Filmas: "Kartu iki pasaulio pabaigos" / "Seeking a Friend for the End of the World"

Sveiki visi,

Ta proga, kad šiandien Pasaulio kaip ir Pabaiga, nusprendžiau pažiūrėti kino juostą „Kartu iki pasaulio pabaigos“ (Seeking a Friend for the End of the World) (2012 m.). Na, šio filmo laukiau jau senokai dėl žaviosios Keiros Knightley, nes paskutiniuoju metu seku jos karjerą ir pažiūrėjau beveik visus jos naujausius darbus ir laukiu Anos Kareninos. Apskritai Keira yra bene labiausiai dirbanti kino aktorė, kurios darbai pasirodo kasmet vidutiniškai po 2 – 3 filmus. Taigi, kasmet yra kažką pamatyti. Na, ir žinoma, „Ieškokit gudručio“ žvaigždė Steve Carell šįkart toli gražu nėra labai linksmas, veikiau, melancholiškai nusivylęs gyvenimu. Apskritai „Kartu iki pasaulio pabaigos“ dvelkia ne tiek apokalipsės kvapais – ji labiau tik bendras fonas ir dalį filmo herojai labiau išgyvena ne pasaulio pabaigą, kiek blaškosi norėdami pamatyti savo artimuosius, žinodami ir nujausdami, kad jiems keliauti niekur nebereikia, nes jie atrado vienas kitą...

Šiaip iš filmo tikėjausi kur kas daugiau. Siužetas pasirodė (išmetus faktą, kad artėja asteroidas – tokių filmų yra visokiausių) šiek tiek skurdokas – apie meilę kelionėje praktiškai į niekur, nes personažai troškę atsidurti kitur, galiausiai vis tiek pasirenka vienas kitą – „labai netikėta“. Trūko kažkokios mistikos, ar jausenos, kad viskas keista, kaip pvz. filme apie klonuotus žmones „Nepalik manęs“ (2010 m.), trūko ir tam tikros vidinės įtampos, po akivaizdžios herojų melancholijos pasigedau dvasinės ir įtikinamesnės įtampos, buvo per daug nusivažiuota į bereikalingus romantinius, nepabijosiu šio žodžio, papezėjimus. Pirmoji filmo dalis vėrėsi kaip komedija su liūdno vaizdo riterio veideliu, persiritus į kitą filmo dalį, tapo romantinė juosta su skurdžiomis dramos priemaišomis. Na, ir žinoma, kamuoja tik vienas klausimas – ar tikrai viskas taip ir pasibaigs, negi iš tikrųjų asteroidas atsitrenks į žemę ir šitaip pasibaigs herojų likimas? Finalas gal ne toks nenuspėjamas kaip Von Treiro įtemtoji drama „Melancholija“, tačiau finalas panašus, tik be vizualinių efektų ir pakankamai melodramatiškas.

Man žiūrėjosi pakankamai lengvai, nieko per daug ypatingo šiame filme neįžvelgiau, tačiau praleidau laiką, pamačiau Keirą su nauja šukuosena, kai kada sukikendavau – lengvas pusgaminis lengvam ir neįpareigojančiam įtampos vakarui ar popietei lovoje.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela