Spektaklis: "Altorių šešėly" (rež. Ramūnas Kaubrys)

Sveiki,

Šįkart noriu trumpai brūkštelti apie matytą šokių spektaklį Altorių šešėly, kurį statė Ramūnas Kaubrys, to paties režisieriaus neseniai teko pamatyti Adata. Taip jau nutiko, kad retai pamatau kokį spektaklį, o ką jau kalbėti apie šokių spektaklį ir dar pagal garsųjį Vinco Mykolaičio-Putino romaną Altorių šešėly, kurį kažkada skaičiau ir „zubrinau“ mokyklos suole.

Šiaip esu girdėjęs, kad autorius yra uždraudęs bet kokias Altorių šešėlio ekranizacijas ir teatrines formas, tikriausiai iki šiol ir neturime Altorių šešėly filmo – mokiniams sunkiau, tenka skaityti visą kūrinį, bet nuo to juk tik geriau pačiam V. M. Putinui ir jo atminimui. Labai knietėjo pamatyti R. Kaubrio statymą, juolab kad buvau girdėjęs pačius geriausius atsiliepimus. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad spektaklis bus būtent toks, kokį teko regėti.

Pirmosios spektaklio scenos, įvilkimas į sutaną tiesiog nepakartojamas, o šokio plastika, mistinis apšvietimas, klasikinė muzika kūrė apskritai misterinio šokio įspūdį, kažkokią sąmoningą pasirinkimo ir apsisprendimo metafizinį veikėjo būvį, o vyrų pasirodymas su juodomis sutanomis, manding, priminė tuos vidurio Azijos tautinius stepių klajoklių šokius. Sakyčiau, tas pirmasis įspūdis ir buvo stipriausias, vėliau režisierius pereina prie siužetinių romano linijų – Liucės ir Liudo susitikimas, na, o vėliau ir visa drama tarp kūrybos ir meilės, tarp pasišventimo ir kūniško geidulio. Gal šiek tiek išsigandau, kad Liucė vienu metu vaizduojama išvis kaip paleistuvė, romane kažkaip to nebuvau užtvirtinęs, tačiau tai tik tokie pasirinkimo štrichai, kodėl gi ne.

Man teko galimybė pamatyti būtent Manto Černecko sąstatą ir galiu pasakyti, kad labai patiko, būtų įdomu „užmesti akį“ ir į Aurelijaus Liškausko pasirodymą. Visgi šalia esantis mano kolega mažai ką suprato iš šokio statymo, neįskaitė ir „kančių tarės“, kuria nusinuodija Liucė simbolikos, o ką jau sakyti apie jos vaiko – pliušinio žaisliuko tampymą. Visgi spektaklis nors ir šokio, ir reginio kūrinys, reikia šiokių tokių pastangų skaityti ir simbolius, kas vyksta su veikėjais, kaip keičiasi epocha, santykis, apsisprendimai ir kiti dalykai. Jeigu esate skaitę romaną, tai padaryti nėra sudėtinga.

Šiaip džiaugiuosi pamatęs šį spektaklį. Įdomi interpretacija, gestai, simboliai ir perteikimo pasirinkimas. Drama buvo, buvo ir judesys, ir žinia publikai.

Jūsų Maištinga Siela