Dienos daina: Andy Williams - The Impossible Dream [lyrics / žodžiai]

 

Sveiki,

 

Andy Williamsas, tikrasis vardas Howardas Andrew Williamsas, buvo amerikiečių dainininkas, gimęs 1927 m. gruodžio 3 d. Vol Leiko mieste, Ajovoje. Jo karjera truko daugiau nei septynis dešimtmečius, per kuriuos jis tapo viena iš ikoniškiausių Amerikos balsų. Jau ankstyvoje jaunystėje, būdamas vos aštuonerių, jis pradėjo dainuoti su savo trimis vyresniaisiais broliais, sudarydami „Williams Brothers“ grupę. Jie sėkmingai pasirodė radijo laidose ir net Holivudo filmuose.

 

Nepaisant sėkmės su broliais, Williamsas devintojo dešimtmečio viduryje pradėjo solinę karjerą. Iš pradžių susidūręs su tam tikrais sunkumais, jis galiausiai pasiekė didžiulę sėkmę, išleisdamas daugybę hitų ir albumų. Jo aksominis baritonas ir charizmatiška asmenybė padėjo jam tapti vienu populiariausių Amerikos pramogų pasaulio veidų.

 

Vienas iš ryškiausių jo karjeros aspektų buvo „The Andy Williams Show“ – įvairios muzikinės laidos, kuri buvo transliuojama per televiziją nuo 1962 iki 1971 m. Ši laida pelnė daugybę apdovanojimų ir pritraukė milijonus žiūrovų, įtvirtindama Williamsą kaip nacionalinę žvaigždę. Jis taip pat garsėjo savo kasmetiniais kalėdiniais specialiaisiais pasirodymais, kurie tapo amerikiečių atostogų tradicijos dalimi.

 

Be muzikinės karjeros, Andy Williamsas buvo žinomas ir dėl savo meilės golfui, taip pat dėl to, kad buvo ištikimas Ohajo valstijos universiteto futbolo komandos gerbėjas. Jis sukaupė didžiulę meno kolekciją ir įkūrė Moon River Theatre teatrą Brantone, Misūrio valstijoje, kurį laiką atlikęs pasirodymus.

 

Andy Williamsas mirė 2012 m. rugsėjo 25 d. Brantone, Misūrio valstijoje, palikdamas milžinišką palikimą Amerikos populiariosios muzikos istorijoje. Jo balsas ir dainos tebekelia šilčiausius jausmus daugybei gerbėjų visame pasaulyje.

 

„The Impossible Dream (The Quest)“ yra garsiausia daina iš 1965 m. miuziklo „Žmogus iš La Mančos“ („Man of La Mancha“). Ji sukurta pagal ispanų rašytojo Migelio de Servanteso romaną „Don Kichotas“. Muziką šiai dainai sukūrė Mitchas Leighas, o žodžius – Joe Darionas.

 

Dainos idėja ir esmė glūdi pagrindinio veikėjo Don Kichoto filosofijoje. Nors jį daugelis laiko pamišėliu, daina atspindi jo kilnią ir idealistinę viziją siekti nepasiekiamų tikslų, kovoti už teisingumą, nepaisant šansų, ir tikėti, kad pasaulis gali tapti geresnis. Ji kalba apie drąsą peržengti savo ribas, kovoti su blogiu ir „siekti neįmanomos svajonės“, net jei tai atrodo beprotiška ar beviltiška. Tai himnas idealistams, svajotojams ir tiems, kurie atsisako pasiduoti cinizmui. Daina įkūnija viltį, atkaklumą ir tikėjimą kažkuo didesniu už save.

 

Nors „The Impossible Dream“ pirmą kartą nuskambėjo scenoje, ji greitai peržengė miuziklo ribas ir tapo savarankišku hitu.  Dainos universalumas ir įkvepianti žinutė patraukė daugybę atlikėjų, kurie ją interpretavo savaip, todėl atsirado gausybė įvairių perdirbinių.

 

Vienas pirmųjų ir labiausiai žinomų perdirbinių priklauso Richardui Kiley, kuris 1965 m. ją įrašė ir padėjo jai pasiekti platesnę auditoriją. Tačiau dainos populiarumą labiausiai įtvirtino legendiniai atlikėjai, tokie kaip Frankas Sinatra, Elvis Presley, Tom Jones, Shirley Bassey ir, žinoma, Plácido Domingo. Kiekvienas jų suteikė dainai savo unikalų skambesį – nuo klasikinių baladžių iki orkestrinių ir net operinių interpretacijų.

 

Šiandien „The Impossible Dream“ išlieka viena iš populiariausių ir dažniausiai atliekamų dainų visame pasaulyje. Ji dažnai naudojama sporto renginiuose, motyvaciniuose pristatymuose ir įvairiose iškilmingose progose dėl savo universalios ir įkvepiančios žinutės. Tai liudija apie dainos nesenstančią galią ir gebėjimą įkvėpti žmones siekti savo svajonių, kad ir kokios neįmanomos jos atrodytų.

 

Šiandien paklausykite jo:

 

 

Andy Williams - The Impossible Dream (The Quest)

[lyrics / žodžiai]

 

To dream the impossible dream,

To fight the unbeatable foe,

To bear with unbearable sorrow,

To run where the brave dare not go.

 

To right the unrightable wrong,

To love pure and chaste from afar,

To try when your arms are too weary,

To reach the unreachable star.

 

This is my quest,

To follow that star

No matter how hopeless,

No matter how far.

 

To fight for the right

Without question or pause,

To be willing to march

Into hell for a heavenly cause.

 

And I know if I'll only be true

To this glorious quest

That my heart will be peaceful and calm

When I'm laid to my rest.

 

And the world will be better for this,

That one man scorned and covered with scars

Still strove with his last ounce of courage.

To fight the unbeatable foe.

To reach the unreachable star.

 

Maištinga Siela

Kalvarija. Kalvarijos herbas: istorija, kas pavaizduota, prasmė, reikšmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Kalvarijos herbas yra vienas iš svarbiausių Kalvarijos miesto ir savivaldybės heraldikos atributų, atspindintis turtingą miestelio istoriją, jo valdovų įtaką ir religinę reikšmę. Herbo skydas yra perskeltas į du laukus. Priekiniame, raudoname lauke, pavaizduota sidabrinė dantyta mūro siena su vartais ir bokštu virš vartų, turinčiu arką ir dvi juodas šaudymo angas. Ant bokštelio puikuojasi juoda raidė „K“, simbolizuojanti miesto pavadinimą, o stogas raudonas su auksine vėliavėle viršuje. Užpakaliniame, mėlyname lauke, spinduliuoja auksinė Dievo Apvaizdos akis, pabrėžianti miesto religinį ir dvasinį aspektą. Visą skydą vainikuoja purpurinė kunigaikštiška kepurė su trimis perlais nusagstytais auksiniais lankais ir valdžios obuoliu viršuje, o skydo šonus puošia dvi žalios laurų šakelės su raudonais vaisiais, apačioje surištos raudonu kaspinu, simbolizuojančios šlovę ir pergalę.

 

Kalvarijos herbo istorija prasideda 1705 metais, kai pirmąjį herbą miestui išrūpino Mykolas Juozapas Sapiega. Vėliau, 1791 m. gruodžio 27 d., Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas suteikė Kalvarijai laisvojo miesto teises ir patvirtino herbą, kurio aprašymas buvo labai panašus į dabartinį: „iš dešinės pusės mėlyname lauke Dievo Apvaizda, kairėje pusėje raudoname lauke vartai su aukštu bokštu bei didžioji raidė K, apsupta apačioje surištomis laurų šakelėmis, virš kurių karūna“. Kalvarijos herbas išsiskyrė iš kitų miestų herbų tuo, kad jo skydas buvo papuoštas dviem palmės šakelėmis ir kunigaikštiška kepure viršuje, atspindinčia miesto statusą ir valdančiųjų palankumą. Deja, jau kitais metais, po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, savivalda ir herbas buvo panaikinti.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kilo poreikis atkurti ir miestų heraldiką. Iš naujo, pagal 1791 m. privilegiją, dailininko Juozo Galkaus atkurtas Kalvarijos herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1991 m. balandžio 17 d. nutarimu I-1237. Šis atkūrimas grąžino Kalvarijai istorinį ir vizualinį identitetą, atspindintį miesto ryšį su savo giliomis tradicijomis, religija ir kadaise turėtomis privilegijomis.

 

Kalvarijos herbas, atkurtas ir oficialiai patvirtintas 1991 metais, ant Lietuvos pašto ženklo pasirodė 2000-2012 metais. Šis pašto ženklas buvo išleistas 2000 m. spalio 28 d. kaip dalis „Lietuvos miestų herbai“ serijos.

 

Maištinga Siela

Utena. Utenos herbas: istorija, heraldika, kas pavaizduota, pašto ženklas, reikšmė

 

Sveiki,

 

Utenos herbas yra ryškus ir prasmingas Utenos miesto bei savivaldybės heraldinis atributas, atspindintis Utenos, kaip sparčiai augančio ir sėkme apdovanoto miesto, tapatybę. Herbo centre, mėlyname skyde, dominuoja auksinė pasaga, o skydo papėdėje išsiskiria sidabrinė aštuonių spindulių, vertikalaus rombo kontūro žiežirba. Mėlyna spalva heraldikoje dažnai simbolizuoja ištikimybę, ramybę ir dvasingumą, suteikdama herbui gilumo ir universalumo.

 

Herbe esanti pasaga – tai senas ir visuotinai atpažįstamas laimės, sėkmės ir apsaugos simbolis. Ji rodo Utenos miestui būdingą pozityvų požiūrį ir tikėjimą klestėjimu. Tuo tarpu žiežirba, pulsuojanti skydo papėdėje, puikiai simbolizuoja veržliai augantį miestą, jo energiją, dinamiką ir nuolatinį progresą. Ji gali reikšti ir šviesą, idėjas bei inovacijas, kurios skatina Utenos vystymąsi. Šių dviejų simbolių derinys sukuria Utenos, kaip modernaus, perspektyvaus ir sėkmingo miesto, įvaizdį.

 

Utena miesto teises gavo 1924 metais, o jos heraldikos istorija yra kupina iššūkių ir atgimimo momentų. Pirmasis herbas miestui buvo sukurtas 1969 metais, o jo autoriai – dailininkai Arvydas Šaltenis ir Aldona Jonuškaitė. Deja, šis herbas, kaip ir daugelis kitų sovietmečiu sukurtų heraldinių simbolių, buvo panaikintas jau po metų, 1970 m., dėl ideologinių priežasčių. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, Utenos herbas buvo atkurtas pagal 1969 m. piešinį, o jo atkūrimu rūpinosi dailininkas Raimondas Minkevičius. Galutinai Utenos herbas buvo patvirtintas Lietuvos Prezidento dekretu 1996 m. rugsėjo 26 d., taip įteisinant miestelio simbolį, kuris darniai apjungia jo istorinį paveldėtą istorinę pretenziją.

 

Lietuvos pašto ženklo pasirodė 2000 metais. Šis pašto ženklas, išleistas 2000 m. spalio 28 d., buvo svarbi „Lietuvos miestų herbai“ serijos dalis. Jame pavaizduotas Utenos herbas: mėlyname skyde esanti auksinė pasaga ir sidabrinė aštuonių spindulių žiežirba. Pasaga simbolizuoja laimę ir sėkmę, o žiežirba – veržliai augantį ir besivystantį miestą. Šio pašto ženklo išleidimas prisidėjo prie Utenos, kaip svarbaus Lietuvos miesto, atpažįstamumo ir jo heraldikos populiarinimo.

 

Maištinga Siela

Tauragė. Tauragės herbas: istorija, prasmė, simboliai, reikšmės kas pavaizduota pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Tauragės herbas yra neatsiejamas Tauragės miesto ir savivaldybės heraldinis atributas, atspindintis miestelio vardą ir istorinę praeitį. Herbo centre, raudoname skydo fone, puikuojasi sidabrinis tauro (medžioklės) ragas. Tai yra vadinamasis kalbančio tipo herbas, kuriame vaizdas tiesiogiai susijęs su vietovardžiu. Medžioklės tauro ragas simbolizuoja senovės medžioklės tradicijas, šio krašto kovas ir, žinoma, tiesiogiai nurodo miesto pavadinimo kilmę. Raudona fono spalva heraldikoje dažnai reiškia drąsą, ryžtą ir meilę, o sidabrinė – tyrumą, viltį ir tiesą.

 

Tauragė, nors ir sena gyvenvietė, miesto teises gavo palyginti vėlai – tik 1932 metais. Pirmasis herbas miestui buvo sukurtas 1969 m., tačiau, kaip ir daugelis kitų sovietmečiu sukurtų heraldikos simbolių, jis buvo panaikintas jau po metų, 1970 m., dėl ideologinių priežasčių. Vis dėlto, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, kilo poreikis atkurti ir įteisinti miestų heraldiką. Naujasis Tauragės herbas, sukurtas pagal 1969 m. variantą ir kurio etalono autorius yra dailininkas Juozas Galkus, buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1220 1997 m. kovo 3 d. Šis įvykis ne tik grąžino Tauragei jos istorinį ir vizualinį identitetą, bet ir pabrėžė miesto tęstinumą bei ryšį su savo šaknimis.

 

Tauragės herbas, oficialiai patvirtintas 1997 m., pašto ženkle atsidūrė 2000 metais. Šis įvykis buvo reikšmingas ne tik filatelijos pasauliui, bet ir pačiam miestui, nes 2000 m. spalio 28 d. išleistas pašto ženklas įamžino Tauragės heraldiką ir prisidėjo prie jos žinomumo. Pašto ženkle pavaizduotas herbas – raudoname fone esantis sidabrinis tauro ragas – simbolizuoja senovės medžioklę, krašto kovas ir, svarbiausia, paties miesto pavadinimo kilmę. Šio pašto ženklo pasirodymas buvo dalis „Lietuvos pašto“ vykdomos serijos, skirtos pristatyti šalies miestų ir miestelių herbus, taip pabrėžiant jų istorinę ir kultūrinę reikšmę.

 

Maištinga Siela

Druskininkai. Druskininkų herbas: istorija, prasmė, reikšmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Druskininkų herbas – tai stilizuotas vaizdas, puikiai atspindintis vieno svarbiausių Lietuvos kurortų gamtinę aplinką ir kultūrinį paveldą. Herbo mėlyname lauke pavaizduotos trys stilizuotos sidabrinės pušys su trimis auksinėmis karūnomis virš jų. Mėlyna spalva simbolizuoja vandenį ir dangų, primindama apie Druskininkų mineralinius šaltinius ir šalia tekantį Nemuną, o sidabrinės pušys atspindi gausius, kurortą supančius miškus, kurie yra neatsiejama Druskininkų identiteto dalis. Auksinės karūnos virš pušų suteikia herbui kilnumo ir išskirtinumo, pabrėždamos Druskininkų, kaip „karališko“ kurorto, statusą.

 

Druskininkai, nors ir seni, miesto teises įgijo gana vėlai – tik 1953 metais. Ilgą laiką kurortas neturėjo oficialaus herbo. Pirmasis herbas, kurio autorius buvo dailininkas Arūnas Tarabilda, buvo sukurtas 1968 m. ir patvirtintas 1969 m. Jo kūrybai įtakos turėjo aplink miestą esantys miškai, Nemunas ir tai, kad čia XX a. gyveno ir kūrė garsusis lietuvių dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Remiantis jo tapyba, herbe buvo pavaizduotos trys karūnuotos pušys. Deja, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų herbų, šis simbolis buvo panaikintas jau 1970 metais dėl sovietmečio ideologinių reikalavimų. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, Druskininkų herbas buvo atkurtas ir naujausią jo versiją pagal dailininko Agniaus Tarabildos projektą 1994 m. balandžio 19 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, taip sugrąžindamas miestui jo unikalų heraldinį simbolį.

 

Nors Druskininkų herbas buvo oficialiai patvirtintas 1994 m. pagal dailininko Agniaus Tarabildos projektą, jis ant Lietuvos pašto ženklo pasirodė kiek vėliau. 2005 metais „Lietuvos paštas“ išleido pašto ženklą su Druskininkų herbu, įtraukdamas jį į seriją, skirtą Lietuvos miestų heraldikai. Šis ženklas pavaizdavo stilizuotas sidabrines pušis su auksinėmis karūnomis mėlyname fone, puikiai atspindėdamas kurorto gamtos grožį ir jo, kaip išskirtinės vietovės, svarbą. Pašto ženklo išleidimas buvo ne tik įvykis filatelijos pasaulyje, bet ir prisidėjo prie Druskininkų vardo bei simbolikos populiarinimo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Maištinga Siela

Mažeikiai. Mažeikių herbas: istorija, reikšmė, prasmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Mažeikių herbas yra svarbus Mažeikių miesto ir Mažeikių rajono savivaldybės heraldinis atributas, kuris simbolizuoja šio krašto istoriją, gynybos dvasią ir energiją. Herbo centre, mėlyname skydo lauke, ryškiai išsiskiria aukštyn nukreiptas auksinis įtemptas lankas su auksine strėle žaibu. Mėlyna spalva dažnai siejama su ištikimybe, tiesa ir tyrumu, o auksinė – su turtu, klestėjimu ir verte.

 

Mažeikių miesto praeitis, išskyrus kelias hipotezes apie kaimo egzistavimą XVI a., yra menkai žinoma. Miestelis pradėjo sparčiai augti tik XIX a. antroje pusėje, nutiesus Liepojos-Romnų, o vėliau ir Mintaujos geležinkelius, kurie tapo ekonominio pakilimo varikliu. Visgi neabejotinai didžiausią žinomumą Mažeikiams atnešė 1972 m. pradėta statyti naftos perdirbimo įmonė, tapusi vienu svarbiausių pramonės centrų Lietuvoje. Dabartinio herbo pagrindinis motyvas – įtemptas lankas su strėle – buvo pasiūlytas mažeikiečio Jono Eglinsko dar 1968 metais sukurtame herbe, tačiau vėliau, 1970 m., buvo panaikintas dėl sovietmečio reikalavimų. Vis dėlto, atgavus nepriklausomybę, 1996 m. liepos 26 d. Lietuvos Prezidento dekretu Nr. 1008 šis herbas, kurio etalono autorius yra Raimondas Miknevičius, buvo oficialiai patvirtintas, sugrąžinant miestui simbolį, kuris įkūnija lanką kaip gynybos, o strėlę – kaip energijos simbolius.

 

2004 metais buvo išleistas kaip pašto ženklas. Nors konkreti išleidimo data ne visada yra lengvai prieinama visuose filatelijos šaltiniuose, užfiksuota, kad apie šio pašto ženklo pasirodymą rašyta vietinėje spaudoje, pavyzdžiui, laikraštyje „Santarvė“. Šis įvykis pabrėžė Mažeikių miesto svarbą ir jo unikalios heraldikos įamžinimą.

 

Maištinga Siela

Klaipėda. Klaipėdos heras: istorija, prasmė, reikšmė, kas pavaizduota, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Klaipėdos herbas yra ne tik miesto ir savivaldybės heraldinis atributas, bet ir gyvas ilgametės istorijos liudininkas, atspindintis uostamiesčio tapatybę ir raidą. Dabartinis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1992 m. liepos 1 d., tačiau jo motyvai siekia gilią praeitį. Raudoname skyde pavaizduoti trys auksiniai bokštai, stovintys ant auksinio laivo korpuso. Centrinis bokštas yra aukštesnis, trijų aukštų, su atvertomis durimis, o šoniniai – žemesni, karkasiniai, ant dantytų mūro sienų. Lauką puošia keturios auksinės penkiakampės žvaigždės, po vieną virš šoninių bokštų ir po vieną šonuose, o pats skydas yra vėlyvosios gotikos formos.

 

Klaipėdos herbo leitmotyvas, tapęs dabartinio herbo pagrindu, aptinkamas jau ant 1446 m. lapkričio 5 d. datuojamo klaipėdiečių laiško liubekiečiams, saugomo Liubeke. Šiame laiške rašoma apie audros metu nelaimę patyrusį laivavedį, kurio laivas buvo sudaužytas. Tačiau rasti dar senesni – 1409 m. miesto ir komtūro antspaudai. Išlikusiuose aprašuose užsimenama apie dvi spalvas – raudoną ir geltoną – ir tiksliai nurodomas jų naudojimas: „Miesto antspaudas yra raudoname fone, jame du laivo bakenai, tarp jų bokštas, apačioje laivo korpusas geltonos spalvos“. Šis antspaudas liudija, kad Klaipėda yra ne tik seniausias savivaldus miestas dabartinės Lietuvos teritorijoje, kuriam Liubeko teisės suteiktos dar 1257–1258 m., bet ir gali pasigirti seniausiu heraldiniu simboliu.

 

Klaipėdos herbo siužetas ir jo kilmė per ilgą laiką sulaukė įvairių interpretacijų. Heinrichas Neu, pirmasis išsamiai išanalizavęs Klaipėdos heraldiką, herbo siužetą siejo su miesto ir pilies gynybine sistema bei Klaipėdos laivyba. Jis teigė, kad centre pavaizduotas pilies vartų bokštas, o šonuose – du miesto įtvirtinimų bokštai, kurie, jo nuomone, panašūs į to meto Hanzos prekyboje naudoto laivo (kogo) abiejų galų gynybinius bokštus. H. Neu, matydamas antspaudo apačioje esantį bestiebį, neplaukiančio laivo korpusą, tvirtino, jog buvo siekiama pavaizduoti tik nebaigtą laivą, simbolizuojantį XIII a. Klaipėdos vizijas. Žvaigždutės, pasak jo, įprasmino dangaus skliautą ir siejamos su navigacija. Tuo tarpu Lietuvos heraldikos specialistas Edmundas Rimša visą antspaudo siužetą sieja su XIII a. antrosios pusės Klaipėdos pilies gynybine sistema, kuriai jis linkęs priskirti ir kovinį laivą su medinių konstrukcijų įtvirtinimais, ir žvaigždutes, simbolizuojančias pilies gynybą bei jos apsaugą naktį. Dabartinis herbo šablonas buvo sukurtas Klaipėdos dizaino centro (dizaineris Kęstutis Mickevičius) pagal seniausių išlikusių miesto antspaudų spaudų ikonografiją, perduotą Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centrui.

Šis pašto ženklas, išleistas 1993 m. lapkričio 20 d., yra ypač reikšmingas, nes tai buvo vienas pirmųjų pašto ženklų, išleistų su nauja Lietuvos valiuta – litais (tuo metu 100 centų = 1 litas). Klaipėdos herbo pavaizdavimas ant pašto ženklo šiuo istorijos momentu pabrėžė atgimusios Lietuvos nepriklausomybę ir jos miestų, įskaitant Klaipėdą, istorinę bei kultūrinę svarbą. Tai buvo ne tik filatelijos įvykis, bet ir svarbus simbolinis žingsnis, įamžinantis Klaipėdos herbo, kurio ištakos siekia net XIII a. pabaigą – XIV a. pradžią, istorinę vertę.

 

Maištinga Siela