima liga, o draugė rado jos draugijoje prieglobstį, nes visa mokykla iš jos tyčiojosi. Iš esmės filmas deklaruoja tai, ką jau ir žinome: dažniausiai iš smurtinės aplinkos neužauga baltos gulbės. Su traumomis ir smurtu bandoma susidoroti savaip (gal ir tėvų kiek kaltė, kurią jie bando išpirkti duodami gausiai ir dosniai šiam filmui interviu?), tačiau filmas paliečia internetinę vaikų ir paauglių kultūrą. Filmas įdomus tuo, kad galima sieti interneto turinio poveikį su vaikų elgsenos motyvais, kitaip sakant, atoveiksmius į smurtą naujų idėjų pametėja internetiniai portalai ir įsivaizduojamas pasaulis. Argi nebaisiau už Slendermeną?

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb: 6.2

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nekaltoji" / "Immaculate"

 

Sveiki,

Tikriausiai apie apsėdimus ir tikinčiųjų kančią vienuolynuose reiktų atskiros siaubo kino nišos, nes kasmet sulaukiame bent kelių šioje erdvėje ekranizuotų istorijų apie apsėdimus, demonus, vienuoles vaiduoklius, kunigus piktųjų dvasių varytojus ir apsėstuosius. Naujausias filmas apie tai – Michael Mohan režisuotas siaubo mistinis trileris „Nekaltoji“ (angl. Immaculate) (2024).

Dar vienoje analogiškoje istorijoje pasakojama apie amerikietę, kuri atvyksta į Italiją būti įšventinta į vienuoles ir tarnauti viešpačiui. Galiausiai sužinome, kad vienuolynas labiau primena griežtą hierarchinį kalėjimą nei vienuolyną. Sesuo Sicilija netrukus pasijunta nėščia, nors niekada nėra turėjusi jokių lytinių santykių, o vienuolyno vyresnieji net nesmerkdami leidžia jai būti vienuolyne iki gimdymo. Kvailiausia, kad filme neužfiksuota Sicilijos klausimai, kodėl taip su ja nutiko ir viską priima kaip dievo malonę. Tuo pat metu ji pastebi, jog vienuolynas kitoms nėra miela vietelė ir už tam tikrus prasižengimus čia baudžiama itin griežtai... Tik žinoma, nekaltoji šventoji yra neliečiama, nes ji nešioja naująjį Jėzų Kristų.

Tiesą sakant, filmo idėja lyg ir būtų visiškai nieko: atkurti pagal DNR Kristų, tačiau visos šios istorijos perteikimas toks siauras ir nutašytas tarsi iš atsibodusio katekizmo. Mistifikuojama be proto netiksliai ir su loginėmis spragomis, stengiantis sukurti gotikinį filmo gąsdinantį foną. Argi nekeista, kad sesuo Sicilija XIX amžiuje slampinėja po vienuolyną su žvake rankoje tarsi po viduramžių pilį, o kai ją veža į ligoninę staiga pas veikėjus atsiranda ir mobilieji telefonai, ir visi patogumai, o ką jau sakyti apie ištisą slaptą modernią laboratoriją. Blogieji kunigai tarsi demonai viena ranka naudojasi visomis technologijomis, o kita veikėjoms ant pėdų kaip per viduramžius degina kryžius. Tradicijos? Gali būti. Neproporcingas ir keistas epochų lipdinys neįtikina kaip ir vienuolių kankinimų metodai, bet labiausiai motyvas prikelti Kristų, kaip teigia šio projekto dalyviai, kad jis išgelbėtų pasaulį. Nuo ko? Nuo jų pačių sukeliamų nesąmonių? Tiesą sakant, taip ir nesupratau bažnyčios tarnų požiūrio į Jėzaus Kristaus mokymą, jis persimaišęs su šėtonišku sadizmu, nors jų lūpose tauškalai apie pasaulio gelbėjimą... Tokie klerikaliniai tauškalai primena išprotėjusių šizofrenikų klaną, tik kaip čia taip jau nutiko, kad visi po vienu vienuolyno skliautu susirinkę? Nes toks tokį traukia?

Nėra šis filmas visiškos avarinės būklės, žiūrėti galima ir mintyti apie Bažnyčios kaip blogio šaltinio židinį. Tik kodėl kino industrija šiaip sakralius dalykus paverčia demoniniais, ką? Gal neatsitiktinai nori kažką pasakyti kaip ir apie šventąsias porno žvaigždes ir kunigus tvirkintojus? Juk seniai visiems aišku, kad Holivudas tiesą sako pateikdamas ją kaip fantastinį motyvą ir sukeldamas įspūdį, jog taip negali būti, nes taip būna tik filmuose. Kitaip sakant, net absurdiškiausiuose filmuose yra tiesos.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 5.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 54: beprotiškai žydintis medis ir šunį primenantis debesis

Sveiki,

Šįkart noriu pasidalyti autentiškomis nuotraukomis. Stebiu tą beprotiškai žydinti medį ir jis man taip kvepia ir taip patinka, kad net baisu pagalvoti, kokius vaisius jis sunokins. Toks gegužinis žydėjimas gražus, atrodo, kad sodriai ir riebiai apsnigo tiesiog saulėkaitoje. Kurį laiką stovėjau po juo ir apėmė toks geras jausmas, jog galiu po juo stovėti. O vėliau pro jo šakas ir miesto laidus pamačiau tą didžiulį debesį, panašų į skaliką. Ką tik buvo praskridęs lėktuvas, gatvėje buvo ramu, tik keli dviratininkai pravažiavo. Atrodė, kad nieko neįvyko, bet toks atokvėpis, tarsi kalnas nuslinko nuo pečių.

Ir žinoma, šis šeštadienis. Kitoks. Kokybiškesnis, geresnis. Geras miegas, įdomūs ir jautrūs sapnai, išėjimas popietei į miestą, muziejai, kava, Cezario salotos, senamiesčio užeigos, maloni padavėja, tvarkinga aplinka... Viskas labai gerai.

Jūsų Maištinga Siela

Menas: Menininkų kolektyvo „.XYZ Collective“ paroda „Pranašas / Prophet“

 

Sveiki,

Vienas įspūdingesnių šiandien KKKC parodų rūmuose matyti šiuolaikinio meno instaliacijų buvo ši iš odų keistai kvepianti sudurstyta pranašo širma, ant kurios buvo leidžiami subtitrai. Pridedu anotacijas.

VISA MATANTI PRANAŠO AKIS

„.XYZ Collective“ – trijų jaunosios kartos menininkų: Barboros Matonytės, Deniso Kolomyckio ir Liudviko Kesmino, kolektyvas, susibūręs parodų triptikui „Prophet // Jester // Villain“ („Pranašas // Juokdarys // Niekšas“). Šios parodų serijos dalimi yra ir KKKC Parodų rūmuose atsirandantis „Prophet“ („Pranašas“). Menininkai nebando kurti tikslių ateities pranašysčių, o įsikūnija į nuolat kintančio ir viename kūne neužsiliekančio pranašo vaidmenį. Ne visos jo pranašystės išsipildo, kartais virsta nepagrįstomis spėlionėmis ir veikia, kaip visų dėmesį atkreipiantis ir paniką keliantis ginklas. Tyrinėdami skirtingas pranašo reikšmes „.XYZ Collective“ žvelgia iš įvairių asmeninių, politinių ar socialinių perspektyvų ir renkasi, kuriomis pranašystėmis (ne)tikėti susiduriant su pasaulyje ir kasdienybėje vykstančiomis tragedijomis.

PRANAŠO VEIDAI

B. Matonytė, pasitelkdama metalo muzikos scenos ir austrų menininko Gunther Brus performansų įkvėptus vaizdinius, perteikia asmeninį nerimastingumą bei kalba apie brutalius būdus „išsinerti iš odos“, ieškant individualios bei bendruomeninės tapatybės. D. Kolomyckis savo darbuose kvestionuoja hierarchines sistemas, propagandą ir jų kasdienį veikimą. O L. Kesmino meninė instaliacijoje prieštaringai susijungia industrinės masinės gamybos liekanų vaizdiniai su rankų darbo sukuriamu medžiagiškumu.

Jūsų Maištinga Siela

Dailė: Emilie Alstrup – Lucy Al 288-1, 2022 (lęšinis antspaudas, epoksidinė derva)

 

Sveiki,

Šiandien KKKC parodų rūmuose vykstančioje parodoje pamačiau šį Emilės Alstrup darbą. Manau, iš visko, ką mačiau, man jis buvo suprantamiausias ir įdomiausias darbas.

Jūsų Maištinga Siela