Filmas: "Hobitas: Nelaukta kelionė" / "The Hobbit: An Unexpected Journey"

Sveiki, kino gerbėjai,

„Žiedų valdovo“ gerbėjams nauja trilogija apie Hobitą! Iš mažos knygos apie Hobitą skaldomos naujos malkos, o jų išties daug. Nors jau pasirodė naujos trilogijos antros dalies reklamos ir plakatai, aš tik visai neseniai pažiūrėjau pirmąją dalį „Hobitas: Nelaukta kelionė“ (The Hobbit: An Unexpected Journey) (2012). Startavusi praėjusių metų gruodį, juosta sulaukė minios žiūrovų ir uždirbo nemažus pinigus.

Senokai mačiau „Žiedų valdovo“ trilogiją, kurią per šventes pamėgo rodyti televizijos, tačiau jos be vizualiųjų efektų, didesnio įspūdžio man nebuvo palikę. Taip panašiai nutiko ir su „Hobitu“, kuris galbūt gali varžytis su pirmtakais nebent vizualumu, bet, deja, ne turiniu. Filmas ryškiai ištęstas, kadangi iš vienos knygos padaryti trilogiją ir prigrūsti jame veiksmo, įdomumo ir viso kito, na, pripažinkime, tai labai sudėtinga ir medžiagos kūrėjams nėra daug, o ypač, kai filmas neapsiriboja vien tik 2 valandų reginiu. „Pritemtas“ filmas sunkiai mane žavėjo iš pat pradžių, nors šmaikštūs personažai ir bauginanti kelionė turėjo užburti ir įtraukti, tačiau tęsiamos gumos farsas tvoskė iš tolo, tą tikriausiai pastebėjo ir kino kritikai, kurie taip pat nepagailėjo vieno kito kandaus žodžio. Manau, filmas būtų kur kas geresnis, jeigu viena knyga įeitų į vieną filmą...

Pirmoji filmo valanda buvo nuobodžiausia, nes nesupratau, kas čia vyksta, nes praėjo kone valanda, tačiau niekas neįvyko ir niekas nenutiko – kažkas valgė, gėrė, nervavosi, tačiau „gumos tempimas“ mums nieko taip ir neatskleidžia. Aišku, filmui persiritus į antrą pusę, atsiranda specialiųjų efektų sprogimas, kuris pagyvina juostą ir suteikia jam užtarnauto „Žiedų valdovo“ lygiavertiškumo, tačiau tuo viskas ir pasibaigia. Reginys stiprus tik nuo juostos antrosios pusės, o turinys, na, jūs gi patys suprantate...

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Paryžiau, aš tave myliu!" / "Paris, Je t'aime"

Sveiki visi,

Kanų kino festivalio puošmena ir nostalgiškasis filmas „Paryžiau, aš myliu tave“ (Paris, Je t‘aime) (2006 m.) pagaliau atkeliavo ir į mano kino pasaulį. Šis filmas unikalus ir ypatingai reto žanro ir tipažo, kuris patiks subtilaus, galgi net prancūziško kino gerbėjams. Vikipedijoje filmas apibūdinamas kaip 18 trumpų novelių almanachas apie meilės miestą Paryžių, kurį sukūrė 20 garsių pasaulio režisierių ir dar daugiau garsių viso pasaulio aktorių. Na, ir iš tikrųjų filmas gali pasigirti skirtingų ir pačių pačiausių tiek prancūzų, tiek ir kitataučių aktorių gausa, kurie sutiko filmuotis trumpose, vos 5 minučių pasakojimuose. 

Filmą kurpia skirtingo braižo ir temperamento režisieriai, kuriems patikėta vis kitoks Paryžiaus kvartalas, kuriuose atskleidžiami vis kitokios meilės rūšys, išryškindami Paryžių kaip pilną netikėtumų, mistikos, meilės, skausmo ir džiaugsmo miestą. Filmas primena koliažą, vitražą iš skirtingų spalvų stiklo gabalėlių – tai didelis užmojis, įkūnijantis didmiesčio katilą, kur tuo pačiu metu sprendžiasi daugybė žmonių likimų, tarpusavio santykiai ir meilė. Žinote, filmas patiko tiek savo unikalumu, tiek savo trumpomis novelėmis. Aišku, kai kada norėjosi, kad filmas driektųsi iki begalybės, ypač tose novelėse, kurios labai patiko, bet buvo ir tokių, kur pagalvoji – kažin, ar šitą istoriją būčiau paišęs į šį filmą. Novelių žanrų spektras ypatingai platus – nuo subtilaus humoro, iki skaudžių dramų bei siaubo pasakojimų. Patiko ir tai, kad filmas reprezentuoja Paryžių daugiasluoksnį nuo lotynų kvartalų, nuo priemiesčių daugiabučių iki Eifelio, homoseksualų kvartalo. 

Po filmo jaučiuosi taip, lyg būčiau vartęs katalogą apie Paryžių. Tai ne tik meno kūrinys, bet ir kartu jausmų ir meilės rūšių ekskursija nuo metro požemių iki žmogžudystės dienos metu plačioje aikštėje, nuo žmogaus įsivaizduojamo pasaulio jo galvoje iki paprasto pasisėdėjimo parke su batono gabalu, kada netikėtai po kojomis atsiveria daugiasluoksnis ir įdomus gyvenimas, tada pasijauti, kad iš tikrųjų gyveni, gyveni, gyveni...

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.3


 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jausmų galia" / "Eternal Sunshine of the Spotless Mind"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Jausmų galia“ (Eternal Sunshine of the Spotless Mind) (2004 m.). Žinau, nesakykit, filmo pavadinimo vertimas į lietuvių kalbą išties „įspūdingas“, bet ką jau padarysi, bet užtat koks tai filmas! Iš tikrųjų tai ne pirmas režisieriaus Michael Gondry matytas kūrinys, prieš kažkiek tai laiko buvau matęs jo kitą filmą „Miego mokslas“ (2006 m.) Ir galiu drąsiai teigti, jog tai keistas, įdomus ir originalus režisierius su savo stiliumi ir sumanymais, tačiau „Jausmų galia“ yra kur kas stipresnis, mano galva, darbas.

Filmas tikrai labai puikus, jo siužetas originalus – žmogaus prisiminimų trynimas iš atminties. Iš tikrųjų įspūdinga pasakojimo fabula, viskas taip įdomiai suvelta, suregzta. Išraiškingi ir įdomūs charakteriai, kurie patikėti dideliems meistrams – Jim Carrey (netikėtas amplua!) ir Kate Winslet, kurią šiame filme išvysite ir raudonplaukę, ir mėlynplaukę ir žaliaplaukę! Filme puikiai šmėžuoja ir mano mėgstama Kirsten Dunst bei neprastesnis Elijah Wood. Išties tai puikus aktorių kolektyvas viename filme.

Labiausiai patiko tai, kad po filmo lieka toks geras jausmas, kad galima suabejoti savo paties gyvenimu, santykiais ir net gyvenimo realumu, bent jau tokiu, kokiu esu linkęs manyti egzistuojant. Filmas braunasi į žmogaus pasąmonės ir sąmonės klodus, bando analizuoti ir parodo šių galimų variantų pjūvį. Ir iš tikrųjų ištrynus viską, ką žmogus nešiojasi savo atmintyje, vis tiek kažkas lieka, kažkas įgimto, dvasiško, kas vis tiek nuveda prie kito žmogaus ir leidžia vėl iš naujo pradėti jam skirtą meilės gyvenimo etapą. Iš tiesų filmas įtikina, kad jausmų galia (jeigu tai galima pavadinti jausmais) egzistuoja kaip lemtis. Sakau, filmas tikrai vertas pažiūrėti rimtesnio kino filmo mėgėjams, kuriems patinka keisti siužetai, kuriems patinka, kad po filmo kažkas užsilieka viduje, manau, kad tai išties puikus darbas, rekomenduoju visiems pasižiūrėti.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb: 8.3 

Jūsų maištinga Siela