Filmas: "Nematomas žmogus" / "The Invisible Man"

Sveiki,

Įkvėpdamas tarp Kino pavasario filmų, manau, su šeima svarbu pažiūrėti ir tai, kas universalu, pramoginį kiną. Vienas iš tokių paskutiniųjų tapo trileris su siaubo elementais pavadinimu „Nematomas žmogus“ (angl. The Invisible Man) (2020), kuris gerai įvertintas žiūrovų ir kino kritikų, o pagrindinį vaidmenį sukuria „Tarnaitės pasakojimo“ aktorė Elisabeth Moss.

Istorijos siužetas, kaip ir įprasta, prasideda pačiame veiksme, chaotiškame neapibrėžtume, o žiūrovas yra priverstas iškelti kelias to matomo chaotiško veiksmo versijas. Galiausiai tos versijos priveda prie detektyvo, kada nebegali nuspėti, kaip yra iš tikrųjų, tačiau žinai, jog yra ne tai, kaip vaizduoja siužetas ir netrukus patirsi didelį malonumą tą išsiaiškindamas. Valio! Turime visus pramoginio ir gero filmo kabliukus, kurie leidžia pasinerti į šią istoriją ir nepaleisti jos iš akių.

Iš esmės filmas nėra joks novatoriškas, jis iš esmės sudėliotas taip, kad žaistų su perspektyvomis ir versijomis, leistų žiūrovui svarstyti, bet kartu ir dalyvauti tame moters patiriame košmare. Aukščiausio lygio siužeto vingiai, montažas, įtampa ir nenuspėjamumas. Bet iš kitos pusės juk visi šie triukai jau seniai tokio žanro kine naudojami, todėl puikiai supranti, kur link veda režisierius, kokiais būdais intriga yra išgaunama. Netgi kai kurie užaštrinti, kone neįtikėtini antgamtiški dalykai, kaip antai moteris rašaliniu parkeriu bandanti persirėžti gyslas, atrodo, kaip koks fantastinio filmo „Bado žaidynių“ elementas.

Viskas, ką regime, vis tiek tėra pramoga ir plokštuma. Filmas neišvysto jokios įdomesnės filosofinės, egzistencinės minties, neskaitant tik aštrias emocijas. Filme yra visi geri įtampo ir dėmesio sulaikymo dirgikliai, bet geriausias elementas – nenuspėjamumo įspūdis, kad seki siužetą ir pamiršti realų gyvenimą. Už tai man toks kokybiškai geras pramoginis kinas ir patinka!

Nedetalizuosiu turinio, nes palieku jums tą malonumą ir nežinią, nes kuo mažiau žinai, apie ką tokio žanro filmus, tuo geriau jie žiūrisi. Tiesa, E. Moss vaidyba, kad ir kokia išgirta bebūtų šiame filme, man asmeniškai, daugelis vaidybinių jos raiškos būdų primena būtent „Tarnaitės pasakojimą“. Labai panašios ekstremalios aplinkybės, todėl ir jausmas, kad žiūri kažką panašaus į tą kultinį serialą, taip pat išlieka.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb:7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Patobulinimas" / "Upgrade"

Sveiki,

Kad ir kaip mėgčiau mokslinės fantastikos filmus, manau, kad jų ne tiek daug ir žiūriu. Labiausiai nuvilia tie nepriklausomo kino filmai, kurie laikosi keleta siužetinių vingių, kurie atrodo itin originalūs, tačiau veiksmo užpildymo galimybės palieka itin šabloniškos. Iš esmės filmas „Patobulinimas“ (angl. Upgrade) (2018) yra vienas iš tų tamsių mokslinės fantastikos filmų, kurie turi „Matricai“ būdingos mokslinės fantastikos dinamikos, tačiau tenka pripažinti, kad filmas labiau veikia kaip keršto veiksmo filmas nei fantazija lepinantis žiūrovą reginys.

Visų pirma labiausiai kliūva štampai ir erzelis, kad didžiausia šio iš esmės neblogai grafiškai sukalto filmo siužetiniai sprendimai. Dėmesio centre – sportiškai atrodantis aktorius, kuris netenka merginos ir po traumos žūtbūt stengiasi atkeršyti už jos mirtį... Camon! Tai daugiau nei šablonas, tai tiesiog kas antras (ir daugiau) veiksmo filmo pagrindas – keršyti, užuot plėsti fantastikos filmo galimybes ir atrasti naujų įtampos raiškos būdų. Dabar atrodo, kad pateiktis lyg ir nepriklausomo filmo, bet turiniu jis praktiškai niekuo nesiskiria nuo, tarkime, „Absoliutus blogis“. Kerštas, išdavystė, numanomi keli pabaigos variantai. Kažkas forumuose karštai ginčijosi, kad filmas absoliučiai nenuspėjamas, aš visgi pasilikčiau prie to, kad jis absoliučiai nuspėjamas. Pabaiga emociškai nepaveikia, nes ji pernelyg „tvarkinga“, nepaliekanti naujų apmąstymų nei apie žmonijos ateitį, nei apie technologijas.

Gal viena didesnių filmo problemų yra noras derinti pramoginį reginį su mokslinės fantastikos galimybėmis – tiesa, tai nepasitvirtino, nors filmas ir gavo nemažai pagyrų tiek iš kritikų, tiek iš žiūrovų. Galiu nebent sutikti, kad per visą filmą blykstelėjo keletas tikrai originalių fantastikos elementų, kurie leido išsprūsti: velnias, tikrai čia gerai sugalvota! Kaip antai „tarakoninio“ implanto kaip dirbtinio intelekto pavyzdys. Tačiau visumoje tai tik nauja dirbtinio intelekto forma, bet turinys filmo gi niekuo nesiskiria nuo, pavyzdžiui, apie filmus su robotais, kurie kelia maištą prieš savo kūrėjus. Taigi, „Patobulinimas“ eilinis veiksmo filmas, nepateikiantis provokacijos.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb:7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tūnąs tamsoje: paskutinis raktas" / "Insidious: The Last Key"

Sveiki,

Šįkart labai trumpai apie filmą „Tūnąs tamsoje: Paskutinis raktas“ (angl. Insidious: The Last Key) (2018) – tai ketvirtoji šios gana sėkmingos siaubo sagos dalis. Kuo toliau į mišką, tuo daugiau grybų. Kai prieš aštuonerius metus buvo pristatyta pirmoji šios sagos dalis, visi dūsavo: oi, koks geras ir kokybiškas „siaubekas“. Ir išties jis tada kėlė kraupulį ir žadėjo naują siaubo žanro užgimimą, savotišką grįžimą prie dvasių ir „Egzorcizmo“. Tiesą sakant, šioks toks pakylėjimas visgi buvo, nes netrukus pasirodė „paralelinis“ dar kokybiškesnis ir baugesnis „Išvarymas“.

Ši dalis tęsia Elizos istoriją ir skiria jos asmeninei vaikystės dramai. Filmas iš esmės emociškai paveikus jau nuo pirmųjų minučių: smurtas šeimoje, aiškiaregystės dovana, vaiduokliai... Yra ir atmosfera, ir istorija ne tokia jau banali, kiek gal priminė man antrąją „Anabelės“ dalį, tačiau šis filmas truputį prastesnis. Vadovaujuosi viena paprasta taisykle: jeigu pamirštu žiūrėti į laikrodį ir mąstyti „ar daug to filmo liko“, laikau, siaubo filmą vykusiu. Šiuo atveju, kad ir kokius trūkumus išvardysiu, filmas buvo vykęs.

Visų pirma, buvo emocinė įtampa, siužetas „pamakaluotas“ ne bet kaip, nes kartu papasakota žmogaus gyvenimo istorija ir kuriama siaubo atmosfera. Viskas čia yra „tvarkoje“ ir kino salėje sėdėję šalia nepažįstamieji kraupo ir juokėsi iš „pakalikų“ nevykusio merginimo. Tačiau žvelgiant „iš aukšto“, filmui paprasčiausiai stringa iššūkių, nes joje nieko nėra novatoriško – viskas pagal tas pačias žanro taisykles: jau kažkur matyta, jau daugiau ar mažiau viskas žinoma. Filmas išlieka tik atmosferiniu, savo misiją įvykdo – kelia šiurpulį, bet žinios, kurią galėtų suteikti ar netikėtai priblokšti – šito padaryti negali. Vertinčiau filmą kaip neblogu tęsiniu ir jeigu „Paranormalus aktyvumas“ savo tęsiniuose ėmė ristis skaudžiai žemyn, tai šis filmas tiesiog tęsia jau neblogas savo formas, bet kažin, ar to bepakanka, nes nuomonių apie šį filmą jau sklinda visokių, nes net neišrankūs žiūrovai nemėgsta nuolatinių pasikartojimų.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 49/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tūnąs tamsoje. Trečia dalis" / "Insidious chapter 3"

Sveiki, siaubo kino mėgėjai,

Visai neseniai atsitiktinai teko pamatyti naujausią siaubo filmą „Tūnąs tamsoje. Trečia dalis“ (angl. Insidious: Chapter 3) (2015), kurį režisavo naujas šios siaubo epopėjos režisierius Leigh Whannell. Gal pradėsiu nuo to, kad iš visos šios trilogijos (o matomai bus ir dar daugiau dalių) esu matęs tik pirmąją dalį, kuri man nepadarė itin didelio įspūdžio, todėl galbūt nežiūrėjau ir antrosios dalies, bet bent jau pamačius pirmąją dalį, nebesvarbi istorijos chronologija, nes žaidimo taisyklės jau priimtos ir jos tos pačios, kaip ir „Košmaras Guobų gatvėje“ ar „Paranormalus aktyvumas“ serijose.

Šioji dalis man priminė pirmąjį. Nepasakyčiau, kad filmas itin patiko, jis atitiko pirmosios dalies sukurtas taisykles – mediumė keliauja į dvasių pasaulį parsiversti demono užvaldytos sielos. Nieko naujo neišrasta, kiti personažai, šiek tiek kitokios aplinkybės, bet esmė ta pati kaip visada. Scenarijus iš esmės nepateikia žiūrovui jokių staigmenų, netikėtumų, o siaubo efektai priimami tie patys, kaip ir pirmosiose dalyse. Toks įspūdis, kad režisierius nė nesistengia pakelti filmų pirmtakų kartelės ir tiesiog kuria dar vienos siaubo melodramos seriją, nes už tai jam gerai mokama.

Nepaisant pasikartojimų ir nuobodžių elementų, filmas visgi žiūrėjosi vietomis įdomiai, gal dėl to, kad buvau primišęs matytą filmo dalį, o gal dėl to, kad scenarijus nėra jau toks neįdomus, koks atrodo jį analizuojant. Esama šiurpių vietų, esama vietomis ir įtampos, tačiau serijų tęsiniuose mums, žiūrovams, rūpi, kad filmas kuo nors išsiskirtų, kad būtų pateiktos naujos žaidimo taisyklės, formos ir idėjos, bet „Tūnąs tamsoje“ kol kas nenori to daryti ir akivaizdu, kad ketvirtoji dalis nesistengs pranokti buvusių dalių, todėl tik Jūsų skonio reikalas, ar norite žiūrėti naują „Santa Barbara“ seriją, ar ne.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela