Sveiki mielieji, šiandien noriu pristatyti nuostabią prancūzų komediją „Prakeikta pievelė“ (Gazon maudit). Tai dar vienas filmas matytas iš filmų festivalio „Baltic Pride 2010“. Primenu, kad jis vyko praėjusį savaitgalį. Labai džiaugiuosi, jog šiame festivalyje buvo ir vaidybinių filmų, vienas iš jų „Prakeikta pievelė“, nuostabi komedija, kuri pakerėjo visą salę. Tai senos statybos 1995 metų filmas, su puikiais aktoriais ir pikiu, saikingu, nelėkštu prancūzų humoru.
Filmas pilnas kontrastų, žmona įsimyli vieną dieną pas ją užsukusią lesbietę remontininkę, o vyras pradeda pavydėti žmonos lesbietei, galiausiai filme pavaizduotos tokios situacijos, kurios verčia iš kojų, vyro bandymas aiškintis su lesbiete, nežinomybė ar su ja reikia elgtis kaip su moterimi ar vyru, žmonos pretenzijos ir kerštas vyrui už neištikimybę. Dar kartą įsitikinau, kad be reikalo mes nemėgstame europietiško filmo – jis tiesiog nuostabiai vežantis! Komizmas nė iš tolo nepretenduoja į lėkštus amerikiečių juokelius, gal dėl to, kad kiekviena tauta turi savo identifikuotą komizmo charakterį. Prancūzai turi ypač savitą ir gerą. Galiausiai filmas pagauna tokį pagreitį, kada nesinori, kad jis baigtųsi, norisi jo vis daugiau ir daugiau. Filmo kulminacija laikyčiau situacijos apvertimą aukštyn kojom, kada lesbietė paprašo savo meilužės vyro, kad jis „užtaisytų“ jai vaiką, kadangi ji jau senstelėjusi ir vaikų vėliau negalėsianti turėti.
Filmo pabaiga taip pat netikėta, pasirodo, kad ir sutuoktinis pagaliau ilgai bėgiojęs paskui mylimos žmonos sijoną ir gelbėjęs ją nuo įžūlios lesbietės, galiausiai sutinka savo jaunikį. Sakyčiau filmas įkūnija tradicinės šeimos griūtį, revoliuciją, aišku, kai kas dėl to mirtinai apsiputotų. Ar iš tikrųjų ta šeima pradžioje turėjo susikurti, jei ji buvo jau nelaiminga? Visuomenė kone verčia rinktis tik tradicinę šeimą, kartu uždeda štampą ant kitos lytinės orientacijų žmonių, šie priversti kurti kitokią šeimą, bet kartu ir jos modelis netvirtas ir tampa nelaimingas. Tai gera aliuzija pamąstymui. Bet komedija ne tragikomedija, galiausiai kiekvienas atranda savo laimę ir niekas jos nesigėdija.
Kalbant trumpai apie vaidybą, man nei vyras, nei žmona nė iš tolo neprimena gėjaus ar lesbietės. Gal dėl to, kad jie iki tol ir nebuvo savęs atradę, tai jau režisūrinė meistrystė, nes tik viena įsibrovėlė lesbietė atlieka superinį vaidmenį, kuris primena griežtos ir vyriškos lesbietės įvaizdį. Pagarba filmui ir šiam festivaliui, padovanojusiam man nuostabias dvi valandas kino teatre.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą