Filmas: "Supermenas" / "Superman"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Režisieriui James Gunn buvo patikėta iš naujo pristatyti amerikietiškoje kultūroje šiaip vieną garsiausių ir labiausiai atpažįstamų superherojų – Supermeną. Nors dar visai neseniai žiūrėjome „Žmogus iš plieno“ (2013), kuris, beje, man visai patiko dėl savo tamsumos ir rimtumo, tačiau tai, ką padarė James Gunn, iš esmės keičia žaidimo taisykles. Naujausias jo filmas (nieko originaliau ir nesugalvosi!) vadinasi tiesiog... „Supermenas“ (angl. Superman) (2025) ir jis nesietinas su jokia kita matyta prieš tai „Supermeno“ serija nei pačiomis pirmosiomis, nei paskutinėmis dalimis. Iš tikrųjų naujausiasis „Supermenas“, kaip sako žiniasklaida, perkrauna šią frančizę naujam startui ir pradeda visiškai atskirą superherojo visatos pasakojimo seriją ir šioji dalis yra pirmoji iš būsimos frančizės, kurios antroji dalis su tais pačiais aktoriais numatoma 2027 metais.

 

Visgi žiūrovai itin didelio skirtumo nuo ankstesniųjų dalių neturėtų pastebėti, nes galioja klasikinio „Supermeno“ pasakojimo elementai: kriptonitas, tėvų paliktas Supermenui įrašas, piktadariai ir kt. dalykai, kas vienija su ankstesnėmis frančizėmis. Visgi labiausiai skiriasi tikriausiai pasakojimo koloritas. Lyginant su „Žmogus iš plieno“, naujasis „Supermenas“ pasižymi lengvumu, holivudinio pasakojimo rėmais ir prifarširuotais juokeliais, pavyzdžiui, šioje dalyje išvysite Supermeno (Klarko Kento) prižiūrimą šunelį, kuris kartu ir kvailas, ir išgelbsti ne kartą paties Supermeno užpakalį.

 

Lengvas, spalvingas ir kompiuterinės grafikos prisodrintas pasakojimas nėra kažin kuo itin originalus ar novatoriškas. Akivaizdu, kad režisierius stengiasi išlaikyti senąją Supermeno pasakojimo nuotykių naratyvą ir dvasią, o scenarijus parašytas absoliučiai pagal XX a. komikso lygį. Ko asmeniškai man norėjosi? Pagerinto ir labiau suvelto scenarijaus, paturbinimo, ką šiandien iš tikrųjų gali padaryti Holivudas, tačiau viskas palikta labai elementariai ir saugiai, nesuveliant žiūrovo smegenų. Pasakysiu paprasčiau: trūko pačios provokacijos. Nepaisant to, filmas tvarkingas, elementarus, smagus kaip laisvalaikio praleidimas ir atitinka super herojinių žanrinį tipažą, tačiau kažin kuo tikrai nenustebins. Pagrindiniam vaidmeniui pasirinktas mano pamėgtas aktorius David Corenswet, specialiai jaunesnis, kad tikriausiai užtektų ilgai frančizei į priekį. Aktorių David Corenswet atradau per režisieriaus Ryan Murphy mini serialą „Holivudas“, kuriame jis atliko pagrindinį vaidmenį. Matyt, dėl puikių fizinių duomenų kuo puikiausiai tiko šiam, mano galva, nesudėtingam, bet ištvermingam vaidmeniui. Apskritai filmas nepretenzingas, absoliučiai dėl pramogos ir sentimentų komiksų kultūrai.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.1

 

Maištinga Siela

Filmas: "Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai" / "Beautiful Creatures"

Sveiki visi,

„Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai“ (Beautiful Creatures) (2013) yra vienas šviežiausių filmų apie dar vienas antgamtines būtybes bei meilę tarp turinčių galių ir paprasto žmogaus. Jau daugiau nei dešimtmetį tokio pobūdžio filmai dominuoja kino teatruose ir kol kas jų populiarumui nebematyti galo, kad net galima pagalvoti, jog komercinio kino žiūrovams mūsų realus pasaulis ir žmonių likimai yra tik blankuma, palyginus su vampyrais, raganom, kerėtojais, vilkolakiais, demonais ir velniai žino kokiais dar monstrais.

Šis filmas tai dar vienas „Saulėlydžio“ pobūdžio filmas, kur drama rutuliojama labai panašiu principu – paauglių meilė tarp skirtingų prigimčių (stebuklinės ir mirtingojo). Nieko naujo. Išties ši paaugliška meilė nė kiek nejaudino, netgi buvo šiek tiek nuobodoka. Kur kas smagiau buvo stebėti techninius filmo dalykus, ypatingai specialiuosius efektus, kurių gal ir nebuvo prikaišiota kas kiekvieną žingsnį, tačiau jų taip pat netrūko. Filmas gali pasigirti neįtikėtinai įtakingų aktorių kolektyvu, iš kurių išskirčiau nebent visiškai naujame amplua pasirodžiusią „Operos fantomo“ žvaigždę Emmy Rossum bei kažkiek Emma Thompson, kurios buvo šio filmo piktadarės. Bet juk ne paslaptis, kad dažniausiai žiūrovai ir simpatizuoja blogiukams – jų charakteriai žavūs, įdomūs, spalvingi. Na, o naujosios kartos įsimylėjėliai nė iš tolo neprilygo „Saulėlydžio“ sagos porelei, kurie buvo gal ir tyleniai, tačiau viduje turėjo kažkokį užkastą magnetą, o šitie rodėsi pernelyg atpažįstami, kažkur matyti ir nelabai išsiskiriantys.

Apskritai filmas žiūrėjosi gan lengvai, smagiai ir įdomiai, tačiau pavadinti juo „kažkuo nauju“ tokio tipažo kino fronte būtų šioks toks įžeidimas. Nepaisant gerų techninių dalykų ir aktorių kolektyvo, filmas tiek siužetine plotme, tiek režisūriniais sprendimais tapo dar vienu vidutiniu filmeliu tenkinti ir atpalaiduoti žiūrovą. Kyla klausimas – kada bus šiuose apkasuose sukurta kažkas išties įdomaus, originalaus ir išskirtinio? Kartais atrodo, kad tai neįmanoma... Bet ar tikrai?

Filmas patiks tiems, kuriems patiko „Saulėlydis“, „Nakties šešėliai“ bei kita ištisa virtinė filmų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela