Filmas: "Alabamos sprendimas" / "The Alabama Solution"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Kaskart pasigailiu pamatęs kokį gerą dokumentinį filmą dėl to, kad šio žanro kino žiūriu pakankamai mažai. Statistiškai per metus vos keletą, tačiau daugelis iš jų „nuneša stogą“, nes užpildo mano asmenines spragas ir suvokimą apie pasaulį. Galima sakyti, kad labai panašiai šįkart nutiko, kai žiūrėjau Charlotte Kaufman ir Andrew Jarecki režisuotą dokumentinę juostą „Alabamos sprendimas“ (angl. The Alabamo Solution) (2025), kuris pasakoja apie pietinės JAV valstijos Alabamos kalėjimo sistemą, kuri šokiruoja nuo pat pirmųjų šio filmo kadrų.

 

Kai žiūriu tokius filmus kaip „Alabamos sprendimas“, absoliučiai vėl ir vėl sunaikinu Amerikos kaip svajonių šalies mitologiją. Iš tikrųjų nenorėčiau ten gyventi, nes tai viena didelė sudėtinga ir „legaliai“ korumpuota teisėsaugos kebeknė. Šįkart dokumentikos autoriai nori atkreipti dėmesį į Alabamos vergovinę santvarką, kurios nenori pripažinti laisvieji valstijos piliečiai. Jie įsitikinę, kad nuteistieji privalo dirbti, jiems neįdomios teisės, nes visi nuteistieji jau turi pasmerktųjų etiketes. Autoriai konstruoja tą nesupratimo, empatijos trūkumą JAV sociume, perteikdami kalėjime slapta nufilmuotų pačių kalinių įrašais. Čionai kaliniai laikomi ne tik kaip gyvuliai, jie tiesiog išvežami į morgą lavonmaišiuose, mirtinai sumušti prižiūrėtojų, o užregistruojami kaip maištininkai, kurie patys kalti, nes puolė sargybinius.

 

Žodžiu, pernelyg nesiplėsiu į siužetus, nes čionai pasakojimo centre yra vieno mirusio ir žiauriai sumušto baltaodžio kalinio istorija. Motina nešiodama jo priešmirtinę iš reanimacijos nuotrauką iki šiol negali iškovoti iš teisėsaugos atsakomybės. Teismų sistema ir Alabamos valdžios organai dangsto kalėjimo prižiūrėtojus, bijo, kad priverstinai nuteistieji nebeuždirbs valstijai ištisų milijonų. Iš esmės tai primena tą patį juodaodžių vergų sistemą, tik šįkart ji palaikoma visuomenės, kuri teisia nuteistuosius. Filme išvysite 30 ir daugiau metų baisiomis vergiškomis sąlygomis gyvenančius kalinius, kurie ne tik negauna jokios malonės, bet ir tyčia skiriama už menkiausius prasižengimus (netgi sukurtus sistemos tyčia), kad jų kalėjimo trukmė dar labiau pasitęstų... Nieko panašaus nebuvau matęs. Tai tarsi utopija, Orwello sukurta prievartos ir duchinimo, atleiskite, sistema, kurioje nėra galimybės pasipriešinti vyriausybės sprendimams dehumanizuoti ir žudyti legaliai Alabamos kalėjimuose.

 

Siaubūniškai perteikia Alabamos gubernatorės Kay Ivey asmenybę, kuri atėjusi į valdžią prieš kelis dešimtmečius tapo neliečiama imperatore, palaikanti kalinių išnaudojimo atribojimą ir visišką nuo visuomenės informacijos apie kalėjimus valdymo ir kontrolės sistemą. Reiktų pamatyti jos retoriką... Politika sukelia vėmulį. Kaip tokie fašistuojantys ir manipuliuojantys rinkėjais monstrai ateina į valdžią? Užuot išsprendusi siaubingas sąlygas, ji iš tų pačių kalinių milijonų skiria dar keliems dideliems kalėjimams statybas... Nebesiplėsiu, nes akivaizdu, kad Alabamoje iš esmės viskas labai baisu, o tas grožis, demokratija, sutvarkyti miestai tėra tik užmaskuotos vergovės produktas. Individualios dramos suskamba iš kalinių, kurie neįtikėtinomis sąlygomis bandė padaryti maištą, pirmąkart nesibaimindami numirti, prabilti plačiau visuomenei apie tai, kaip iš tikrųjų veikia Alabama. Deja, maištas buvo numaldytas, tačiau šis filmas išplito ir sukėlė didžiulį rezonansą. Šiuo metu Alabama išgyvena didelę įtampa ir ji, manau, yra teisinga. Verta šį filmą pamatyti.

 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 7.9

 

Maištinga Siela

Serialas: "Prakeikimas: Roberto Dursto gyvenimas ir mirtis" / "The Jinx: The Life and Deaths of Robert Durst"

 Sveiki,

 

Šią vasarą vedinas nostalgijos dėl buvusio serialo „Apkaltintas žmogžudyste“ dviejų sezonų, norėjau pažiūrėti analogiškų tikromis istorijomis paremtų serialų apie JAV teismines sistemos nonsensus ir neįtikėtinus žmonių likimus. Tiesa, nežinia, kiek sau leidžia manipuliuoti ir konstruoti žanro rėmuose šių populiarių ir itin aukštai vertinamų serialų kūrėjai, tačiau faktas lieka faktu – žiūrėti yra nepaprastai įdomu. Vieną iš šio žanro serialų neseniai pristačiau „Neišsidirbinėk su katėmis: medžiojant internetinį žudiką“, kurį labai rekomenduoju pažiūrėti kaip detektyvinį keturių dalių serialą. Na o šįkart pasirinkau vieną geriausiai IMDb lankytojų įvertintą šešių serijų serialą apie turtuolį Robert Durst „Prakeikimas: Roberto Dursto gyvenimas ir mirtis“ (angl. The Jinx: The Life and Deaths of Robert Durst), kurį režisavo Andrew Jarecki ir išleido serialų kompanija milžinė HBO 2015 metais.

 

Nepasakyčiau, kad serialas yra visų laikų geriausias tokio žanro kūrinys. Tiesą sakant, serialą apie kačių žudiką ar neaplenkiamą (mano akimis) „Apkaltintas žmogžudyste“ sužiūrėjau gerokoje įtampoje, o serialas apie Robertą Durstą man pasirodė šiek tiek chaotiškai padrikas, tačiau vis tiek neprastas reikalas, nes juk bežiūrint tampi kaskart išrankesniu, tad ir lūkesčiai būna didesni.

 

Istorija pasakoja apie turtuolį Robert Durst, kuris dar devintajame dešimtmetyje buvo apkaltintas savo pirmosios žmonos nužudymu. Deja, moters kūnas taip niekada ir neatsirado, o suimti ir nuteisti R. Durstą pritrūko įrodymų. Įdomu tai, kad pagal šio žmogaus bylą 2010 metais buvo pristatytas gana gerai sukaltas to paties režisieriaus Andrew Jarecki vaidybinis filmas „Visi geri dalykai“ (angl. All Good Things), pastarajame nusifilmavo Ryan Gosling ir Kirsten Dunst. Po šio filmo pats Robertas Durstas susisiekė su režisieriumi ir pirmąkart leidosi į viešumą pakalbėti apie legendomis ir mitais apipintus jo tariamus nusikaltimus.

 

Iš tikrųjų serialas chaotiškas dėl to, kad pasakojama keliais dešimtmečiais dar kelios žmogžudystės, kurios taip pat priskiriamos Robertui Durstui t. y. jūros krantinėje rasto supjaustyto vyro lavonas ir žurnalistės rašytojos kūnas Kalifornijoje. Galiausiai Robertas Durstas teisme prisipažįsta, kad supjaustė lavoną ir įmetė į jūrą, tačiau prisiekusieji jį išteisino, mat žmogžudystė įvyko neva atsitiktinai. Tai labai reta, kada prisiekusieji, kurie mato, jog žmogus beveik 100 procentu kaltas, jį vis tiek išteisina. Galiausiai neišaiškinta istorija apie žmonos ir tariamos draugės rašytojos, kuri galimai jį šantažavo, nes apsimetė jo žmona, mirties istorija nebekelia iliuzijų. Man kaip žiūrovui keisčiausia yra tas dirbtinis už nosies vedžiojimas: kodėl R. Dustas kreipėsi į režisierių sukurti apie jį serialą, o pabaigoje ėmė pustytis padus, kai jau kuris laikas gyveno patogų išteisinto nusikaltėlio gyvenimą?

 

Nusikaltėlio psichika ir elgsena iš tikrųjų labai keista, nors ir stereotipinė. Galiausiai juk kiekvienas žudikas grįžta į nusikaltimo vietą arba bando kaip nors viešintis neva sukurdamas iliuziją, kad yra nekaltas, nes nesislapsto. Visgi užtenka kaskart pažiūrėti (bent jau man) į Roberto Dursto akis ir jo trūkčiojantį veidą, kad suvokčiau, jog jame tūno tikras velnias.

 

Neatskleisiu visų detalių, tačiau, slenkant serialui prie pabaigos, įvyksta tikras ir netikėtas realybės šou. Robertas Durstas ima vengti filmavimo aikštelės, o dokumentikos kūrėjai netikėtai aptinka realių įrodymų, jog Robertas Durstas yra tikrasis visų šių aukų žudikas. Tai kuriozinė dokumentika, todėl suvokiu jo aukštus reitingus, nes galiausiai tokio finalo nesitikėjo net pati filmavimo grupė. Robertas Durstas suvokęs, jog jį jau prigavo, susiruošia į tualetą su (įsikibkite!) įjungtu ir prisegtu mikrofonu. Nuėjęs į tualetą jis garsiai prisipažįsta, jog nužudė tuos žmones ir yra didžiulėje įtampoje dėl prigavimo... Tas įrašas svarbus, nes jis leido atnaujinti bylą ir nuteisti Robertą Durstą. Tiesa, nusikaltėlis sulaukęs 78 metų dėl sunkios ligos 2022 metų sausio 10 dieną mirė nelaisvėje. Jis pripažintas Amerikos serijiniu žudiku ir, sakyčiau, gana „sėkmingu“, nes neįtikėtina, kad ilgus dešimtmečius jis išsisukinėjo ir netgi viešai prisipažinęs, kad supjaustė vyro kūną nepranešęs policijai, vis tiek išėjo į laisvę. Serialas veikia ir kaip detektyvas, ir kaip įdomybė apie JAV teisminės sistemos veikimo absurdą. Rekomenduoju.

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Visi geri dalykai" / "All Good Things"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pratęsti aktoriaus Ryan Gosling erą ir pristatyti kino filmą „Visi geri dalykai“ (All Goods Things) (2010 m.). Maniau, kad šis filmas bus kažkuo panašus į „Liūdnasis valentintadienis“, bet šiek tiek suklydau. Čia rutuliojasi trilerinis siužetas apie vienos jaunos šeimos istoriją, kuri apima du dešimtmečius. Keista, sakyčiau istorija. Ir dar keisčiau, kad iš tikrųjų visi asmenys realiame gyvenime turi prototipus, iš tikrųjų tokia byla 2003 metais buvo keliama ir visa ši istorija daugiau ar mažiau yra tikrovės ir pačios bylos ekranizacija.

Filme sutinkame Kirsten Dunst. Labai miela būtybė ir vaidmuo neblogas. Prisipažinsiu, nekantrauju pamatyti „Melancholija“, kuri visai neseniai atžygiavo į Lietuvos kino teatrus ir buvo pripažintas geriausiu Europos filmu. Šiaip pats filmas man patiko, keista režisūra kėlė dviejų jausmų klodus t.y. pasyvaus žiūrėjimo, kada gražiai siužetas „pjauna grybą“ ir staiga tekš plekšt iškyla aštrių ir įtemptų vietų, bet viskas nuslepiama ir žiūrovui belieka tik už kadrų įsivaizduoti, kas dėjosi iš tikrųjų. Beveik jokio smurto, bet jo esti aplinkui pakankamai. Šiek tiek sunkoka su veikėjų psichologija, kaip mergina gali tekėti už vaikino, kurio visai nepažįsta dvasiškai, nors jai jo turtai ir nerūpėjo? Meilė paralyžiuoja sveiką protą, ką ir bepridursi. Šiaip siužetas neblogas, filmas irgi neprastas, geri aktoriai, žiūrisi irgi su intriga, juolab, kad filmas pagal tikrus faktus... Žodžiu, rekomenduoju.

Mano įvertinimas: 8/10 
Mano įvertinimas: 57/100
IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela