Filmas: "Ekstra neįprastas" / "Extra Ordinary"

 Sveiki,

 

Ne taip dažnai renkuosi siaubo komediją, gal dėl to, kad jų niekas beveik ir nekuria, o ir vis tiek daugiau ar mažiau primina siaubo filmų parodijas. Visgi nusprendžiau pažiūrėti „Ekstra neįprastas“ (angl. Extra Ordinary) (2019). Filmas pasakoja apie ekstrasensinių ir raganiškų galių turinčią vairavimo instruktorę Rouzę, pastaroji po tėvo mirties ir įvairių nesėkmių nusprendė daugiau nenaudoti savo galių, kad niekam nepakenktų ir išskirtinai atsidėti kasdieniam paprastam gyvenimui. Galiausiai vieną dieną į ją kreipiasi Martinas, nes jo velionės žmonos vaiduoklis nepalieka ramybėje, o kur dar užkeikta nekaltoji dukra, kurią nori paaukoti kaimynystės pilyje gyvenantis garsaus muzikinio hito atlikėjas...

 

Filmas išties, švelniai tariant, nučiuožęs, nes jame absurdas, filmų kičiniai ir klišiniai elementai jungiasi su siaubo filmų klasikiniais deriniais. Iš vienos pusės filmas išties veikia kaip parodija, nes pagrindiniai veikėjai, nors ir nesėkmingiausi, tačiau galiausiai jiems, ištroškusiems gyvenimo permainų ir meilės, pavyksta pasimylėti paties didžiausio pavojaus akivaizdoje, kai demonas bando juos nusitempti į pragarą. Galiausiai filmo juokeliai daugiau ar mažiau yra seksualiai niuansuoti, todėl gali pasirodyti lėkštoki, bet tuo pat metu tenka pripažinti, jog filmo kūrėjams pavyko išgauti kažin kokį savitą ir neholivudišką komedijos atskleidimo būdą. Vaiduokliai šioje komedijoje absurdiškai juokingi, o žmonės ir piktadariai savaip pamišę dėl kiniško maisto į namus bei virtų ar keptų ryžių, o persikūnijusios laikinai mirusiųjų šmėklos į Martino kūną turi pasakyti ką nors juokingo. Filmas vienam karteliui kaip komedija yra typ-top.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 6.4

 

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Išgyvenęs" / "The Survivalist"

Sveiki,

Žiūrėdamas britų filmą „Išgyvenęs“ (angl. The Survivalist) (2015), apipiltą įvairiausiais apdovanojimais ir nominacijomis, netgi vadinamą „šedevru“, pagavau save mąsliai teisiant, kad paskutiniu metu nelabai suprantu nepriklausomą kiną. Elitinio kino festivalinis perlas, manding, šįkart nesužvilgo nei kaip pusbrangakmenis, pabandysiu paaiškinti kodėl.

Visų pirma mažabiudžetis filmas atrodo nufilmuotas pamiškėje, prie daržo. Mes gi žinome, kad nereikia milijardų sukurti šedevrui, tačiau apie ateities pasaulį po numanomos apokalipsės, kai klajojantys žmonės grupelėmis bando išgyventi, vieni kitus plėšdami ir naikindami – oi, tokių filmų mes tikrai matėme visokių visokiausių. Kuo šis minimalus, mąslus, lėtos tėkmės filmas išskirtinis? Sakyčiau, kad nelabai kuo.

Taip, filmas daug žadantis pirmosiomis 10 minučių, nes vis bandoma spėlioti aplinkybes ir kodėl tas vyrukas sysioja ant žemės, kad patręštu augaliukus, bet netrunka viskas pabosti, kai atsiranda motina su dukra, kur už seksą gauna neįkainojamo paprasto viralo. Žodžiu, vėliau „myliu-noriu-negaliu“, prasideda numanomas santykių trikampis ir čia aš kaip žiūrovas, žiūrintis neabejotiną šedevrą, jaučiuosi apgautas. Netgi Šekspyras prieš 400 metų mokėjo sukurti įdomesnį siužetą. Filme „Išgyvenęs“ absoliučiai viskas nuspėjama, todėl galima kaltinti itin silpną, kone nevykusį scenarijų, kurį galėjo parašyti, tarkim, vidutinių gabumų mokinė iš Tauragės ar Skuodo. Iš tikrųjų filmas kaip „Bado žaidynes“, tik „Bado žaidynėse“ mes patikime geriečiais, leidžiamės į nuotykį, turime nemenkai, kas kad pramoginių, bet turime, emocijų puokštę.

„Išgyvenęs“ galėtume pagirti nebent už nekomercinį pasakojimo toną (tai gana juokingas pagyrimas nepriklausomam kinui), kiek įtikinamą emocinį baimės ir praradimų atmosferą, bet visumoje vyksmo turinys labai nuspėjamas ir absoliučiai šabloniškai nuobodus. Filmas man asmeniškai nepasiūlė nieko naujo.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: Džimio salė / "Jimmy's Hall"

Sveiki,

Šįkart noriu pakomentuoti kino filmą „Džimio salė“ (angl. Jemmy‘s Hall) (2014). Na, su režisieriumi Ken Loach jau susipažinau seniai ir tai nebe pirmas jo matytas režisūrinis darbas. Pirmasis – „Miežius siūbuojantis vėjas“, „Angelų dalis“ buvo rodomi įvairiuose Lietuvoje filmo festivaliuose. „Džimio salė“ šiemet pasirodo „Scanoramoje“.

Šiame filme, kaip ir „Miežius siūbuojantis vėjas“, režisierius vaizduoja Airijos istorinius etapą. Šįkart ne partizaninį karą, bet kitokį konfliktą – Airijos ateistų, laisvamanių piliečių susirėmimą su religija. Iškart po Pirmojo pasaulinio karo, kai Airija neseniai atgavo nepriklausomybę nuo Britanijos, provincijos buvo gana atsilikusios, ten nebūta jokių pramogų, apleistas švietimas, todėl žmonės patys norėjo kurti savo kultūrą, todėl apleista Džimio pašiūrę primenanti salė tapo laisvosios kultūros vietovių centru. Filmas apremtas tikrais įvykiais. Tačiau religija norėdama išlikti dominante ėmėsi kryžiaus žygį, kad tik ši „velnio skylė“, būtų uždaryta...

Šiaip iš tikrųjų nebloga medžiaga. Rodos, pernelyg istoriškai smulki ir nereikšminga, tačiau mažuose dalykuose režisierius aptiko kino vertos medžiagos. Prisipažinsiu, kad man kur kas labiau patiko filmas „Angelų dalis“ apie viskio degustavimą, nei šis, tačiau nenoriu pasakyti, kad filmas prastas ar nevykęs. Iš esmės patiko. Savitas, atpažįstamas režisierius, turintis kaip visada ką papasakoti apie Airiją. Neturiu jokių priekaištų nei scenarijui, nei vaidybai, nei medžiagai – tiesiog skonio reikalas, ar Jums patinka tokios istorijos, ar jomis Jūs sugebate žavėtis.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela