Sveiki,
Ar pajutote, kaip per pastaruosius metus internete
pagausėjo neoriginalių dirbtinio intelekto sukonstruotų vaizdo paveikslėlių?
Kol kas mūsų plika akis dar juos geba atskirti, tačiau ne už kalnų, kada
nebežinosime, ar nuotrauka tikra, ar sugeneruota. Kaip, beje, tikriausiai ir
tekstai. Gal kur Pietų Amerikoje susikurs analogiška Maištinga Siela ir paleis
programą, kuri kurs panašaus turinio straipsnius ir tada gal išeisime į gamtą, atsisakė
viso to netikrumo, nes šiaip ar taip manęs asmeniškai toks iškreiptas turinys
nebejaudina.
Visgi reikia mąstyti pozityviai, nes galimi pokyčiai
gali atnešti ir gerų permainų mums netikėtose srityse. Argi ne taip?
Gėlių natiurmortai! Netikėtai ieškodamas informacijos
aptikau ištisą originalių paveikslų galeriją. Barokinės gėlių puokštės kone
juodame fone. Staiga iš mano pasąmonės iškilo vaikystės momentai. Net nesuvokiau
Lietuvos skurdumo ir realios padėties po Nepriklausomybės atkūrimo, atrodo, tada
nieko neturėjome, bet ką turėjome, tai gręždavome fantazuodami iki begalybės. Pamenu
senus atvirukus, spausdintus dar sovietiniais laikais su gėlių natiurmortais.
Didelės ir galingos puokštės kaip povų uodegų plunksnos, tamsus fonas, tarsi
paslapties grožis, išnyrantis iš nežinia kokios tamsumos, toji pati paslaptis. Pamenu,
teko vieną tokią sukarpyti, darėme pradinėje klasėje pakabinamus rankdarbius ir
tas rankdarbis dar tebėra kažkur senelių buvusiuose namuose. Gali būti, kad kabo
ant sienos, visiškai nublukęs, nušiktas musių. Bet va! Natiurmortai, kokie
puikūs, autentiški, puošnūs, paslaptingi. Gražu. Norėčiau kitame gyvenime
tapyti natiurmortus su bijūnais ir už tai būti gerbiamas ir finansiškai išgyventi.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą