Filmas: "Moterys ties nervų krizės riba" / "Mujeres al borde de un ataque de nervios"

Sveiki visi,

Tęsiu Almodovaro savaitę ir lendu į dar senesnius jo kūrinius. Šįkart devinto dešimtmečio kūrinys „Moterys ties nervų krizės riba“ (Mujeres al borde de un antaque de nervios) (1988). Žinote, kuo toliau į mišką, tuo daugiau grybų, taip ir su Almodovar‘o filmais. Šis filmas visgi kitoks, nei šviežesnės jo juostos. Visų pirma šis labai skiriasi savo scenarijumi, nors stilius labai atpažįstamas ir dvelkia sintetiniais-kičiniais personažais, tačiau čia kur kas viskas paprasčiau. Šiame filme, ne taip kaip kitur, apsieita be gėjų, lesbiečių, transvestitų ir transeksualų – visas dėmesys skirtas moterims ir jų išsunktoms emocijoms, kurios priveda prie visiško nervinio išsekimo – alpulys, neapgalvoti drastiški sprendimai, isterija, meilė, neapykanta viskas tiesiog verte verda personažuose, kaip ir daugelyje genijaus filmų.

Šįkart filmas apsiribojo mažesnėmis erdvėmis – didžioji dalis veiksmo vyksta spalvingame moters bute. Daug anekdotinių situacijų, pvz. miego piliulių sukratymas į pomidorų sultis, kurių prisigeria visi personažai ir taip išsisprendžia jų bėdos. Ypatingai smagios detalės – telefonai, juostelės autoatsakiklio klausymas, supleškėjęs čiužinys, kiemelis su vištomis ir triušiais... viskas labai gražu, netgi sakyčiau, sudėta daug plastiko, o buto sienos, kaip visada, ryškios ir spalvingos. Man patinka! Šis filmas tai tarsi lėlių žaidimas namelyje, todėl žavus, lengvas... Taip, tai vienas iš lengvesnių Almodovarų darbų su stulbinamais ispanų aktoriais. Šokas buvo išvysti tokį jaunutį, tokį traputį Antonio Banderas‘ą. Labai pakerėjo Carmen Maura, kurią galėjome išvysti „Sugrįžime“ (2006), suvaidinusią netikėtai iš mirties prisikėlusią motiną.

Filmas apie moteris... Bet toli gražu ne tik moterims. Kai kam gali pasirodyti kiek lėkštokas, tačiau filmas vykęs, pelnęs net penkis „Gojos“ apdovanojimus, nominuotas „Oskarams“ ir, žinoma, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Žavus, lengvas perliukas, pasiskaninimui, manau, daugeliui kinomaniakų tiks ir patiks.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 85/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Raudonoji voverė" / "La Ardilla Roja" / "The Red Squirrel"

Sveiki visi,

Gerai, laikas grįžti į rimtą kiną. Šįkart noriu pristatyti savo gyvenimo režisieriaus filmą „Raudonoji voverė“ (La Ardilla Roja) (1993). Labai taupau Julio Medem filmus, tačiau neišvengiamai jo sąrašas nyksta ir tai jau yra priešpaskutinis filmas – dar liko vienas ir būsiu užbaigęs visą šio nuostabaus genijaus repertuarą. Esu išvertę filmą „Liucija ir seksas“ (2001), o kiti jo filmai – „Maištingoji Ana“ (2007), „Kambarys Romoje“ (2010), „Žemė“ (1996) „Poliarinio rato meilužiai“ (1998) yra nepasotinami kino perliukai, - tiesa, ne kiekvienam. Jaučiu, kad ateityje imsiuosi kai kurių filmų vertimų būtent iš šio režisieriaus repertuaro...

„Raudonoji voverė“ savu laiku sulaukė nemažo susidomėjimo ispaniško filmo fronte, su kuriuo režisierius įėjo į meistrų kategoriją. Šis filmas, kurio scenarijų parašė pats režisierius, ir vėl atpažįstamu stiliumi ir aistringa siurrealistine maniera balansuoja ties beprotybės riba. Savomis spalvomis ir jausenomis pulsuojantis filmas gal nėra, mano akimis, pats stipriausias režisieriaus darbas, kuris mane pritrenkė, tačiau nepaprastai įtaigus, stiprus, užburiantis ir... ak, kiek jį beliaupsinčiau, vis tiek nepasakysiu nieko naujo – jums tiesiog jį reikia pamatyti. Tiesa, filmo lietuviškai nerasite, nebent žiūrėtumėt originalų kalba su anglų titrais, bet galimas daiktas, kad jį galbūt išversiu ir galėsite pasižiūrėti – manau, kad Medem filmai turi būti įplaukę į lietuviškų verstų filmų rinką, kad prie jo galėtų prisiliesti tikri kinomaniakai.

„Raudonoji voverė“ – tai istoriją apie jauną moterį, bėgančią nuo savo vyro. Per avariją ji netenka atminties, o ją radęs atsitiktinis vyrukas prisistato kaip jos mylimasis, tarp kurių užsimezga nepaaiškinamai magiškas ryšys, vyrukas įtaria, kad moteris tik apsimeta, kad ji nieko neprisimena, tačiau leidžiasi į intrigas, kurios geruoju herojams nesibaigia... Ispaniškas temperamentas ir dvasia, ypatinga technika ištransliuotos jausenos neleidžia abejoti šio režisieriaus genialumu, kuris atsikartoja visuose filmuose, kuriems jis pats rašo scenarijus.

Savu lauku filmas yra pelnęs žiūrovų simpatijų apdovanojimą Kanų kino festivalyje.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela