Labas rytas ir kitas sąstingis

Sveiki,

Nemėgstu rytmečių. Kava, dulkių siurblys, neplauti indai, kurie rėkia iš visų pakampių – suplauk, suplauk, suplauk! Kūnas tarsi sulaužyta liniuotė pamažu klijuojasi į lankstų žilvitį. Įkišti krautis telefonai alsuoja padalomis dienos ritmui ir būsimiems pokalbiams, tylios vinilinės plokštelės ilgisi patefono adatėlės, pro plytas tekanti saulė, skersas ir nusikryžiavęs liepos šešėlis per langą braunasi į kambarį. Prakaitu ir miegu pridusęs chalatas ir kriokiantis kaimynų vaikas už sienos. Ar galima visa tai mylėti ir mėgti? Aišku. O kodėl gi ne?

„Galima, galima savo gyvenimą sukt atgal ratu...“ Ir net jeigu tas paros metas yra rytas. Ir net jeigu tas rytas, kai atvėsta dulkių siurblys po darbo ir indai dar varvantys kvepia plovikliu ir šešėlis linkdamas sutirpsta lyg žvakė.

Jūsų Maištinga Siela