Sveiki,
Artėjant į Lietuvos kino
teatrus siaubo filmui „Anabelė 2“, nusprendžiau neatsilikti nuo pasaulio ir
pažiūrėti pirmąją šios velniai žino, kiek turėsiančios tęsinių siaubo seriją – „Anabelė“ (angl. Annabelle) (2014). Filmas „išplaukęs“ iš vykusio „Išvarymo“
projekto, tačiau pasaulio taip ir nesudominęs, kadangi tam yra visai pragrįstų
priežasčių.
Pradėkime nuo to, kad
pasakojimas apie apsėstą lėlę išties turėtų žavėti ir bauginti – fantazijai išsilieti
per kraštus yra vietos iki valios, tačiau filmo kūrėjai taip taupiai viską
atliko, kad galutinis rezultatas labai prastas. Visų pirma, siužetas labai
nevykusiai išvystytas – jauna šeima laukiasi kūdikio, ima dekoruoti būsimo
vaiko kambarį senomis lėlėmis ir... Palaukite, jauna šeima? Šalti santykiai? Nuolat
dirbantis vyras? Abejonių ir intuicijos apnikusi bejėgė nėščioji? Fe! Visa
atmosfera, nuo personažų pasirinkimo iki įvykių vystymo byloja, kad filmas
nuobodus per visą pilvą ir nė per nago juodymo neprilygsta panašaus tipažo R.
Polanskio išties puikiam siaubui „Rozmari kūdikis“. Tiesiog apgailėtina ir pati
režisūra, kadangi ji grįsta šaltu abejingumu tiek žiūrovui, tiek tarp pačių
veikėjų. Noras sukurti mistifikuotą atmosferą iš esmės sukūrė bejausmį ir šaltą
santykių kokteilį ir netikrovišką kasdieninį veikėjų gyvenimą, tiesą sakant,
scenų režisūra grįsta klišėmis, todėl tokia bejausmė ir iš pagrindų
neįtikėtinai banali.
Siaubas? Seni tie patys
triukai, prastame scenarijuje leidžia tik tingiai nuobodžiauti, o kai kada
piktintis, kodėl po „Išvarymo“ kūrėjai į „Anabelę“ pasižiūrėjo pro pirštus ir
sudėjo viską, ką dažniausiai turi apgailėtinai silpni ir nuobodūs siaubo
filmai. Nerekomenduoju.
Mano
įvertinimas: 2/10
Kritikų vidurkis: 37/100
IMDb: 5.4
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą