2010 m. gegužės 1 d., šeštadienis

Eilinę dieną Rojuje

Sveiki mielieji, ilgai laukti nereikėjo, dar viena pasaulinė katastrofa prieš mūsų akis. Atrodo tokia nutolusi ir tokia neaktuali mums lietuviams, kad ji praeina tik pro mūsų laikraščių antraštes kaip eilinis įvykis, tačiau tai tikrai nėra eilinis įvykis, kadangi labai nukentėjo gamta. Matyt, ji jau persisotinusi kančios. Aš, pasisakantis už ekologiją, negaliu taip ramiai į visa tai žiūrėti, todėl nutariau brūkštelti porą žodelių apie Meksikos įlankoje įsiliejusią naftą, kuri šiaip jau priskiriama prie vienų didžiausių gamtinių katastrofų.

Net nežinau ar beįmanoma atstatyti jūrą tokią, kokia ji buvo prieš išsiliejimą, mat, mes žmonės, čiulpdami naftą iš žemės visiškai kartais pamirštame aplinką, gamtą, augaliją, gyvūniją. Sakysite ir vėl kaip koks pastorius Donelaitis pilu savo nepaliaujamą didaktiką, tačiau aš nesu pastorius, nereikia man pamokslauti, esu paprastas žmogelis, kuriam pikta, kad dėl žmogaus savanaudiškų tikslų turi kentėti visa Žemė! Jūs bent įsivaizduojate, kiek naftos ištryško į atvirą jūrą nugriuvus platformai? 5000 tūkstančių barelių per parą, pabandykite pagalvoti kiek tai galėtų būti. Ekologinė katastrofa dėl žmonių veiklos, nors kitą vertus nemažai žmonių vis šiepia man dantis ir sako: tai ką naftos tau nereikia? Nevažiuoji automobiliu, autobusu? Atsakymas vienareikšmiškas, važiuoju ir naudojuosi tuo, ką teikia žmonija, bet jau niekam nepaslaptins, kad jau seniai galime gaminti naują transportų kartą, kuriai visiškai nereikia degalų, tačiau pasaulio galingieji, kurie minta nafta, tyčia neleidžia ir stabdo naujos eros atėjimui, kadangi nafta jiems yra naudinga! Tai bent žinote, kiek jie pastangų ir pinigų deda į tai, kad mūsų technika neišeitų iš naftos amžiaus? Nepatikėsite ką gali pinigai! O štai sulaukėme „ta proga“ ir katastrofinės nelaimės, naftos dėmė tokia didelė, kad tikriausiai jau matoma iš kosmoso giedrą dieną, net baisu pagalvoti, kokia žala padaryta, net neabejojama, kad tai pakenks šimtams tūkstančių rūšių gyvūnams. Žuvys ir visa gyvūnija jau sprunka iš Meksikos įlankos, „ta proga“ meksikiečiai ir žvejybos pramonė bus visiškai parklupdyta, juk populiariausias maistas trečiosiose šalyse tebėra žuvis, ją valgo kas penktas pasaulio gyventojas, o štai tokia gausi tauta kaip meksikiečiai, bus tiesiog priversta smarkiai bankrutuoti, ieškoti naujų kvotų (jei jų liks) arba dar blogiau – badauti.

Prezidentas Obama jau ėmėsi visų reikalingiausių priemonių valyti jūrą, su adata jau bado ministrus, kurie imtųsi veiklos, kad ateityje neįvyktų nieko panašaus. Kol kas man ta jų kova panaši į posakį „pasišikai ir tapšnok“ nei kvapo, nei paliktos krūvelės plika ranka taip nepaimsi, gamta jau geria mūsų krūvelę kiekvieną akimirką. Šimtai laivų sukiojasi apie plintančią dėmę, gelbėjami paukščiai ir kita gyvybę, bet dar gražiausia, jog kažkas sumanė dar tą dėmę padegti. Liepsnojanti jūra! Ar tai ne apokalipsės ženklai? O šiaip dar priedu Dievulis pasiuntė didelį vėją ir prastą orą, todėl žmogus prieš savo reikaliuką visiškai tampa bejėgiai, net neabejoju, jog tai prilygsta nemenkam Černobylio sprogimui, tačiau kiek įmanoma bus slepiami tikrieji katastrofos padariniai ir tie patys suinteresuotieji tai daryti bus naftos pramonės magnatai.

Mano nuomone, ši katastrofa tik įrodo, jog pasaulį valdo pulkelis žmogelių, o mes tik linksmai apie pasaulį galime sužinoti tik iš spalvotojų ekranų, o padėti ir keisti pasaulio koncepciją gerąja linkme negalime, bent jau radikaliai. Skaudu ir pikta, jog niekas nepriklauso nuo daugumos, madą ir valdžią diktuoja kiti. Ak, kaip lengva pridalyti katastrofų, bet kaip jas sunku likviduoti. Ir kiek tai tęsis? Gaila, kad patys gyvūnai ir augalai negali prabilti ir papasakoti apie tikrąją Pasaulio padėtį, nes tik jie žino, kokia ši padėtis yra iš tikrųjų. Na, kol nafta teka, mes galime tik pasimėgauti gražiu ir tobulu pasaulio nebent filmuose apie ateitį.

Kartais net man trūksta optimizmo.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą