Filmas: "Supermenas" / "Superman"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Režisieriui James Gunn buvo patikėta iš naujo pristatyti amerikietiškoje kultūroje šiaip vieną garsiausių ir labiausiai atpažįstamų superherojų – Supermeną. Nors dar visai neseniai žiūrėjome „Žmogus iš plieno“ (2013), kuris, beje, man visai patiko dėl savo tamsumos ir rimtumo, tačiau tai, ką padarė James Gunn, iš esmės keičia žaidimo taisykles. Naujausias jo filmas (nieko originaliau ir nesugalvosi!) vadinasi tiesiog... „Supermenas“ (angl. Superman) (2025) ir jis nesietinas su jokia kita matyta prieš tai „Supermeno“ serija nei pačiomis pirmosiomis, nei paskutinėmis dalimis. Iš tikrųjų naujausiasis „Supermenas“, kaip sako žiniasklaida, perkrauna šią frančizę naujam startui ir pradeda visiškai atskirą superherojo visatos pasakojimo seriją ir šioji dalis yra pirmoji iš būsimos frančizės, kurios antroji dalis su tais pačiais aktoriais numatoma 2027 metais.

 

Visgi žiūrovai itin didelio skirtumo nuo ankstesniųjų dalių neturėtų pastebėti, nes galioja klasikinio „Supermeno“ pasakojimo elementai: kriptonitas, tėvų paliktas Supermenui įrašas, piktadariai ir kt. dalykai, kas vienija su ankstesnėmis frančizėmis. Visgi labiausiai skiriasi tikriausiai pasakojimo koloritas. Lyginant su „Žmogus iš plieno“, naujasis „Supermenas“ pasižymi lengvumu, holivudinio pasakojimo rėmais ir prifarširuotais juokeliais, pavyzdžiui, šioje dalyje išvysite Supermeno (Klarko Kento) prižiūrimą šunelį, kuris kartu ir kvailas, ir išgelbsti ne kartą paties Supermeno užpakalį.

 

Lengvas, spalvingas ir kompiuterinės grafikos prisodrintas pasakojimas nėra kažin kuo itin originalus ar novatoriškas. Akivaizdu, kad režisierius stengiasi išlaikyti senąją Supermeno pasakojimo nuotykių naratyvą ir dvasią, o scenarijus parašytas absoliučiai pagal XX a. komikso lygį. Ko asmeniškai man norėjosi? Pagerinto ir labiau suvelto scenarijaus, paturbinimo, ką šiandien iš tikrųjų gali padaryti Holivudas, tačiau viskas palikta labai elementariai ir saugiai, nesuveliant žiūrovo smegenų. Pasakysiu paprasčiau: trūko pačios provokacijos. Nepaisant to, filmas tvarkingas, elementarus, smagus kaip laisvalaikio praleidimas ir atitinka super herojinių žanrinį tipažą, tačiau kažin kuo tikrai nenustebins. Pagrindiniam vaidmeniui pasirinktas mano pamėgtas aktorius David Corenswet, specialiai jaunesnis, kad tikriausiai užtektų ilgai frančizei į priekį. Aktorių David Corenswet atradau per režisieriaus Ryan Murphy mini serialą „Holivudas“, kuriame jis atliko pagrindinį vaidmenį. Matyt, dėl puikių fizinių duomenų kuo puikiausiai tiko šiam, mano galva, nesudėtingam, bet ištvermingam vaidmeniui. Apskritai filmas nepretenzingas, absoliučiai dėl pramogos ir sentimentų komiksų kultūrai.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela

Filmas: "Svetimas: Romulas" / "Alien: Romulus"

 Sveiki,

 

Esu nemažas filmų serijos „Svetimas“ gerbėjas! Nuo pat pirmųjų dalių stebėjau šios frančizės virsmą, evoliuciją, nuosmukius ir pakilimus. Tiesa, sunku būtų išvardyti visus nuosekliai, tačiau puikiausiai prisimenu pirmąsias dalis su aktore Sigourney Weaver, tad leidausi į dar vieną istorijos dalį, kurią tikriausiai reikėtų vadinti priešistore, cituoju iš aprašo: „...veiksmas vyksta tarp originalaus 1979-ųjų metų „Svetimas“ ir jo tiesioginio tęsinio, 1986-ųjų metų „Svetimi“. Filmą „Svetimas: Romulas“ (angl. Alien: Romulus) (2024).

 

Į akis iškart krinta, jog filmo kūrėjai gręžiasi į pirmtakus ir, priešingai nei „Prometėjas“ dalyje, imituoja pirmųjų dalių stilistiką. Erdvėlaivių stilius, senoviniai kompiuteriniai ekranai, prislopintos spalvos ir garsai išties leidžia pasijusti, jog vėl grįžtum prie „Svetimo“ ištakų. Istorija pasakoja apie saujelę jaunuolių, kurie nori ištrūkti iš tamsios ir slegiančios planetos, tačiau jiems reikia kuro ir miego kapsulių elementų, kad galėtų nepasenę užsimigdyti beveik dešimtmečiui, o tie elementai yra „Romule ir Remo“ apleistame erdvėlaivyje. Pastarasis neatsitiktinai apleistas, nes jame slepiasi pavojingos gyvybės formos, su kuriomis teks susidurti jaunuoliams.

 

Iš esmės scenarijus neblogas ir suorganizuoja žiūrovui neblogą įtampą, išnaudodami pabėgimo labirinto struktūrinę kelionę po didžiulį ir klaidų erdvėlaivį, kuris tuoj subyrės. Pabaisos puola jaunuolius, o jie vis bėga koridoriais, bandydami užsiblokuoti, gelbėja vieni kitų kailius ir tai vyksta pakankamai dinamiškai, tačiau visgi esama ir labai nebeveikiančių ir nusidėvėjusių šablonų. Labiausiai trikdo primityvoki jaunuolių charakteriai, tarp kurių visada atsiras koks nors hiperbolizuotas karštakošis jaunuolis, kuris pokštauja, šaiposi iš kitų (lyg žiūrėtume mokyklinukų klasę), ir žinoma, pirmasis „nukepa“ dėl savo atsainumo ir neapdairumo, o atsakingieji ir susikaupę (su pabrėžtinomis vertybėmis) būtinai išliks iki paskutiniojo kadro, nes blogiukai keliauja į pragarą, o gerieji į dangų, todėl jiems daugiau eterio. Negi negalima išvystyti kokių nors įdomesnių personažų, kur filme nebūtų deklaruojamos netekties traumos, nusibodęs motinystės instinktas ir t. t.? Tai jau seniai nebeveikia.

 

Visgi visumoje filmas įtraukiantis ir jis išlaiko įtampą pramoginiame lygmenyje. Imituojama pirmtakų kūrėjų atmosfera bei vizualiniai efektai šįkart labiau padėjo filmui atsiskleisti, nei, kaip paprastai, tik erzinančiai ir triukšmingai trukdė. Filmas nenuobodus, nors ir yra erzinančių personažų charakterio šablonų.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.3 

 

Maištinga Siela