Sveiki mielieji, šiandien noriu trumpai pristatyti ir pakomentuoti filmą „Dorianas Grėjus“. Šis filmas pastatytas pagal garsųjį airių rašytojo Oskaro Vaildo romaną „Doriano Grėjaus portretas“, su kuriuo tikriausiai daugelis esate susipažinę. Prisiklausiau apie naująją ekranizaciją įvairiausių nuomonių, bet sakau, geriau vieną kartą pamatyti ir pačiam įvertinti, nei šimtus kartų išgirsti. Man ekranizacija pasirodė gera, tikrai neprasta, kadangi puikiai atskleidė Doriano Grėjaus laikmetį. Aišku, knyga turi savo prieskonius, Vaildo stilius pilnas estetikos ir gracijos, filmas iš dalies yra knygos interpretacija, jam reikėjo atrasti visai kitokį saviraiškos estetizmą. Visgi šį filmą pavadinčiau sėkmingu, nors ir vėl tenka pripažinti, kad knyga yra geresnis variantas, gal dėl to, kad mes trokštame autentiškų ir panašių potyrių, galbūt.
„Dorianas Grėjus“ man iškart savo statistika ir režisūra priminė jau kino ekranus prasijojęs „Šerlohas Holmsas“. Panašus laikmetis, stilius ir spalvos. Žiūrint „Dorianą Grėjų“, na, nežinau, neįmanoma tikriausiai jokiam matančiajam apakti, kad nekristų pagrindinio vaidmens atlikėjo Ben‘o Barnes grožis. Pastarąjam buvo patikėta sukurti neeilinį vaidmenį. Keista, nes iki tol jis atlikdavo labai nežymius vaidmenis, todėl beveik net neabejoju, kad šiam vaidmeniui jis buvo parinktas vien dėl savo tinkamos „Dorianiškos“ išvaizdos, o visą kitą, turiu galvoje, aktorinį meistriškumą ir vaidybos detales, su juo nudirbo pats režisierius. Sakyčiau, neblogas karjeros šuolis šiam jaunuoliui. Ir visgi, vadumo, mano nuomone, jam baisiai gerai tiko ir jis neblogai atskleidė Doriano Grėjaus dvasią. Ne viskas auksas, kas auksu žiba, kartais graži išorė slepią supuvusią sielą, teigia filmas. Kokią baigią paslaptį slepia Dorianas Grėjus? Kodėl jis staiga nustojo senti ir pasilieka amžinai dvidešimtmečiu? Ar po jo oda kas nors slypi?
Filmas kraupokas, galbūt labiau sumistifikuotas, nei iš pažiūros atrodo knygoje, čia neapsieita ir be specialiųjų kino efektų, bet jie, mano galva, tikrai nemaišo, atvirkščiai, atskleidžia filmo pagrindinę esmę: grožis ir jaunystė prieš laiko tėkmę. Nesiruošiu pasakoti viso siužeto, jį galite „pasigoglinti“. Bet man dar labai įstrigo ir tai, kad „Obuolys“ pasidarė su šiuo į Lietuvos kino teatrus atžygiavusiu filmu neblogą komerciją. Perleido Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretą“, jo labai pasigendu knygynuose. Tik labai bijau, kad knygą bus išvertęs koks nors neprofesionalas ir visas autentiškas Vaildo stilius bus šluote nušluotas. O knygą norėčiau įsigyti, prisipažinsiu, pirmą kartą „Obuolio“ leidykla mane sukompromitavo.
Filmas tikrai nepabosta, geras įsijautimas garantuotas, kad nenorėsite per filmą net atsistoti ir nueiti į tualetą, kentėsite iki paskutinės sekundės. Žodžiu, rekomenduoju, rekomenduoju, rekomenduoju!
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą