Maištinga siela

2024 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Žemėlapis: kiek kiekvienos Europos valstybės veganų ir vegetarų restoranų tenka 1 milijonui gyventojų?

2024 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 63: yra kaip yra ir tai yra gerai!

Sveiki,

Mano pozityvumo dienoraštis toks, kad nenoriu nieko suregzti dirbtinai ir dedant pastangas. Šiandien pozityvumas iš to, kad yra taip, kaip yra. Akimirka atsipūsti.

Namuose kepame doradas su rozmarinais ir citrinomis. Paskutinius kelerius metus renkuosi žuvį ir ji man patinka. Diena praėjo lengvai, be jokių sukrėtimų ir didelių pakylėjimų. Viena iš tų, kurios pasimeta ir pasimiršta. Kaip dorados – visos jos man vienodo piraniško veido ir, Dieve, kaip gerai kartais neatpažinti ir nieko neišskirti iš kitų. Tiesiog yra taip, kaip yra.

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Patricia Kaas – Hôtel Normandy [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Kai teko važiuoti aukštais Kroatijos kalnais, žiūrėjau į Adrijos jūrą, o jūra tuokart buvo blizgi, o skardžiai didžiuliai, atrodo, dar metras ir viskas nudardės kilometru žemyn. Tuo metu, labai gerai pamenu, keliavau iš Dubrovniko į viešbutį palei jūrą. Saulė ėjo vakarop ir kaip tik toji prancūzės Patricios Kaas daina „Hôtel Normandy“ mano ausinėse sugrojo. Suėmė, pamenu, tokia nostalgija, jog esu savo atostogų viduryje ir man tą akimirką nieko netrūksta. Tokia visiška atsipalaidavimo ir pilnatvės akimirka, kokias labai mėgstu. Šiandien dalijuosi čia šia Patricijos daina iš jos trečiojo solo albumo „Je te dis vous“, kuris pasirodė 1993 metais.

Kūrinys apie moterį, kuri kalba apie poros ateities perspektyvą, kaip ji prisimins ir brangins tas akimirkas, praleistas prie jūros su mylimuoju, kaip brangins tą violetinį kambarį, kuriame dviese gyveno ir Normandijos viešbutyje ištartus žodžius. Kažkaip dainos tekstas susišaukė ir su mano asmeniniais atostogų potyriais, gal kūrinys ir jums patiks.

Patricia Kaas – Hôtel Normandy

[lyrics / žodžiai]

Y'aura des bateaux sur la mer

Du sable dans nos pull-over

Y'aura le vent, le vent d'automne

Y'aura le temps, le temps qui sonne

Y'aura des enfants sur la plage

Du soleil lourd d'avant l'orage

On aura tout ce temps passé

Et un vieux chien à caresser

Il restera de nos amours

Une chambre mauve au petit jour

Et des mots que tu m'avais dits

Hôtel Normandy

Il restera de notre histoire

Des guitares rock, un piano noir

Le fantôme de David Bowie

Hôtel Normandy

J'aurai une ancienne limousine

Des disques d'or dans mes vitrines

On ira toujours faire un tour

Sur la jetée, au petit jour

Les vagues auront gardé ce charme

Qui nous mettaient du vague à l'âme

Y'aura l'ennui des grandes personnes

Et puis le temps, le temps qui sonne

Il restera de nos amours

Une chambre mauve au petit jour

Et des mots que tu m'avais dits

Hôtel Normandy

Il restera de notre histoire

Des guitares rock, un piano noir

Le fantôme de David Bowie

Hôtel Normandy

Maištinga Siela

Baltijos kelias / Baltijas ceļš / Balti kett / The Baltic way (1989 m. rugpjūčio 23 diena)

Sveiki,

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, įvyko Baltijos kelias. Esminė diena, kuri prisidėjo prie Sovietų Sąjungos imperijos byrėjimo ir padėjo pamatus Baltijos šalių nepriklausomybei atkurti. Sveikinu visus su šia puikia diena!

Maištinga Siela

Šios dienos daina: Kesha - Joyride [lyrics / žodžiai]

Sveiki, skaitytojai,

Viena iš šios vasaros dainų tapo amerikiečių pop muzikos atlikėjos Kesha kūrinys „Joyride“. Pastarasis Keshos dešimtmetis buvo itin neramus ir skandalingas. Nuo 2014 metų fizinio badavimo išsekimo ir seksualinio priekabiavimo iš mega įtakingo prodiuserio Dr. Luke, kuris sukūrė didžiausius hitus tokioms atlikėjoms kaip Katy Perry ir Britney Spears, likus vienam mėnesiui iki teismo galutinio sprendimo, regis, Keshai pavyko atsiskirti nuo RCA įrašų kompanijos, su kuria saistė sutartis nuo 18 metų ir pradėti atskirą bei nepriklausomą muzikinę karjerą. Ir nors man patiko paskutinieji jos drąsūs albumai, tačiau pastarieji tikriausiai „išgimdyti“ labiau iš pareigos RCA įrašų kampanijai. Visgi nuo šių metų viskas keičiasi ir Kesha pristato pirmą savo singlą „Joyride“, kuris man labai patinka ir kelia nuotaiką! Automobilių rodeo primenantis kūrinys pilnas sunkių sintezatoriaus garsų yra dinamiškas, nuotaikingas ir įsimenantis. Manoma, kad atlikėja jau šių metų vėlyvą rudenį pristatys savo šeštą solo albumą ir šioji daina bus vienas pagrindinių albumą reprezentuojančių kūrinių.

Kūrinys sulaukė gerų kritikų atsiliepimų. Amerikos Billboard reitinge singlas pasiekė 6 poziciją, Didžiojoje Britanijoje – 88. Šiuo metu dainos perklausos YouTube platformoje artėja prie 4 milijonų perklausų. Ir nors daina gera, tačiau niekur jos negirdžiu kaip vasaros hito. Sunku po didelių skyrybų su įrašų kompanija prasimušti, nes RCA turi daug įtakos ir gali tyčia gadinti Keshos reikalus, bet senieji atlikėjos klausytojai, manau, viską supranta ir gali mėgautis tiesiog muzika.

Kesha– Joyride

[lyrics / žodžiai]

Are you a man?

Cuz I'm a bitch

I'm already rich

Just looking for that mmmmm

This party sucks

I'm 'bout to ditch

Don't even try to give me shit, I've earned the right to b-be like this

Oh, you say you love me? That's funny

Well, so do I

I'm just looking for a joyride, joyride

I'm just looking for a good time tonight

Baby, I want you to rev my engine 'til you make it purrrr

Keep it kinky, but I come first

Beep beep bitch, I'm outside. Get in loser for the joyride.

Making every motherfucker turn

Fell from heaven no, it didn't hurt

Beep beep best night of your life

Get in loser for the joyride

Joyride

Get in loser for the joyride

Keep your eyes on the road

A label whore but I'm bored of wearing clothes

You want kids? Well, I am mother

Don't even try to give me shit, I've earned the right to b-be like this

Joyride, joyride

I'm just looking for a good time tonight

Baby, I want you to rev my engine 'til you make it purrrr

Keep it kinky, but I come first

Beep beep bitch, I'm outside. Get in loser for the joyride.

Making every motherfucker turn

Fell from heaven no, it didn't hurt

Beep beep best night of your life

Get in loser for the joyride

Don't even

Don't give me shit

Don't even

Cuz I'm a bitch

Don't even

Don't give me shit

I'm a bitch

Don't even

Don't give me shit

Don't even

Cuz I'm a bitch

Don't even

Cuz I'm a bitch

I'm a bitch

Joyride

Get in loser for the joyride

Maištinga Siela

2024 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Klaipėdos skulptūrų parkas: Memelio magistras Julius Liudvikas Vyneris (Julius Ludwig Wiener) kapas, nuotrauka

(...)

Žydų kilmės jaunuolis Julius Liudvikas Vyneris (g. 1795 (paskutinis Abiejų Tautų padalijimas) – mirė 1962 m.) gyventi iš Dancigo (dab. Gdansko) į Mėmelį (Klaipėdą) atvyko jaunystėje. Čia sukūrė savo verslą, tapo garbingu pasiturinčiu miestiečiu. Tiesa, aukoti pradėjo vėlyvame amžiuje, bet už jo paliktus pinigus Klaipėdos mieste buvo atlikta daugybė labdaringų veiklų, pastatyta nusigyvenusių miesto pirklių prieglauda, vaikų ligoninė, turgaus halė, pabaigtas Šv. Jono bažnyčios bokštas, atliktas bažnyčių ir sinagogų remontas, nutiesta promenada į Tauralaukį.

J. L. Vyneris gimė balandžio 1 dieną. Savojo gimtadienio dieną jis ištiesdavo Mėmelio Ilgojoje gatvėje (dab. H. Manto g., prie „Lūjos“) stalus ir vaišindavo nepasiturinčius miestiečius.

J. L. Vyneris palaidotas miesto kapinėse (dab. Skulptūrų parkas).

Iš J. L. Vynerio testamento: „1862 m. vasario 24 d. miręs pirklys Julius Liudvigas Vyneris savo valia 1859 m. rugpjūčio 3 d. paskyrė Magistratui 3000 markių sumą ir palūkanų procentus, kad kiekvienų metų balandžio 1 d, jo gimtadienio dieną, būtų pamaitinta 100 vargšų.“

Daugiau: https://www.mlimuziejus.lt/lt/renginys/ekskursijos-filantropo-j-l-vynerio-229-uju-gimimo-metiniu-minejimo-proga/

Maištinga Siela

Kelionė: Prancūzija, Kanai, Kanų kino festivalis, aktorių rankų įspaudai, alėja

Sveiki, skaitynėtojai!

Man taip sudėtinga aprašyti šios vasaros keliones, nes vietovių ir įspūdžių tiek daug, o dar daugiau – nuotraukų, kad tikriausiai reikėtų ištiso katalogo ar knygos viskam sukelti ir perteikti. Iš kitos pusės, gal visko ir nebūtina susisteminti. Viena iš šios vasaros kelionių krypčių – Prancūzijos pietūs. Visai natūrali kryptis, nes Paryžius tuo metu buvo dar apgaubtas Olimpinių žaidynių, o pietinėje šalies dalyje beveik negirdėti apie tai, neskaitant vieno kito plakato ar skrajutės. Be Nicos ir pakrančių miestų bei miestelių pirmąkart aplankiau Kanus.

Net nedaryčiau šio įrašo, jeigu Kanai man (kaip ir daugeliui) neasocijuotųsi su kino filmais ir Kanų kino festivaliu. Iš tikrųjų tai vienas didžiausių ir ryškiausių kino festivalių, kuris nulemia geriausius filmus, kuriuos paprastai tenka per metus pamatyti tiek Kino pavasaryje, tiek Scanoramoje. Mano įspūdžiai apie Kanus savotiški. Miestas, priešingai nei mano kolegoms, patiko. Pats stebėjausi, nes visa Kanų Viduržemio jūros pakrantė apstatyta viešbučių kompleksais. Vien viešbučiai! O karštis, žinokite, begalis. Aš įsivaizduoju, kad ne vasaromis reiktų būti Kanuose, o pavasarį arba rudenį, kada oro masės palankesnės lietuviškam kūnui, tačiau atostogų nepasirinksi, todėl Kanai vasaros metu tiesiog dega, visi daugiau ar mažiau ieško priebėgos pavėsyje, parkelyje, bando atsigaivinti šaltu vandeniu, ledais.

Aišku, labiausiai masino apžiūrėti Kanų kino festivalio pastatą šalia garsiojo kazino. Pastatas nėra kažin kuo itin įspūdingas, įspūdį sudaro tik žinojimas, kas čia kiekvieną pavasarį vyksta, ir kaip ši vieta nulemia kino madas ir tendencijas. Visi nori nusifotografuoti ant raudonojo kilimo, bet reikia didžiulės kantrybės, nes ir tokiu metu yra nemažai turistų, kurie „sukūrė“ savas taisykles, sudarė gyvą eilę, kad galėtų fotografuotis būtent iš tos pusės, kuria dažniausiai lipa kino žvaigždės. O su azijiečiais nepakonkuruosi. Vienos nuotraukos jiems neužtenka, tad visas šis cirkas tampa atvira vojaristine juokinga fotosesija, todėl negalėjau padaryti normalesnės nuotraukos nei už šią.

Toliau viskas labai paprasta. Aplankiau pačius žymiausius viešbučius, tiksliau apvaikščiojau jų perimetrus, nusifotografavau Kanų parką ir pastato grindinį grįstais žvaigždžių rankų įspaudais. Daugiausiai jų iš 1992 periodo. Žinau, kad Kanai „veikia“ labiausiai tik tada, kai iš tikrųjų vyksta kino festivalis, tokiomis dienomis, kai svečiavausi aš, gali daug ką nuvilti. Bet manęs kažkodėl tai nenuvylė.

Tiesa, taip pat teko pabuvoti ant Kanų miesto kalno, tvirtovės, nuo kurios ir prasidėjo miesto statybos. Kanai turi ir kitą istoriją, daug senesnę. Nuo Kanų tvirtovės atsiveria visas miestas ir šv. Margaritos sala, kurioje iš tikrųjų kalėjo vadinamasis Žmogus su geležine kauke. Dalijuosi fotografijomis iš Kanų!