Kelionė: Lichtenšteinas, sostinė Vaducas (įspūdžiai, komentarai)

 

Sveiki,

 

Prisimenu savo vasaros klajones po Europą ir šįkart nutariau pasidalyti kuklia pusdienio kelione į Lichtenšteiną arba, kitaip sakant, Lichtenšteino kunigaikštystę, jos sostinę Vaducą. Tai buvo kelionė į Italiją su užsukimu į šią vieną iš mažiausių pasaulyje nykštukinių šalių, apie kurią beveik nieko nežinojau, nors jos istorija sena ir turtinga. Lichtenšteinas šiemet Paryžiuje per Olimpines žaidynes atsiuntė tik vieną savo atstovą. Taip, tai nėra sporto šalis, tačiau kuo Lichtenšteinas įdomus ir patrauklus? Pabandysiu trumpai ir kukliai apsakyti savo įspūdžius, pasidalyti asmeninių nuotraukų albumu.

 

Vaduce buvau tik pusdienį, spėjau pasivaikščioti, užkąsti ir atsigerti kavos, pasivažinėti turistiniu traukinu, kuriame (neįtikėtina!), bet galite per ausines nusistatyti lietuvių kalbą ir apkeliauti žymiausiais Vaduco keliais. Aišku, apie šalį ir pačią sostinę susidariau tik grynai turistinį įspūdį, negaliu komentuoti labai jau išmaniai.

 

Lichtenšteine jau gyventa 5 tūkstančius metų prieš mūsų erą, aptinkami bronzos amžiaus archeologiniai radiniai, tačiau vietovės labiau ir sėsliau apgyvendintos Romos imperijoje. Kai Romos imperija žlugo, kraštą valdė grafai, vėliau šalį iš kelių sujungtų žemių pavadino Litchtenšteinu, tai nutiko 1719 metais, bet kaip šalis tokiu pavadinimu nepriklausomybę paskelbė tik 1806 m. liepos 12 dieną. Šalies valdymo forma – konstitucinė monarchija ir kunigaikštis Hansas Adamas II yra labai svarbi šalies figūra, gyvenantis virš Vaduco, ant uolų pastatytoje pilyje. Toji pilis matosi iš Vaduco beveik iš visų pusių ir primena Drakulos pilį. Lichtenšteine šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 40 tūkstančių nuolatinių gyventojų, o pačioje sostinėje – 5600 gyventojų. Išties tai mažas, bet itin sutvarkytas miestukas, svarbiausias mikro šalies centras, bet dar toli gražu nedidžiausias miestas. Pats Vaducas rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1150 metais.

 

Į patį Vaducą taip lengvai nepateksi, teko važiuoti per Šveicariją magistraliniu ir vingiuotu keliu. Visgi Lichtenšteinas kalnų valstybė ir todėl labai apribota ūkinė veikla, kuri daugiausiai remiasi tuo, jog čia auginami sezoniniai vaisiai ir daržovės, bet labiausiai vynuogės. Važiuojant traukinuku per sostinę to pamatyti neįmanoma, Vaducas tiesiog apjuostas ištisais vynuogynais ir karščiausiomis dienomis nebūna nepakeliamai karšta, nes tai aukštumos. Oras buvo malonus, vasaromis Vaducoje nuo +20C ir siekia iki +28C, žiemą reikalai prastesni, nes gyventojams šaltoka +15C. Sostinėje dievinamas futbolas, vietiniai jį mėgsta žaisti ir tai matėsi iš įrengtų sporto stadionų, tačiau apie didesnius tarptautinius pasiekimus, deja, nesu girdėjęs.

 

Vaduce labai tvarkinga ir gražu. Centras grįstas tokiomis geltomis plytomis, todėl saulėtą dieną atrodo miestas labai šviesus ir puikus. Matosi, jog išvystytas turizmas, tokiame nedideliame miestuke yra iš ko rinktis, kur pavalgyti ledų, atsigerti kavos, užkąsti, atsigerti vyno. Yra bažnyčių, sutvarkytas modernus informacinis centras, įrengta patrauklių ir inovatyvių muziejų, tačiau jiems jau neturėjau laiko. Tiesiogine to žodžio prasme Vaducas yra paminklų, lentelių miestas, nes kur tik eisi, visur pamatysi skulptūras! Tą matysite ir mano nuotraukų reportaže.

 

Iš esmės miestas, nors turi tik 6 tūkstančius gyventojų, jis labai gyvas, tačiau matosi, jog judriausi čia yra atvažiavę šveicarai ir turistai iš toliau. Lichtenšteine kalbama vokiškai, (tačiau aptarnavimo srityje puikiai susikalbėsite angliškai), Vaducas šliejasi netoli vokiškos Šveicarijos pusės, todėl kalba, kultūra ir ekonomika labai suvienodėjusi. Šalis naudoja Šveicarijos franką, bet, kaip ir įprasta civilizuotoje Europos šalyje, visur galima atsiskaityti eurais kortele, kai kur priima ir grynaisiais eurais, bet tenka pabrėžti, kad Vaduce (o tikriausiai ir visoje šalyje) viskas gana brangu. Paprastas ir niekuo neypatingas magnetukas ant šaldytuvo kainavo 10 eurų, o ką šnekėti apie kokius nors rimtesnius suvenyrus? Kai kada bevaikštant man priminė, nepatikėsite, bet šiek tiek Palangą, Basanavičiaus gatvę rudeniop, kai gatvės aptuštėja ir pasidaro tiesiog gera vaikščioti ir kvėpuoti. Vaduce ramu, jis visas įkurtas ant vakarinio kalnų grandinės šlaito, kaip koks kabantis virš slėnio miestas. Ar norėčiau čia gyventi? Gal ne. Ar norėčiau čia pailsėti kokiai savaitei? Geriau ir nesugalvosi!

Neužfiksavau užeigos pavadinimo, tačiau žmonių joje buvo nemažai. Štai toks interjeras.

Viena keisčiausių skulptūrų, kuri padarė įspūdį.

Gotikinė Vaduco bažnyčia.

Paminklai Lichtenšteino kunigaikščiams.

Vaduco centras - geltonų plytų kelias!

Pagrindinė Vaduco pilis, esanti virš sostinės, ten ir gyvena šalies kunigaikštis Hansas Adamas II.

Vaducas labai žalias, miesto šlaitai apaugę krūmokšniais ir gausiai vystomi vynuogynai. Kai kurie vynuogynai labai senoviniai, mena viduramžius ir jie saugomi kaip nacionalinis paveldas. Tiesa, taip ir neteko paragauti Lichtenšteino vyno.

Kaip minėjau, labai daug meninių skulptūrų, lentelių, įvairių instaliacijų, eini ir tiesiog vaikštai ant tų lentelių, tikriausiai neužtektų visos dienos išsiaiškintų jų paskirtis ir prasmes.

Jūsų Maištinga Siela