Filmas: "Dievai ir monstrai" / "Gods and Monsters"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu trumpai, kaip visada, pakomentuoti kino filmą „Dievai ir monstrai“ (angl. Gods and Monsters) (1998). Na, tikriausiai daugelis kinomanų yra susidūrę su režisieriumi Bill Condon, kuris žinomas kaip „Kinsey“, „Svajonių merginos“ ir „Brėkštanti aušra. 2 dalis“ kūrėjas. Filmas „Dievai ir monstrai“ yra laikomas vienas sėkmingiausių jo darbų, apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias adaptuotas scenarijus, o aktoriai Ian McKellen ir jau šviesios atminties Lynn Redgrave buvo nominuoti už savo vaidmenis šioje juostoje.

Kiek filmas yra šiandien įdomus ir aktualus – sunku pasakyti, tačiau biografinis žanras su savotiškomis interpretacijomis išties gali sužavėti. Filmas nei šokiruoja, nei atskleidžia kažko nematyto ar negirdėto, nėra čia ir akis žlibinančios erotikos, bet paveikumo visgi esama nemažai. Dialogai – ant viso šito „sėdi“ visas filmas. Subtilūs, kone britiški dialogai, su įvairiomis potekstėmis, nors retsykiais, kalbant apie homoerotikos derinius, pokalbiai tampa vaikiškai naivūs – ypač jaunojo sodininko pozicija. Kalbant apie jaunojo kominio aktoriaus Brenden Faser pasirodymą tokiame solidžiame filme, galiu pasakyti, kad nepaisant jo fizinių duomenų ir slaptos jo istorijos ir žaizdos apie potyrius Korėjos kare, jo būvimas filme buvo pats silpniausias iš trijulės. Ne visada jo vaidyba ar charakterio vaizdavimas mane įtikindavo.

Filmas išties geras. Apie režisierių, kuris sukūrė legendinius senuosius filmus apie Frankeinšteiną. Tiesa, koks pats režisierius buvo tais metais, kai buvo kuriami jo garsiausi kūriniai – nežinoma, nemanau, kad adaptuotas scenarijus leidžia daug ką spręsti ir apie paskutinius James Whale gyvenimo metus, apie tikruosius monstrus, sukurtus senatvinės, vienatvės, depresijos, ligos ir psichotropinių vaistų poveikio. Nepasakyčiau, kad filmas mane kažkuo labai nustebino ar nudžiugino. Taip, filmas geras, yra nemažai jame gerų dalykų, bet tikriausiai išlepau ir norėjosi kažko kitko ir tie vidiniai subtilūs monstrai pasirodė pernelyg simboliniai, nei tie, kurie iš tikrųjų, kaip pagal scenarijų, regis, turėjo būti, suėsdami žmogaus asmenybę iki pamatų. Gurmanams, manau, filmas vis tiek turėtų patikti, bet man „Kinsey“ biografija buvo kur kas įdomesnė ir kaip filmas atrodė stipresnis.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 74/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela