Sveiki, skaitytojai,
Paskutiniu metu beveik
nebežiūriu serialų ir, štai, netikėtai perskaičiau recenziją savaitraštyje
„Literatūra ir menas“ apie serialą „Looking“ (2014-2015),
kurį siūloma versti kaip „Laukimas“
arba „Žiūrėjimas“ – labiau būčiau
linkęs sutikti su pirmu variantu. Tiesą sakant, paskutiniu metu pradėjau
žiūrėti daug LGBT tematikos filmų, „Kino pavasaris“ bus prie šio prisidėjęs
irgi, todėl nutariau pažiūrėti šį mini serialą, kol dar esu „ant bangos“ ir nepersisotinau
šia tematika.
Serialas „Looking“ iš
tikrųjų primena 2000-2005 metais amerikiečių serialą „Queer as Folk“, kurį
surijau prieš gerus penkerius ar šešerius metus ir tiek pat laiko nebežiūrėjau
jokio šia tema serialo. Tiesą sakant, tokių projektų nė nebuvo kurta, taip,
pavieniuose serialuose vis populiariau įvesti kokią nors homoseksualią
siužetinę liniją, kuri dažniau pasiteisina kaip skirtingos sluoksniuotos
visuomenės peizažas ir, ko čia slėpti, reitingams pakelti. Panašiu kelių ėjo
tokie serialai kaip „Ozas“ ar „Begėdis“, „Sostų karai“, „Amerikietiška siaubo
istorija“ ir pan., net Lotynų Amerikos muilo operose jau tai tampa norma, jei
ne kliše. Dabarties patys „kiečiausi“ ir populiariausi serialai nebeapsieina be
LGBT siužetinių štrichų.
„Looking“ išsiskiria
tuo, kad visas serialas apie gėjus ir jis skirtas, drąsu sakyti, bet pažiūrėjus
pirmą sezoną, akivaizdu, kad daugiau homoseksualių žiūrovų rinkai, nors jis
gali pasirodyti visai įdomus ir kitiems. Pažiūrėjau pirmąjį sezoną, kurį sudaro
viso labo 8 serijos, nesiekiančios nė 30 minučių, bet to tikriausiai užteko,
kad susidraugaučiau ir priprasčiau prie trijų San Franciske gyvenančių draugų
Patriko, Augustino ir Domo gyvenimo tėkmės, buities ir santykių problematikos. Antrasis
sezonas jau pailgėjo iki 10 serijų, tačiau po jo amerikiečių kanalas HBO
pranešė, kad serialo kūrimas ties šiuo sezonu ir sustos, nebebus pratęstas. Nors
serialo reitingai nuo 330 tūkstančių išaugo iki 2 milijonų žiūrovų, visgi
kanalas nebesutiko pratęsti. HBO apskritai serialų milžinas, kurio kiti, gal
kiek ambicingesni projektai sulaukia kur kas didesnio dėmesio.
Taigi šis serialas apie
tris draugus kartu ir kiekvieną atskirai su savo „meilėmis seilėmis“, darbais,
rūpesčiais. Net nežinau, man asmeniškai, norom nenorom vis tiek lyginasi su „Queer
as Folk“, tik šis serialas galbūt labiau solidesnis, paprastesnis, jame mažiau
sluoksnių. „Looking“ jau nebegvildena taip akivaizdžiai tėvų ir gėjų vaikų „susitaikymo“
temos, AIDS, viešumos ir kitų dalykų, kurie Amerikos visuomenėje per kelis
dešimtmečius gerokai pakito ir homoseksualų gyvenimas tapo toks įprastas, kaip
ir heteroseksualų. Ypač San Franciske, kuris pagarsėjęs kaip vienas
liberaliausių ir atviriausių homoseksualų miestų pasaulyje. Čia herojai eina į
darbus, kalbasi su šefais, lankosi darbo metu pažinčių svetainėse, flirtuoja,
bučiuojasi gatvėse ir daro viską, ką daro heteroseksualai gyvenime,
nesibaimindami gauti „į dūdą“. Toji kova už būvį, pripažinimą, paradų eisena
liko kažkur praeityje ir, atrodo, kad pasaulis pasikeitė ir visuomenė kažkaip
išsilygino ir niekas nuo to nenukentėjo nei finansiškai, nei morališkai. Atmosfera
tiesiog tapo normali homoseksualams, kas žino, gal šiek tiek seriale idealizuojama,
bet turint galvoje San Francisko lygį ir atskirus LGBT kvartalus, rajonus,
nieko nuostabaus čia lyg ir nevaizduojama.
Kas už to lieka, kai
LGBT žmonės pagaliau išsikovoja sau vietą po saule? Ogi nieko. Niekas vaikų iš
gatvės negrobė, niekas nieko neišprievartavo, o nugrimzdo tik asmeninių
problemų lygy: ištikimybės periferijos, santykių ir atsidavimo klausimai, noras
prisirišti, atsikratyti vienatvės, priklausomybė narkotikams ir t. t. – žodžiu,
viskas, kas aktualu ir heteronormatyvioje visuomenėje.
Pažiūrėjus keletą
serijų, tampa akivaizdu, kad pagrindinis šio serialo žmogus visgi yra Patrikas,
kurį vaidino „Normali širdis“, „Ledo šalis“, „Amerikiečių snaiperis“ filmuose bei
kurį laiko buvo serialo „Choras“ žvaigždė Jonathan Groff. Iš pažiūros labai
simpatiškas, ramus ir patrauklus Patrikas turi vieną ydą – jis žūtbūt trokšta
susirasti partnerį, todėl nuolat persistengia, norėdamas atrodyti geresnis ir
nuolankesnis, nei yra iš tikrųjų, kol galiausiai neatsiduria tarp lotynų
amerikiečio Ričio ir savo šefo Kevino. Savotiškas meilės trikampis, įrėmintas
homoseksualų vertybių ir moralių lūžiais bei lipdiniais.
Pagrindiniai serialo personažai. (iš kair. Augustinas, Patrikas ir Domas).
Aktoriai serialo pristatymo šventėje.
Kadras iš serialo.
Kadras iš serialo.
Aktorius Jonathan Groff, suvaidinęs Patriką.
Aktorius Murray Bartlett, suvaidinęs Domą.
Aktorius Murray
Bartlett suvaidino Domą – vidutinio amžiaus vyruką, kuris dar vadinamas „dude“.
Jis tarsi atstovauja tai vidutinei kartai, kurie dažniausiai patys turi vaikų,
tačiau yra pakankamai susitupėję, žino, ko nori iš gyvenimo, tačiau ne visada
likimas jiems nutiesia teisingus sprendimus, partnerius ir žmones. Jo
personažas gal mažiausiai homoerotiškas, nes jis neretai šalia savo moters
Doris, kuri palaiko jo gyvenimo pasirinkimus, nepaisant, kokie jie bebūtų. Jis
atidaro restorano verslą, susipažįsta su vyresniu floristu, bet jaučiasi
kažkoks pasimetęs tarp kartų ir ne visada pripažintas.
Aktorius Frankie J.
Alvarez sukūrė Augustino vaidmenį – patį maištingiausią ir „manieringiausią“ iš
visos trijulės vyrukų. Jis jau turi partnerį, su kuriuo gyvena ir palaiko gana
liberalius santykius, jie nesibodija susirasti seksui trečio partnerio,
pašniokšti narkotikų ar patraukti „žolytės“ – viską, ką retkarčiais daro ir
heteroseksualios poros, tačiau serialui einant į priekį, darosi aišku, kad jų
liberalūs santykiai tėra tik idilė ir jie balansuoja ant skyrybų slenksčio,
todėl vyksta staigi žmogaus profesinė ir meilės krizė, kuri tikriausiai dar
labiau bus atskleista antrajame sezone.
Taigi apie šiuos tris
vyrukus sukasi visas „Looking“ pasaulis, kuris iš esmės niekuo nesiskiria nuo
heteroseksualios visuomenės – tos pačios problemos, tos pačios krizės, tie
patys atradimai. Tai kam tada verta žiūrėti šį serialą, jeigu viskas tas pats
per tą patį? Gal dėl to, kad praplėstume šio pasaulio įvairiapusiškumo
suvokimą. Mums labai patogu ir saugu sudėlioti viską į lentynas ir atsikratyti,
nemėgti, nekęsti, tai, kas ne lentynėlėse, tačiau nepriklausomai nuo mūsų
požiūrio, nuostatų ir kitų įsitikinimų, egzistuoja visai kitos ribos, atėjusios
iš to paties gamtos fondo, o jeigu norite, iš to paties Dievo, patinka tai, ar
ne – tai egzistuoja be mūsų pačių pritarimo ir netgi arčiau negu įsivaizduojame.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą