2016 m. vasario 7 d., sekmadienis

Filmas: "Nežinomos šalies žvėrys" / "Beasts of No Nation"




Sveiki, skaitytojai,

Visi tie vaidybiniai filmai, kurie vaizduoja trečiosiose šalyse vaikus, kurie įsivelia į karus, o jų rankose laikomi ginklai tampa šaltu prakaitu menkai ką mačiusiems žiūrovams. Tokių filmų vis atsiranda ir atsiranda, ar tai būtų Lotynų Amerikos lūšnynų istorijos, pvz., „Dievo miestas“ ar tas pats „Nekalti balsai“, ar tai būtų Afrikos tematika. Šįkart filmas „Nežinomos šalies žvėrys“ (angl. Beasts of no nation) (2015) taip pat šiurpina sunkiai mūsų ramiems protams suvokiama realybe. Tai istorija, kuri nutiko Ganoje, filmas pastatytas pagal romaną, nemažai autentiškumo galima užčiuopti, kada susipriešinusių įsitikinimų ir politikų sankryžoje netikram karo dievui meldžiasi vaikai. 

Tiesą sakant, taip ir neaišku, ar tie maištininkai vaikai, kurie šlavė ir skerdė miestus, yra nepakaltinami sadistai, ar jie patys yra aukos, kaip ir nuo jų rankų mirštantieji. Išties sunkus, klampus, politiškai masyvus filmas, kuriame nemažai karo smurto, trypiamos vaikystės. Nuo pat pirmųjų kadrų filmas transliuoja įdomias idėjas, kurios tampa iškreipto pasaulio matymo simboliais – vaikai nešiojasi nuplėšto televizoriaus rėmą ir rodo savo pasaulio filmus, beregint jie tampa patys karo zonos aukomis, personažais sunkaus ir alinančio gyvenimo, kuriam išlikti reikia pamiršti ankstesnį savo gyvenimą. Sunku patikėti, kuo taps tie vaikai, lakstantys po kiemą ir kaip visa tai gerai realizuoja režisierius – sunkūs, nepataikaujantys ir gerai apgalvoti kadrai, puiki nematytų ir neregėtų aktorių vaidyba, kuri tokia užtikrinta, kad sunku nepatikėti, o sunkiai suvokiamo smurto apsuptyje vaikai tampa dresiruojami šunyčiais, besąlygiškai tapti mirtininkais. Tokio masto politinėje maištininkų programoje atsiduria jaunasis Agu, kuriam vis pavyksta praslysti ir prisikasti iki vado malonių, tačiau jo širdyje jau gyvena abejonės dėl to, kas dedasi aplinkui. 

Viena didelė ir graži mintis šio gero filmo kontekste išsakyta važiuojant visureigiu, tratančių ginkluotų jaunuolių – gal iš tikrųjų vienintelė galimybė nebekariauti yra tiesiog mirti. Žudynės be pasirinkimo, o gal su pasirinkimu? Sunku nuspręsti, tai nenusprendžiama, tai lieka tik Dievo sąžinės reikalu? Filmas, po kurio galite sunkiau užmigti, bet vertas akies.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą