Sveiki,
Vienuolika dienų nepildžiau pozityvumo dienoraščio!
Pasiilgau ką nors užrašyti pozityvaus, kad ir labai naivaus, kad, iš pažiūros,
beveik beprasmiško, bet vis stimuliuoja ši veikla laikytis disciplinuoto
balanso, ieškoti atsvaros gyvenimo absurdui, neteisybei ar šiaip puolančiam
liūdesiui.
Šiandien galiu nebent pasidžiaugti, jog žinau, kas esu,
ir niekas, ką pasakys kiti, norėdami save iškelti ar sutrypti arba pavergti to
padaryti negalės, nes atskiriu, kas esu aš ir kas yra kitų pretenzijos į mane.
O mane labai dažnai nori nusisavinti, manipuliatyviai priversti, paveikti –
žinokite, neišdegs ir su tuo kovoti net nereikia, reikia nebent pakelti aukštyn
galvą kaip dar kartą Odisėjo laivo priekis ir pasitikti gyvenimo bangas kaip
begalinį grožį, atsiveriančias galimybes.
Dieve, kai pagalvoju, koks mažas gyvenimas ir kaip
kartais niekingai užsiplakame ir užsiturškime begalinėse rietenose, rutinoje ir
interesų bei įtakos sferose. Reikia nemažai sąmoningumo išlaikyti šturvalą,
perplaukti Charibdę ir Scilę, bet sėkmė ir lengvumas yra tame, kad tik sukoncentruotas
sąmoningumas, susitelkimas į lengvumą, paprastumą ir nesusireikšminimą leidžia
išplaukti į gražius dabarties vandenis ir mėgautis jūra, savimi, poilsiu,
literatūra, artimiausiųjų žmonių palaikymu ir pačiam galų gale tą patį teikti
aplinkiniams.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą